Artėjant stipriems šalčiams ir keičiantis ugdymo organizavimui mokyklose, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokias galimybes ir teises turi darbuotojai, auginantys vaikus. Darbuotojams, turintiems vaikų, teisės aktai numato papildomas garantijas, o darbdaviai turi užtikrinti galimybę lanksčiai organizuoti darbą susiklosčius šeiminėms aplinkybėms. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad esant –20 °C ar žemesnei temperatūrai į mokyklą gali neiti 1–4 klasių mokiniai, o esant –25 °C ar žemesnei temperatūrai – visų kitų klasių mokiniai. Tokiais atvejais rekomenduojama organizuoti nuotolinį ugdymą (daugiau informacijos – Ministerijos interneto svetainėje). Darbuotojų, auginančių vaikus, teisės VDI atkreipia dėmesį, kad darbdaviai, organizuodami darbą, privalo atsižvelgti į darbuotojų asmenines aplinkybes ir sudaryti galimybes derinti darbą su vaikų priežiūra. Jei dėl…
Trūksta ramybės ir finansinio stabilumo? Pasakė, kas galėtų padėti
Trečiasis sausio pirmadienis dažnai vadinamas Mėlynuoju pirmadieniu (angl. Blue Monday) – diena, kuri laikoma liūdniausia metuose. Tačiau iš tiesų daugelis žmonių pripažįsta, kad emociškai sudėtingas būna ne vienas pirmadienis, o visas tamsusis laikotarpis – metas, kai po švenčių dažnai jaučiame nuovargį, motyvacijos stygių ir finansinį spaudimą.Apie tai, kaip pasirūpinti savo emocine ir finansine gerove, pasakoja „Luminor” banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Sausio mėnesį daugelis žmonių iš tiesų gali jausti „sausio liūdesį”. Tam įtakos turi trumpesnės dienos, mažesnis fizinis aktyvumas, grįžimas į pošventinę kasdienybę, o neretam – ir diržų susiveržimas po išlaidų kupino gruodžio. Tokiu metu emocinė savijauta neretai paveikia daugelį kasdienių žingsnių, taip pat ir finansinių, sako A. Mincienė. Emocijos…
Benas Adomavičius. Strategija yra, o proveržio – ne. Kur suklysta vadovai?
Daugelis Lietuvos įmonių šiandien turi strategijas, tačiau nedaugelis vadovų tiki, kad jos padės pasiekti daugiau. Strategija formaliai egzistuoja, bet kasdienius sprendimus vis dažniau nulemia spaudimas „čia ir dabar“. Todėl prioritetai nuolat keičiasi, svarbiausi darbai lieka nepadaryti, o vadovų komandos vis dažniau jaučia, kad daro per daug ir kartu ne tai, kas svarbiausia. Dirbant su skirtingomis organizacijomis, nuo mažų įmonių iki didelių institucijų, nuo privataus iki viešojo sektoriaus, ryškėja vienas pasikartojantis motyvas: strategija vis rečiau tampa sprendimų atskaitos tašku. Ir tai nebėra smulkmena – tai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl organizacijos augimas užstringa. Tokį „strategijos ir realybės“ atotrūkį ilgą laiką buvo galima užmaskuoti. Kai aplinka stabilesnė, net ir miglota kryptis dažnai…
Specialistas L. Kulikauskas-Maršantas apie perteklinį darbo paskirstymą: tai kelias į nuovargį, o ne rezultatą
Aiškus prioritetų nusistatymas, darbo aplinkoje yra esminė taisyklė, siekiant rezultatų. Tačiau šiandien darbuotojai vis dažniau susiduria su situacija, kuomet visoms užduotims yra priskiriamas vienodas svarbos bei skubumo lygis. Specialistas Lukas Kulikauskas-Maršantas atkreipia dėmesį, kad ilgainiui ši tendencija slopina komandos gebėjimą kurti pridėtinę vertę: „Tokioje situacijoje kenčia darbuotojo autonomija, jis nustoja kurti vertę ir tampa tiesiog gaisrų gesintoju“. „Mostai“ organizacijos vadovas ir komandų ugdymo ekspertas Lukas Kulikauskas-Maršantas teigia, jog darbuotojai vis dažniau atsiduria aplinkoje, kurioje kiekviena užduotis įvardijama kaip prioritetas. Jo teigimu, toks komandinio darbo paradoksas, kuomet per didelis prioritetų kiekis iškraipo darbų vertinimą, formuoja klaidingas interpretacijas apie komandos kompetenciją ir mažina efektyvumą – tolina darbuotojų motyvaciją ir kelia konkurenciją darbe.…
