• Verslas

    „Microsoft“ paskyrė naują Baltijos šalių ir Ukrainos regiono vadovą

    Naujuoju kompanijos „Microsoft“ vadovu Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Ukrainai šių metų sausio mėn. tapo Eugenijus Kacahnovskis. Jis vadovaus kompanijos veiklai regione, išsiskiriančiame ypatingu skaitmeniniu atsparumu ir viena pažangiausių Europoje skaitmeninių ekosistemų. Pagrindiniai naujojo vadovo prioritetai – kibernetinio saugumo stiprinimas, saugios debesijos diegimo spartinimas, atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo skatinimas ir skaitmeninių įgūdžių plėtra, siekiant ilgalaikio regiono ekonomikos augimo. Šiose pareigose E. Kachanovskis keičia Leonidą Polupaną, nusprendusį tęsti karjerą už bendrovės ribų. 20 metų patirtį technologijų sektoriuje sukaupęs E. Kachanovskis turi Kyjivo nacionalinio ekonomikos universiteto teisės ir ekonomikos magistro laipsnį bei Kyjivo nacionalinio lingvistikos universiteto filologijos magistro laipsnį. Prie „Microsoft“ prisijungęs 2019 m., jis ėjo vyresniojo vadovo pareigas klientų patirties gerinimo ir…

  • Bankai ir Draudimas

    „European Merchant Bank“ pratęsė strateginį bendradarbiavimą su „Moody’s“

    „European Merchant Bank“ („EMBank“) dar trejiems metams pratęsė strateginio bendradarbiavimo sutartį su viena didžiausių pasaulyje kredito reitingų, duomenų ir analitikos bendrovių „Moody’s“. Atnaujintas susitarimas patvirtina ilgalaikį banko įsipareigojimą taikyti geriausią rizikos valdymo praktiką, drausmingą kapitalo valdymą bei užtikrinti tvarų smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) finansavimo augimą Lietuvoje. Augant banko paskolų portfeliui Lietuvoje, ypač SVV segmente, bendradarbiavimas su „Moody’s“ padeda efektyviai valdyti kredito, rinkos ir balanso rizikas. Pasitelkdamas pažangius analitinius sprendimus, „EMBank“ stiprina kredito rizikos vertinimą, atidėjinių formavimo praktiką ir kapitalo planavimą, užtikrindamas atitiktį Europos priežiūros institucijų lūkesčiams. „Partnerystė su „Moody’s“ yra mūsų rizikos valdymo strategijos ašis. Naudodami pažangius modelius ir aukštos kokybės duomenis, galime kur kas tiksliau vertinti verslo klientų…

  • IT naujienos

    118 vietoje „Google“ ir melodijos už tris litus: kaip gyvenome prieš programėlių erą?

    Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Pasak Linos Bandzinės, „Telia“ pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovės, laikai, kai SMS žinutėmis buvo perkami skambučio tonai, o už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai. Skaitmeninė prabanga už kelis litus 2000-ųjų pradžioje paskutiniuose žurnalų ar sąsiuvinių puslapiuose spausdinamos reklamos su melodijų ir paveikslėlių kodais veikė kaip savotiški „App Store“ protėviai. Norint įsigyti trokštamą pagal populiarią dainą sukurtą polifoninę melodiją, pakako išsiųsti porą litų kainavusią žinutę. „Kiekvienas pasirinktas skambėjimo tonas…

  • Įvairenybės

    Kaip širdelės forma veikia emocijas? Psichologė įvardijo, kodėl perkame šio simbolio prekes

