Nors skaitymo sutrikimas, vadinamas disleksija, visame pasaulyje paliečia nuo 7 iki 10 proc. žmonių, arba maždaug kas dešimtą mokinį klasėje, visuomenėje tai vis dar menkai suprantamas iššūkis. Siekdama atverti duris į pasaulį, kurį kasdien patiria kitaip skaitantys žmonės, Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB), bendradarbiaudama su „Telia“, kviečia į „Neskaitymo festivalį“. Spalio 4 dieną Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune lauks šeimų, specialistų ir visų norinčių pajausti, ką reiškia matyti pasaulį kitaip. „Įsivaizduokite situaciją, kai bandote skaityti garsiai, tačiau raidės ima šokti ir lietis akyse, todėl kiekvienas sakinys tampa tikru iššūkiu. Tai ne išsiblaškymas ar nenoras mokytis – tai kasdienybė, kurią patiria kas dešimtas moksleivis Lietuvoje. Žmonės, kurie turi disleksiją, pasaulį…
Technologijos sporte: žaidimo strategiją parenka treneris ar dirbtinis intelektas?
Technologijos vis labiau skinasi kelią į sporto pasaulį. Dirbtinis intelektas (DI) ir duomenų analizės įrankiai aktyviai naudojami profesionalų – jie padeda atrasti talentingus jaunuosius sportininkus, treneriams modeliuoja situaciją aikštelėje ir padeda kurti žaidimo strategijas. DI taip pat pasitelkiamas norint suasmeninti gerbėjų apsilankymo varžybose ir komandos palaikymo patirtį – visa tai padeda klubams daugiau uždirbti. Varžomasi technologijomis „Šiuolaikiniame sporte švieslentė pasakoja vieną istoriją, tačiau už jos vykta gilesnis, technologijomis paremtas žaidimas. Svarbu duomenis paversti veiksmais – pirmiausia rinkti tinkamus duomenis, pasitelkti dirbtinį intelektą žaidimo scenarijams modeliuoti ir priimti tikslius, ilgalaikį poveikį turinčius sprendimus, kad būtų gerinami rezultatai“, – pabrėžia Ivo Almanis, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse. Jungtinėse Valstijose populiariausio amerikietiško futbolo…
Papildomos naudos – vis svarbesnės: ką Baltijos šalių darbdaviai siūlo be atlyginimo?
Komentuoja „Figure Baltic Advisory“ konsultantė Aušrinė Ambrolaitytė Atlygio paketas – svarbus kiekvienam darbingo amžiaus asmeniui. Deja, vis dar nemaža dalis dirbančiųjų atlygio visumą sieja tik su baziniu mėnesiniu atlyginimu ir finansiniais priedais. Tačiau greta jų egzistuoja ir kitos, ne ką mažiau svarbios – papildomos naudos. Ar šios naudos skiriasi Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse? Nors neretai vadinamos tik „minkštąja“ dalimi, šios naudos vis dažniau tampa vienu pagrindinių darbdavio patrauklumo ir darbuotojų išlaikymo veiksniu. Bazinį atlyginimą moka visi, tačiau būtent papildomos naudos yra ta priemonė, kuri leidžia atskleisti organizacijos savitumą, požiūrį į darbuotojus ir netgi tampa konkurenciniu pranašumu. Papildomos naudos: kiek joms skiriama? Skaičiuojama, kad papildomos naudos Baltijos šalyse sudaro vidutiniškai…
Teisinių paslaugų rinkoje – naujas žaidėjas: Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė su partneriais įkūrė advokatų kontorą „Esteem“
Daugiau kaip du dešimtmečius teisės srityje dirbanti advokatė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė kartu su partneriais įkūrė advokatų kontorą „Esteem“. Kontora planuoja teikti konsultacijas Lietuvos ir tarptautinėms įmonėms bei investuotojams pirkimo-pardavimo, jungtinės veiklos, nuomos sandoriuose ir plėtros projektuose nekilnojamojo turto, energetikos ir infrastruktūros srityse, prisidėti prie viešosios ir privačios partnerystės projektų, vystant viešąją ir socialinę infrastruktūrą, bei konsultuoti teisinio reguliavimo klausimais šiuose sektoriuose. Profesinė patirtis ir lyderystė 24 metų darbo patirtį turinti S. Oliškevičiūtė-Cicėnienė 12 metų dirbo advokatų kontoroje „Ellex“, pastaruosius 12 metų – „Cobalt“, kur vadovavo Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupei. Advokatė turi ilgametę patirtį konsultuojant Lietuvos ir užsienio investuotojus didžiausiuose rinkoje nekilnojamojo turto, energetikos ir infrastruktūros sandoriuose ir projektuose. S. Oliškevičiūtė-Cicėnienė tarptautiniuose…
Po rekonstrukcijos prekybos centras „Galleria Riga“ atvers aukščiausią viešąją aikštę Rygoje
2025 m. rugsėjį „East Capital Real Estate“ gavo statybos leidimą prekybos centro „Galleria Riga“ stogo rekonstrukcijai ir pradėjo stogo terasos techninį projektavimą. Naujoji 3200 m² ploto stogo terasa taps aukščiausia viešąja aikšte Rygoje, kur kiekvienas gyventojas ir svečias galės mėgautis unikaliu istorinio miesto centro panoraminiu vaizdu. Terasoje bus įrengti restoranai, kavinės, renginių erdvės, žaliosios oazės, poilsio zonos ir bėgimo takas. Statybos darbai prasidės 2026 m. pavasarį. Rygos UNESCO pasaulio paveldo teritorijoje esanti stogo terasa išryškins vieną iš didžiausių miesto kultūrinių vertybių – istorinę stogų panoramą. Projektas rengiamas taip, kad būtų išsaugotas unikalus miesto peizažas: naujos konstrukcijos liks nematomos iš gatvės, bet šis pasaulinio lygio paveldo vaizdas taps prieinamesnis visuomenei. Siekiant…