ES stiprina pasirengimą krizėms: įsigaliojo priverstinio licencijavimo reglamentas
2026 m. sausio 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/2645 dėl priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais, kuriuo nustatomas vieningas Europos Sąjungos (ES) priverstinio licencijavimo mechanizmas. Reglamentas apima šiuos intelektinės nuosavybės (IN) teisių objektus: patentus, paskelbtas patentų paraiškas, naudinguosius modelius ir jų paraiškas, papildomos apsaugos liudijimus, todėl krizės atveju galėtų būti pasitelkiamos ne tik jau taikomos, bet ir naujausios, dar komercializavimo stadijos technologijos. Naujasis reguliavimas ypač aktualus išradėjams, verslo subjektams, gamintojams, kurių gaminiai, kilus tam tikrai krizei, galėtų tapti priverstinio licencijavimo objektais. Valstybinio patentų biuro (VPB) Išradimų skyriaus vedėja Ieva Katinė paaiškina, jog šio reglamento tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos priverstinių licencijų išdavimo galimybę krizės ar ekstremaliosios situacijos metu, jei iškiltų būtinybė pasinaudoti IN teisėmis apsaugotais objektais. Pagal šį reglamentą ES priverstinė licencija būtų išduodama viešojo intereso tikslais ir kaip kraštutinė…
Sumanus ir tvarus taupymas virtuvėje: maži kasdieniai įpročiai, padedantys sumažinti mėnesines sąskaitas
Daugiau nei ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų (27 proc.) virtuvė yra namų centras, o dar 40 proc. linkę sutikti su teiginiu, kad „gyvenimas verda virtuvėje“, rodo naujausia apklausa. Tačiau augant energijos išlaidoms vis daugiau namų ūkių ieško paprastų būdų sumažinti energijos suvartojimą gaminant. Ekspertai pabrėžia, kad realus sutaupymas atsiranda ne tik dėl efektyvių buitinių prietaisų, bet ir dėl nuoseklių kasdienių įpročių, teigiama IKEA pranešime žiniasklaidai. Apklausa rodo, kad daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas (54 proc.) namuose gamina maistą kasdien. Be to, 42 proc. teigia, kad visa šeima kiekvieną vakarą susirenka virtuvėje po dienos veiklų pabūti kartu. Tai reiškia, kad net ir nedideli energiją taupantys virtuvės sprendimai gali turėti apčiuopiamą poveikį mažinant mėnesines išlaidas. „Žinoma, kiekvieno namų ūkio…
Paskola verslui be NT užstato: ekspertas įvardijo kelią, apie kurį daugelis įmonių nė nežino
Tarp Lietuvos verslininkų vis dar gaji nuomonė, kad jei įmonė neturi pastatų ar žemės – ji negaus ir paskolos plėtrai.Tačiau „SME Bank“ ekspertai teigia, kad tai yra pasenęs mitas. Pasinaudojus specialiomis garantijomis, finansavimą šiandien galima gauti vertinant ne įmonės turtą, o jos idėją ir uždirbamus pinigus. „SME Bank“ Verslo bankininkystės vadovas Lukas Baškys pastebi, kad užstato trūkumas dažniausiai stabdo sparčiai augančias smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmones. Jos turi potencialo, bet neturi sukaupto nekilnojamojo turto, todėl plėtrą dažnai atideda geresniems laikams. „Verslo bendruomenėje vis dar trūksta žinių apie tai, jog užstatas nebėra vienintelis kelias gauti finansavimą. Dalis įmonių nė nežino, kad pasinaudojusios bankų kartu su Europos investicijų fondu įgyvendinama finansavimo…
„airBaltic“ švenčia 30 metų, kai jungia Vilnių su Ryga
