Šiandien startavo dvi dienas tuksianti dirbtinio intelekto konferencija „AI Boost 2021”. Renginyje daugiau kaip 60 dirbtinio intelekto ekspertų iš viso pasaulio savo įžvalgomis apie dirbtinį intelektą dalinsis iš verslo, technologijų, mokslo ir vartotojo perspektyvų bei bandys atsakyti į klausimus – kokią naudą įmonės ir organizacijos gali gauti, pasitelkę dirbtinį intelektą, bei kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti sprendimų priėmimą? Nuotolinio renginio metu dalyvių taip pat laukia vertingos panelinės diskusijos, o taip pat ir galimybės užmegzti naujų ryšių. Registracija į konferenciją vyksta renginio platformoje. Tai padaryti galite čia. Naujos galimybės Lietuvai Dirbtinio intelekto sritis visame pasaulyje sparčiai auga ir artimiausioje ateityje užims vis didesnę kiekvienos šalies ekonomikos dalį. Dėl lyderystės dirbtinio intelekto…
D.U.K. apie vadinamąjį sąvartyno mokestį: pokyčius pajus ne gyventojai, o atliekų tvarkytojai
Seimo pradėtos svarstyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos numato padidinti vadinamąjį sąvartyno mokestį. Ar tai atsilieps gyventojų įmokoms už atliekų tvarkymą? Kokią įtaką sąvartyno mokestis gali turėti gyventojų įmokoms/rinkliavoms už atliekų tvarkymą? Sąvartyno mokestis neturėtų įtakos įmokai arba rinkliavai, jeigu visi atliekų tvarkymo proceso dalyviai tvarkingai vykdytų savo pareigas. Gyventojai turi maksimaliai išrūšiuoti pakuočių ir kitas atliekas, pagal galimybes kompostuoti maistą, kad sumažėtų mišrių atliekų dalis. Efektyviai dirbantys mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai turėtų išrūšiuoti tas mišrias atliekas, kurių neišrūšiavo gyventojai. Sąvartyno sąnaudos sumažėja iki nereikšmingų, jeigu sistema visais etapais veikia optimaliai – visos atliekos panaudojamos kaip antrinės žaliavos arba energijai gauti. Savivaldybėms artimiausiu metu sukūrus tekstilės ir maisto atliekų…
Emocinė savijauta darbe: ji rūpi tik kas ketvirtam Lietuvos darbdaviui
Darbdavio rūpestis darbuotojų emocine savijauta mūsų šalyje – vis dar naujas reiškinys. Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad tik kiek daugiau negu ketvirtadalis Lietuvos žmonių jaučia darbdavių dėmesį jų emocinei sveikatai. Net 41 proc. mūsų šalies gyventojų teigia, kad darbdavys nesirūpina jų emocine savijauta. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ praėjusį mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Emocinė savijauta ir fizinė sveikata – vienodai svarbios „Darbe praleidžiame daugiausiai laiko, todėl kuo geriau ten jaučiamės, tuo geriau ir našiau dirbame bei jaučiamės laimingesni. Gera darbuotojų būsena darbe priklauso nuo dviejų dalykų – darbdavio požiūrio ir elgesio bei darbovietės vidinės kultūros. Nerimo ir įtampos gausiu laikotarpiu itin svarbus darbdavių geranoriškumas bei…
Daivos ir Valerijaus Jakovlevų tikslas – Ile-de-France avių veislinis ūkis
Daiva ir Valerijus Jakovlevai ūkininkauja 40 ha ūkyje, Klaipėdos rajono Pangesų kaime. Šešerius metus avių auginimas jiems buvo tik pomėgis. Nusprendę plėsti ūkį ir verstis Ile-de-France avių veislininkyste, ūkininkai tapo PVM mokėtojais ir kreipėsi į Konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biurą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kaip jiems sekasi? Auginti avis buvo Valerijaus sumanymas. Ūkininkai patys pasistatė tvartą, apsitvėrė ganyklas – dabar aptverta 10 ha, planuose dar 5, kad galėtų avis pervaryti. Šešerius metus jie augino Merinosų veislės ir mišrūnes avis. Pradžioje tai buvo tik hobis, o noras siekti daugiau, galima sakyti, dar visai šviežias. „Pagalvojome, kad reikia kažko geresnio. Pradėjome domėtis ir pasirinkome populiarią Prancūzijoje Ile de France veislę. Šios veislės…
Intelektualiame kalėdiniame gyvybės mokslų bendruomenės vakarėlyje – intriguojančios mokslo temos
Kada paskutinį kartą dalyvavote intelektualiame vakarėlyje? Gruodžio 2 d. visą Lietuvos gyvybės mokslų industrijos bendruomenę ir tuos, kam įdomūs žmogaus kūne vykstantys stebuklai, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūris (MITA) projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ komanda kviečia į virtualų kalėdinį vakarėlį „Life Sciences Xmas: Trends & Spells“. Neįtikėtini faktai apie miegą, genų veiklos stebuklai, įstabiosios smegenys ir stulbinanti smegenų sąveika su žarnynu – tokias įkvepiančių pranešėjų temas kartu su šventiniu protmūšiu projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ komanda jums supakavo į kalėdinę dovaną. Pirmasis vakarėlio svečias – epigenetinių tyrimų psichiatrijoje pradininkas dr. Artūras Petronis. Medikas ir mokslininkas dirba VU Gyvybės mokslų centre bei vadovauja Toronto universiteto Epigenetikos laboratorijai. Epigenetika – gana nauja mokslo sritis,…
