• Virtuvė, receptai

    Technologė išskyrė priekonius, kurių svarbu turėti kiekvienoje virtuvėje: net pabodusiems patiekalams suteiks ryškesnį skonį

    Orkaitėje keptos bulvės, pabarstytos rozmarinu, moliūgų sriuba su imbieru ar sumuštinis su užtepėle, pagardinta česnaku – kasdieniai patiekalai tampa žymiai išraiškingesni, jei praturtiname juos prieskoniais. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, žiemą svarbu savo mitybą paįvairinti džiovintomis ir šaldytomis žolelėmis bei jų mišiniais, tad prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė dalijasi svarbiausiais prieskoniais, kurių kiekvienam verta turėti savo virtuvėje be druskos ir pipirų. Prisiminkime savo krašto prieskonines žoleles Pakeliavę po egzotiškesnes šalis ir paragavę autentiškų patiekalų, dažnai lauktuvių parsivežame dar neišbandytų prieskonių, bet ir Lietuvoje turime puikių prieskoninių žolelių, kurių tikrai ne visas panaudojame ruošdami patiekalus. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, jei vasarą galime…

  • Verslas

    Šeštą kartą į Vilnių grįšiantis tarptautinis forumas pasauliui parodys, kad Lietuva – augantis gyvybės mokslų centras

    Lietuva turi ambicingą tikslą – iki 2030 m. įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių ir pasiekti, kad šis sektorius kurtų 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Dar palankesnės sąlygos Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemai inovuoti ir augti bus sudarytos rudenį, kai šio sektoriaus plėtros potencialas ir vertė užsienio auditorijai bus pristatoma per didžiausią Baltijos šalyse gyvybės mokslų renginį „Life Sciences Baltics“.   „Lietuva jau bene dešimtmetį demonstruoja rekordinę gyvybės mokslų ekosistemos plėtrą – esame tarp sparčiausiai augančių pramonės pavyzdžių Europoje. Tačiau augančiai ekosistemai gali būti sunku ne tik išlaikyti šį tempą, bet ir pritraukti užsienio partnerių, kurie investuodami prisidėtų prie lietuviškų inovacijų kūrimo globaliu mastu arba būdami klientais ir partneriais integruotų Lietuvos…

  • Studijos

    Skubėjimas išeina iš mados: lietuviai ir keliauja, ir keliones planuoja lėčiau

    Nors spontaniškos atostogos į svečią šalį turi žavios romantikos, kalbant apie 2023 metų keliones kodiniu žodžiu vis dažniau tampa „planavimas“. Turizmo rinkos atstovai stebi stiprėjančią tendenciją – lietuviai jau mažiau kliaujasi „paskutinės minutės“ pasiūlymais ir norėdami būti tikri tiek dėl kainos, tiek dėl kokybės, savo keliones ima planuoti anksčiau. Turizmo rinka šiemet ruošiasi dar vienam kelionių bumui. Pasaulio turizmo organizacija (UNWTO) prognozuoja, kad jau šiais metais dalyje pasaulio regionų tarptautinis turizmas gali grįžti į priešpandemines vėžes. Visų pirma – Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, kur ir praėjusiais metais buvo stebimas didelis turistų skaičiaus augimas. „Praėję metai pralenkė net ir optimistiškiausias turizmo ekspertų prognozes, kurios žadėjo nuosaikų keliautojų srauto sugrįžimą. Tačiau oro…

  • Studijos

    Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios bei įdomios informacijos apie Lietuvos kultūros paveldą. Portalo turinyje rasite kultūros vertybių registro suvestinę, interaktyvią neprižiūrimų kultūros paveldo objektų svetainę, dingusių Lietuvos kilnojamųjų vertybių sąrašą, nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų stebėsenos rezultatus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų suvestinę,  inventoriaus duomenų suvestinę, kultūros paveldo departamento individualios apsaugos reglamentus, paveldotvarkos programos rezultatus. „Atviri duomenys – viešojo sektoriaus ateitis, todėl džiaugiamės, kad Kultūros paveldo departamento darbuotojų žinių, įgūdžių ir pastangų dėka galime atverti visuomenei vis daugiau su kultūros paveldu susijusios informacijos“, – sakė Kultūros paveldo departamento l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas Robertas Motuzas.…

  • Verslas

    Vilniaus oro uosto rinkliavų pokyčiai: ženkliai didėjant sąnaudoms – Europos oro uostai ir oro bendrovės peržiūri kainodarą

    Dar nuo praėjusių metų vidurio su visomis oro bendrovėmis pradėti derinti ir nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsigalioję naujieji Vilniaus oro uosto rinkliavų dydžiai yra padiktuoti per pastaruosius kelerius metus ženkliai išaugusių įvairių sričių kaštų, o minėti mokesčiai oro bendrovėms sostinės oro uoste nebuvo keisti dar nuo 2018 metų. Vienos iš oro bendrovių viešai išsakyti planai dėl pakoreguotų rinkliavų dydžių mažinti savo veiklos apimtis – esminės įtakos Vilniaus oro uosto veiklai ir siekiamiems rodikliams neturės, tokie veiksmai tiesiog primena agresyvią derybinę poziciją ir viešą spaudimą. Teigiama, kad šiuo metu atsiranda galimybės kitoms oro bendrovėms didinti savo rinkos dalį, pervežamų keleivių skaičių šiame oro uoste. Teigiama, kad daugelis Baltijos regiono,…