Ketvirtadienį, sausio 29 dieną,sukankalygiai 30 metų, kai orolinijųbendrovė „airBaltic“sujungėVilniųirRygą. ŠiandienBaltijosšaliųaviacijoslyderė „airBaltic“vykdoikiketuriųskrydžių per dieną tarp Lietuvos irLatvijossostinių, užtikrindamapatogųkelioniųplanavimąirgreitąsusisiekimą. „Per pastaruosius tris dešimtmečiusmūsųskrydžiaiiš Vilniaus Lietuvos keleiviamsužtikrinopatikimąirsklandųsusisiekimątiekverslo, tiekpoilsiokelionėms. Lietuva yravienaišmūsųpagrindiniųrinkų, todėlšiaismetaistoliauplečiamesavoveiklą, pradėdamiskrydžiusiš Vilniaus į Kišiniovą (Moldova) irCiurichą (Šveicarija). Dabaraptarnaujamevisus tris Lietuvos orouostusiresamepirmojiorolinijųbendrovė, siūlantijungiamuosiusskrydžiusiš Kauno per Rygą, kuriesuteikiadardaugiaukelionėsgalimybiųtiekverslo, tiekpoilsiniųkrypčiųkeleiviams“, – sakoMantas Vrubliauskas, „airBaltic“ tinklovaldymoviceprezidentas. „Šiandienminimepirmąjį „airBaltic“ skrydįmaršrutu Vilnius-Ryga, įvykusįprieš 30 metų. Šismaršrutasatvėrėnaujasgalimybeskeliautojamsirverslui, sustiprinosusisiekimąoru tarp Lietuvos irvisoregionobeitaposvarbiaintegracijos į tarptautinįaviacijostinkląjungtimi. Džiugu, kadšiandien „airBaltic“ kasdieniaisskrydžiaisjungiaVilniųirRygą, taip pat PalangąirRygą, o jaukovąsugrįširskrydžiaimaršrutu Kaunas-Ryga – Lietuva irLatvija bus dararčiau, o keliautojamsatsiversdardaugiaugalimybiųskristitoliauirpatogiau“, – sakoSimonas Bartkus, Lietuvos orouostųgeneralinisdirektorius. Šiuometu „airBaltic“siūlovienopersėdimojungtį per Latvijossostinę į daugiaunei 80 miestųEuropojeiružjosribų, taip pat aptarnaujadaugiaunei 20 tiesioginiųmaršrutųiš Lietuvos, užtikrindamapatikimą, sklandųsusisiekimąbeiintegraciją į tarptautinįaviacijostinklą.M. Vrubliauskasdėkoja Lietuvos orouostamsužilgametępartnerystę, pasitikėjimąirparamą„airBaltic“ plėtraiLietuvoje. Oro…
„Via Lietuva“: transporto viršsvoris ir senstanti kelio danga – kodėl Lietuvos keliai dėvisi greičiau nei turėtų
Lietuvos kelių būklę labiausiai blogina ne didėjantis sunkiasvorio transporto srautas, o per didelis leidžiamų apkrovų viršijimas ir dėl ilgą laiką buvusio finansavimo trūkumo vis atidedamas kelių remontas. Nors pagal normatyvus asfalto dangos viršutinis sluoksnis turėtų būti keičiamas kas 20 metų, dėl nepakankamo kelių finansavimo trūkumo Lietuvoje šis laikotarpis dažnai pailgėja iki 40 ar net 50 metų. „Via Lietuva“ apibendrina, jog dėl sunkiojo transporto gabenamo viršsvorio keliai dėvisi greičiau, praranda savo tvirtumą, o jų remontas tampa vis brangesnis. Svarstoma, jog vienas iš sprendimų, padėsiančių suvaldyti tokią situaciją, galėtų būti judančių sunkiųjų transporto priemonių svėrimas kelyje. Šią savaitę susisiekimo ministras Juras Taminskas paskelbė apie akcijos „STOP kelių gadinimui“ startą, kuria siekiama sumažinti…
Didesnė alga – už darbą su dirbtiniu intelektu: „Omnisend“ imasi dar neregėto žingsnio
Metų pradžia – laikas, kai kone visose įmonėse vyksta metiniai veiklos vertinimo pokalbiai. Jų metu aiškinamasi, kaip efektyviai dirba darbuotojai ir kokio atlygio pokyčio jie gali tikėtis. Tačiau automatizuotos rinkodaros sprendimus kurianti bendrovė „Omnisend“ ėmėsi Lietuvoje dar negirdėto žingsnio: skirti piniginius priedus darbuotojams už darbą su dirbtiniu intelektu (DI), rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Dirbtinis intelektas jau seniai tapo technologijų įmonių, taip pat veikiančių ir Lietuvoje, kasdienybe. Todėl natūralu, kad siekiame realiai įvertinti, kiek naudos mums suteikia ši technologija ir kaip ji palengvina veiklos operacijas. Tai apima ir mūsų darbuotojų vertinimą, kiek jie savo darbuose pasitelkia DI“, – sako „Omnisend“ DI operacijų vadovas Bernardas Meyeris. Anot jo, tai nereiškia, kad įmonė…