    Artėjant Valentino dienai, parduotuvių lentynose vis dažniau pasirodo širdelės formos saldainiai, sausainiai ar net traškučių pakuotės. Nors kai kuriems tokia simbolika gali pasirodyti pernelyg saldi, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pastebi, kad dauguma pirkėjų vis tiek neatsispiria širdelės formos prekėms. Kodėl šis simbolis turi tokį stiprų poveikį? Pasak psichologės Justinos Rybakovaitės, širdelės forma daro gilesnį emocinį poveikį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Simboliai nėra tik vaizdiniai ženklai – jie yra emocinės ir psichologinės prasmės nešėjai. Širdelės forma, būdama visuotinai atpažįstamu meilės simboliu, suaktyvina tam tikrus asociatyvius tinklus mūsų smegenyse net tada, kai kontekstas nėra romantiškas“, – aiškina psichologė Justina Rybakovaitė. Šie psichologiniai mechanizmai atsispindi ir praktiniuose sprendimuose – prieš Valentino…

  • Įvairenybės

    „Iki“ atidarė naują parduotuvę Rokiškyje – pirkėjų akį trauks neįprastas akcentas

    Prekybos tinklas „Iki“ trečiadienį, vasario 4-ąją, Rokiškyje atidarė naują parduotuvę. Naujai pastatyta 2 širdelių formato parduotuvė duris atvėrė adresu Taikos g. 2A. Tinklas, kad siekdamas palengvinti gyventojų kasdienybę, investavo arti 0,9 mln. eurų. Naujoje parduotuvėje „Iki“ siūlys platų prekių asortimentą bei gausybę akcijų, o atidarymo proga tik šioje parduotuvėje ribotą laiką galioja ir specialios nuolaidos. Rūpinantis didesniu tvarumu, ant naujosios parduotuvės stogų įrengtos 15 kW saulės elektrinės, kurios leis dalį pastato energijos poreikio užtikrinti iš atsinaujinančių šaltinių.  Šalia parduotuvės rokiškiečius pasitiks ir unikalus simbolis – „susitIKImo akmuo“. Statybų metu atrastas itin masyvus akmuo buvo ne tik paliktas, bet ir simboliškai įamžintas kaip naujosios prekybos erdvės dalis. „Žinome, kad naujos prekybos…

  • Verslas

    „Piliamiestyje“ baigtas statyti namas, kurio butai išpirkti dar iki statybų pabaigos

    Prie Neries vystomame „Piliamiesčio“ kvartale baigtas devynaukštis daugiabutis Brastos gatvėje – tai dar vienas žingsnis nuosekliai plėtojant vieną didžiausių konversijos projektų Kaune. Visi 100 šiame name suprojektuotų butų buvo parduoti dar iki statybų pabaigos. Tokie rezultatai atspindi nuosekliai augantį susidomėjimą šia miesto dalimi. Per dešimtmetį nuo kvartalo vystymo pradžios buvusi pramoninė teritorija virto urbanistiškai vientisa, architektūriškai išskirtine ir patogiam gyvenimui pritaikyta vieta su išvystyta infrastruktūra, žaliosiomis erdvėmis ir bendruomeniška aplinka. „Tai, kad butai šiame name buvo išpirkti iš brėžinių, rodo tvirtą pasitikėjimą tiek projektu, tiek visa „Piliamiesčio“ koncepcija, o kartu ir mumis kaip vystytojais. Apsispręsdami pirkti nekilnojamąjį turtą, pirkėjai nori būti užtikrinti projekto įgyvendinimu, todėl pasitikėjimas vystytojo patirtimi ir nuoseklumu…

  • Verslas

    Sausio šaltis parodė, kaip kiauri daugiabučiai švaisto šilumą – atsispindės ir sąskaitose

    Pirmąjį šių metų mėnesį paspaudus seniai nematytam šalčiui tai atsispindės ir sąskaitose už šildymą, mat šilumos suvartojimas tiesiogiai susijęs su lauko oro temperatūra. Ypač tai pajus tie gyventojai, kurių būstai energetiškai neefektyvūs ir nerenovuoti. Sostinėje šilumą centralizuotai tiekiančios bendrovės atliktas tyrimas atskleidė, kaip energetiškai neefektyvūs daugiabučiai švaisto šilumą – jų gyventojai dėl to patiria didesnes išlaidas nei galėtų.                      Termometro stulpeliui kritus žemiau -10 °C laipsnių, termovizinė kamera leidžia pažvelgti į pastatų išorines sienas. Visi objektai, kurių temperatūra yra aukštesnė už absoliutų nulį, išspinduliuoja įvairaus ilgio infraraudonųjų spindulių bangas, todėl jas termovizinė kamera geba vizualizuoti.                                                               Tokiu prietaisu…

  • Įvairenybės

    Tautiečių mylima ir nebrangi bulvė: ką naujo pasigaminti ir kaip laikyti, kad negestų?