Atsparumo formulė Baltijos šalims: civilinė gynyba, ginklų prieinamumas ir karo tarnyba
Rugsėjo pradžioje Vilniuje vykusiame „Sorainen“ 30-mečio renginyje politikos, verslo ir teisės lyderiai kalbėjosi apie regiono ateitį. Išsiskyrė viena aiški kryptis – gynyba. Panelinėje diskusijoje buvo iškelta mintis, kad Baltijos šalys, nors ir mažos, privalo išlikti atsparios ir parodyti, kad yra pasirengusios ginti savo laisvę. Verslo ir politikos atstovai sutarė, kad būtina prielaida atgrasymui – visuotinės gynybos stiprinimas, prasidedantis nuo mūsų visuomenių mentaliteto pokyčio. „Atsparumas nėra vien kariuomenės užduotis – tai bendras reikalas, kuris prasideda nuo mūsų pačių požiūrio. Mūsų regiono stiprybė priklausys nuo to, ar patys tikime savo ateitimi ir esame pasirengę ją ginti. Jei visuomenė suvokia, kad gynyba yra bendra atsakomybė, tampame stipresni, labiau pasitikintys savimi ir patrauklūs investicijoms bei bendradarbiavimui“,…
The formula for resilience in the Baltics: civil defence, access to weapons, and military service
At the beginning of September, leaders from the worlds of politics, business and law gathered in Vilnius for law firm’s Sorainen 30th anniversary event and to discuss the future of the region. One clear dominant theme stood out: defence. The panel discussion highlighted the view that the Baltic states, although small, must remain resilient and show that they are prepared to defend their freedom. Business and political representatives agreed that a necessary prerequisite for deterrence is the strengthening of collective defence, starting with a change in the mentality of these societies. „Resilience is not just the task of the armed forces – it is a common cause that begins with…
Europos Komisija svarsto dar vieneriems metams nukelti Kovos su miškų naikinimu reglamento taikymo pradžią
Europos Komisija (EK) informuoja, kad planuoja siūlyti dar vieneriems metams atidėti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1115dėl kovos su miškų naikinimu (EUDR) taikymą. Primename, kad jo taikymo pradžia buvo nukelta iki šių metų pabaigos. EK šio reglamento taikymo atidėjimą aiškina tuo, kad reglamento įgyvendinimui sukurta informacinė sistema gali veikti netinkamai. Jei sistema sutriktų, tai galėtų smarkiai trikdyti prekybą, kelti neaiškumų valdžios institucijoms ir ūkio subjektams. Prieš oficialiai paskelbdama sprendimą dėl atidėjimo, EK ketina surengti diskusijas su Europos Parlamentu ir Europos Taryba. Jų metu bus diskutuojama ne tik dėl EUDR taikymo pradžios datos nukėlimo, bet ir apie galimybes supaprastinti reglamento reikalavimus. Kol nėra aišku dėl konkrečių EUDR pakeitimų ir dėl…
Justina Šidlauskienė paskirta „Paysera LT“ generaline direktore
Finansinių technologijų bendrovė „Paysera LT“ praneša apie vadovybės pokyčius – nuo šiol įmonės generalinės direktorės pareigas perima dr. Justina Šidlauskienė, pastaruosius 2,5 metų ėjusi generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigas. „Jaučiu didelę atsakomybę ir entuziazmą perimdama „Paysera LT“ vairą. Matau aiškią kryptį – stiprinti mūsų, kaip rinkos lyderio, pozicijas e. komercijos segmente ir kurti išskirtinę patirtį tiek verslo, tiek privatiems klientams, siūlant naujus bei tobulinant esamus finansinius sprendimus. Tarp jų – netrukus startuosianti tarpusavio skolinimo platforma“, – sako J. Šidlauskienė, „Paysera LT“ generalinė direktorė. Naujoji vadovė pabrėžia, kad stabilus augimas neatsiejamas nuo aukščiausių atitikties standartų. „Finansų srityje pasitikėjimas yra kertinė vertybė, todėl vienas pagrindinių prioritetų bus vidinių procesų, rizikų valdymo ir atitikties…
Asmeniniai reikalai darbo metu. Ką apie tai mano darbuotojai ir darbdaviai?
Darbo metu apsipirkti internetu, rūpintis sveikatos reikalais, planuoti keliones ar naršyti bei bendrauti socialiniuose tinkluose – įprasta darbuotojų kasdienybė. „Gyvenam ne vergovėje, o darbas – ne kalėjimas“, sako apklausos dalyviai. Naujausia CV-Online vykdyta darbuotojų ir darbdavių apklausa atskleidė, kad abi pusės neneigia asmeninių reikalų darbo metu fakto, tačiau jų požiūriai šiek tiek skiriasi. Didžioji dalis darbuotojų pripažįsta: asmeniniai reikalai – darbo dienos dalis Darbo metu asmeniniais reikalais neužsiima tik kas penktas apklausoje dalyvavęs dirbantysis. Didžioji dalis darbuotojų pripažįsta bent kartais darbo metu užsiimantys asmeniniais reikalais: 25 proc. – kasdien, 23 proc. – kelis kartus per savaitę, dar trečdalis – bent kartą per savaitę. Asmeniniams reikalams darbuotojai dažniausiai skiria nuo mažiau…