  • Politika ir teisė

    Prezidentas lankėsi parodoje Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene pirmadienį lankėsi parodoje „Ryšiai / Kizuna“, skirtoje Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti. Pasak šalies vadovo, ši paroda – puiki proga apžvelgti bendrą Lietuvos ir Japonijos istoriją, kultūrinius, diplomatinius ir politinius ryšius bei pasisemti įkvėpimo naujoms bendradarbiavimo idėjoms. „Lietuva ir Japonija paminėjo 100-mečio santykių sukaktį ir verčia naują bendros istorijos puslapį“, – pabrėžė Prezidentas. Šalies vadovas akcentavo Lietuvos ir Japonijos strateginės partnerystės svarbą, bendrus iššūkius saugumui ir paramą Ukrainos žmonėms. Prezidentas bendravo su parodos organizatoriais Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. Renaldu Gudausku ir Japonijos ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje Tetsu Ozaki ir padėkojo už šią iniciatyvą stiprinti dvišalius ryšius.…

  • Studijos

    Didelės mažos šalies perspektyvos: lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

    Lietuvoje pirmasis lazerio spindulys nušvito vos prieš 56 metus, o šiandien lietuviški lazeriai eksportuojami į žymiausius pasaulio mokslo ir didžiausius pramonės centrus visame pasaulyje – Europos Sąjungą, JAV, Kiniją, Japoniją, P. Korėją ir kitas šalis. Įdomu tai, kad būtent lietuviai sukūrė ir vieną galingiausių lazerių pasaulyje. Kaip mažai valstybei pavyko greitai ir sėkmingai įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje? Apie lazerius pasakoja kitais metais garbingą 30-metį minėsiančios bendrovės „Light Conversion“ atstovas, direktoriaus pavaduotojas Donatas Podėnas. Vilniečiai visai nesenai šventė pagaminę 2000-ąjį PHAROS femto-sekundinį lazerį. Šis žymi ilgą nuolatinio pirmojo femto-sekundinio lazerio tobulinimo kelionę. Šviesos technologijų kryptį diktuoja rinkos poreikiai Donato Podėno teigimu, bendrovė savo veiklą pradėjo kurdama ir gamindama femto-sekundinius prietaisus mokslininkams, panaudojus…

  • Politika ir teisė

    Antrus metus iš eilės – augantis Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas

    2022 m. „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirti 62 balai iš 100 galimų ir 33 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 12 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Lyginant su praėjusiais metais, Lietuvos KSI padidėjo 1 balu ir Lietuva pakilo 1 pozicija aukščiau vertinant tiek tarp ES, tiek tarp pasaulio šalių. Stebint pokyčius nuo 2012 metų – Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas išaugo 8 balais. „Antrus metus iš eilės augantis Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas rodo, kad taikomos antikorupcinės politikos formavimo ir antikorupcinio sąmoningumo didinimo priemonės kuria teigiamą pokytį valstybėje ir visuomenėje. Vis daugiau institucijų vadovų imasi lyderystės kurti korupcijai atsparią aplinką savo organizacijose, o gyventojai – vis labiau…

  • Verslas

    Į tvarumą investuojančios gamybos įmonės renkasi ne vien aplinkosaugos iššūkius

    Tvarumas yra aktualus visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, tačiau kuo didesnis verslas – tuo daugiau dėmesio tvarumo srityje jis sulaukia iš suinteresuotųjų šalių. Po padidinamuoju stiklu  dėl aplinkosaugos iššūkių atsiduria gamybos veiklą vystančios įmonės. Pasak tvarumo specialistų, dažnos gamybos įmonės kelias į tvarumą prasideda būtent nuo poveikio aplinkai įvertinimo, tačiau neturėtų vien tuo apsiriboti. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 skirtingų sričių gamybos įmonių grupių, nemažai jų dar tik žengia pirmuosius žingsnius tvarumo link. Vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) informacijos apie tvarumą teikimo direktyva, nuo 2026 m. dalis šių įmonių privalės kasmet teikti ataskaitas, atskleidžiant finansinius ir nefinansinius tvarumo tikslus. „Toms įmonėms, kurios dar nėra pradėjusios tyrinėti tvarumo srities, dabar…

  • Įvairenybės

    Augalinio sausio iššūkis baigėsi: dalyviai pasakoja apie maloniai nustebinusius mitybos pokyčius

    Šiemet rekordinį dalyvių skaičių Lietuvoje pritraukęs augalinio sausio iššūkis baigėsi, tačiau daugelis bendruomenės narių žada augalinės mitybos taisyklių laikytis ir toliau. Kaip dalyviams sekėsi visą mėnesį valgyti vien augalinės kilmės maistą, pasakoja visuotinių mitybos pokyčių siekianti organizacija „Gyvi gali“ ir prekybos tinklas „Lidl“. Visą sausio mėnesį vykęs augalinės mitybos iššūkis kvietė visuomenę prisidėti prie aplinkos saugojimo, gyvūnų gerovės ir sveikesnio gyvenimo būdo. Prisijungdami prie iššūkio – pasaulyje geriau žinomo, kaip „Veganuary“, o „Lidl“ dar vadinamo „Augalausiu“ – dalyviai jau dešimtą kartą iš eilės pasiryžo metus pradėti mėnesį vartodami tik augalinės kilmės maistą. „Net ir iššūkiui pasibaigus daugelis dalyvių puoselėja aplinkai ir gyvūnams palankesnius mitybos įgūdžius. Susipažinę su augalinio maisto įvairove,…

Privatumo politika