    Lietuvių virtuvėje nepakeičiama, universali ir nebrangi bulvė yra viena nereikliausių daržovių, o tradiciniai mūsų šalies bulviniai patiekalai vertinami visame pasaulyje – net du iš jų pateko į tarptautinio maisto gido „Taste Atlas“ dešimtuką. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ ekspertai pataria, kaip laikyti šias daržoves namuose ir kaip galima netikėtai paįvairinti tradicinius bulvinius patiekalus. Pasak „Maximos“ Vaisių ir daržovių pirkimo skyriaus vadovės JulijosButkevič, bulvės išlieka kokybiškos ir šviežios jas laikant vėsioje, tamsioje ir gerai vėdinamoje aplinkoje. „Laikomos šviesoje bulvės ima žaliuoti, o šio proceso metu susidaro solaninas – natūrali, tačiau didesniais kiekiais žmogui kenksminga medžiaga. Pernelyg šiltai laikomos bulvės ima dygti, o esant drėgmei – pūti. Todėl ideali laikymo temperatūra siektų maždaug…

  • Verslas

    Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų

    Lietuvoje nuo 2014 m. veikianti pelno mokesčio lengvata filmų gamybai praėjusiais metais pasiekė rekordinius rodiklius – filmų gamintojai iš Lietuvos įmonių gavo 25,6 mln. eurų neatlygintinų lėšų, o lengvata pasinaudojusių filmų skaičius, palyginti su 2024 m., išaugo penktadaliu. Pelno mokesčio lengvata filmų gamybai sudaro palankias sąlygas tiek Lietuvos, tiek užsienio kūrėjams kurti filmus Lietuvoje – ja pasinaudoti gali Lietuvoje veikiančios įmonės, neatlygintinai skirdamos lėšų filmų gamybai ir taip sumažindamos apmokestinamąsias pajamas ir mokamą pelno mokestį. Lietuvos kino centro duomenimis, 2025 m. filmų gamintojai, pasinaudoję pelno mokesčio lengvata, iš Lietuvos įmonių sulaukė 25,6 mln. eurų neatlygintinų investicijų. Ši suma, palyginti su 2024 m., išaugo beveik 42 proc., o vertinant iki šiol…

  • Verslas

    „Mantinga Group“ stiprina tarptautiškumą – prie valdybos prisijungė nepriklausomas narys iš Nyderlandų

    „Mantinga Group“ žengė dar vieną reikšmingą tarptautinės plėtros žingsnį – prie bendrovės valdybos prisijungė nepriklausomas narys iš Nyderlandų Maikas van der Meras (Maiko van der Meer). Ilgametę tarptautinę patirtį turintis valdybos narys sustiprins bendrovės strateginį valdymą ir prisidės prie sprendimų, susijusių su tolesne įmonių grupės plėtra užsienio rinkose. Pasak „Mantinga Group“ generalinio direktoriaus Manto Agento, tarptautinė patirtis valdyboje ypač reikšminga siekiant ilgalaikių plėtros tikslų ir stiprinant pozicijas Europos bei pasaulinėse rinkose. „Savo produkciją eksportuojame į beveik 40 pasaulio šalių, mūsų padaliniai veikia Baltijos šalyse ir Ukrainoje, pernai įsteigėme filialus Lenkijoje bei Nyderlanduose, taip pat turime plėtros planų Azijos bei kitose rinkose.Tačiau tarptautiškumą suprantame ne tik kaip geografiją – mums svarbu…

Privatumo politika