Seimo nario Eugenijaus Sabučio pranešimas: „Esminiai savivaldos klausimai ir vėl liks konservatorių biudžeto paraštėse?“
2021 m. lapkričio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) 2022 m. Valstybės biudžeto įstatymo projektui pasiekus svarstymo stadiją Seime, intensyvėja ir diskusijos dėl platesnių finansavimo galimybių įvairiems valdžios sektoriams, ne išimtis ir savivaldybės bei jų pajamų šaltinių didinimas. Nors finansų ministrė Gintarė Skaistė su neslepiamu optimizmu prognozuoja, kad ateinančiais metais savivaldybių pajamos didės ženkliai, tačiau visiškai neatsižvelgia ir į pačių savivaldybių išlaidų didėjimą, kurį visų pirma lems infliacija, elektros, dujų ir paslaugų kainų augimas. Kaip pavyzdys čia gali būti pateiktas išplėstas kompensacinis mechanizmas, kuriuo gyventojams bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis. Visos šios išlaidos gali atgulti vien tik ant savivaldos pečių. Taip pat nereikėtų pamiršti ir kitų centrinės valdžios…
Po svarstymo pritarta siūlymui 4 eurais didinti pareiginės algos bazinį dydį
2021 m. lapkričio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma 4 eurais (iki 181 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. „Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis (atlyginimai), įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygis ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos ir atlygiai padidėtų apie 200 tūkstančių darbuotojų nuo 16,8 iki 129,20 eurų“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte. Numatytam 4 eurų padidinimui iš valstybės biudžeto prireiks…
Numatoma sparčiau indeksuoti pensijas
2021 m. lapkričio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas po svarstymo pritarė Socialinio draudimo pensijų ir Vienišo asmens išmokos įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, taip pat patikslinti vienišo asmens išmokos mokėjimo tvarką. Tam, kad šie projektai ( Nr. XIVP-972(2), Nr. XIVP-973(2) būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą. Svarstomais pakeitimais numatoma įtvirtinti naują, papildomą indeksavimą pensijos individualiajai daliai. Šie pokyčiai sudarytų sąlygas vykti spartesniam, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimui. Dėl siūlomų pakeitimų vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 414 iki 465 eurų 2022 m., o 2024 m. siektų 544 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didėtų nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m.…
Po svarstymo pritarta siūlymui didinti baudas įmonėms už teršalų išleidimą į aplinką
Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimui (projektas Nr. XIVP-346(2), kuriuo siūloma gerokai padidinti baudas, skiriamas juridiniams asmenims už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus. „Įmonių vadovai, darbuotojai turi jausti atsakomybę už savo atliekamą darbą. Šiandien už neteisėtai į vandenį išmestus teršalus, kurie padaro kelių dešimčių milijonų eurų žalą aplinkai, įmonių vadovai ir kiti už tai atsakingi asmenys susilaukia visai nedidelių, kelių dešimčių eurų siekiančių baudų. Didesnės baudos paskatintų įmonių vadovus stengtis, kad jų vadovaujama organizacija veiktų skaidriai ir būtų padaryta viskas, kad jos veikla neturėtų neigiamo poveikio aplinkai“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė pataisų iniciatorius Seimo narys Linas Jonauskas. Siūloma, kad už išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba…
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką
Seimas po svarstymo pritarė Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui Nr. XIVP-144(3) ir lydimajam teisės aktui. Laikinojo įstatymo projektu siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę įsiteisinti valdomą gręžinį, susitvarkyti nuosavybę ir kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus, atleidžiant asmenį nuo administracinių ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros. „Mes turime sovietinį palikimą – tai kolūkiai, mažos gyvenvietės, nedidelės gyvenvietės, na, ir asmeniniai gręžiniai, kurie anksčiau buvo įrengti ir iš tikrųjų be jokių leidimų. Tikrai siūlyčiau pritarti šiam projektui. Yra teisingas žingsnis, kad galėtų bet kas, gyventojai, bent jau atsirastų savininkai ir vandens įmonės tuos…
