Vienas iš Europos komisijos tikslų, susijusių su sėkminga skaitmenine Europos transformacija iki 2030 m. – įvesti Europos Sąjungos skaitmeninės tapatybės (ESST, angl. EUDI) piniginę. Taip siekiama suteikti ES piliečiams vieną saugų skaitmeninės tapatybės sertifikatų rinkinį, padėsiantį keliauti, dirbti, pasiekti viešąsias paslaugas, atlikti mokėjimus, pasirašyti dokumentus. Ja bus galima pasinaudoti, norint įrodyti savo tapatybę. Stokholme įsikūrusio elektroninio parašo ir identifikavimo sprendimų teikėjo „Scrive“ vyriausiasis teisininkas Peteris Carlstedtas teigia, kad per pastaruosius dvidešimt metų skaitmeninės tapatybės paslaugas Europos Sąjungoje vystė ir siūlė nacionalinės vyriausybės, privačių interesų turintys subjektai (daugiausia bankai ir telekomunikacijų teikėjai) bei viešosios ir privačios įmonės. Dažnai jų technologiniai metodai, standartizacija ir galiausiai plėtojimo ir pritaikymo sėkmės atvejai skiriasi. Pasak…
Padangų gumos panaudojimas – asfalto mišiniuose
Įsigaliojo sutartis sukurti Lietuvos klimatinėms sąlygoms tinkamus asfalto mišinius, panaudojant perdirbtų padangų gumą, ir nustatyti jų eksploatacines savybes, siekiant įvertinti tolesnio panaudojimo galimybes. Ieškodama technologinio sprendimo perdirbtų padangų gumos produktų realizavimui valstybinės reikšmės kelių asfalto mišiniuose, akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) vykdo inovatyvius tyrimus. Paslaugos teikėjas – VILNIUS TECH įsipareigojo per 18 mėnesių atlikti sutartyje numatytas veiklas ir sukurti perdirbtomis padangomis modifikuotą asfalto mišinį, kurį būtų galima naudoti kelių tiesimui. Paslaugos teikėjas išnagrinės užsienio šalių perdirbtų padangų gumos miltelių ir granulių panaudojimo asfalto mišiniuose patirtį, taip pat atliks ne mažiau kaip 3 skirtingų Lietuvoje veiklą vykdančių padangų gumos antrinės žaliavos gamintojų žaliavos tyrimus. Tyrimo…
Įstatymo interpretavime pasiklydęs žurnalistinis tyrimas
Neseniai pasirodęs žurnalistinis tyrimas įnešė sumaištį į visą estetinės medicinos industriją. Po to, kai buvo paskelbtos abejonės dėl klinikos „Sculpta“, kuomet pateikta žurnalistų interpretacija dėl veiklos teisėtumo, daugelis rinkos dalyvių sunerimo dėl skirtingo teisės aktų aiškinimo. Įstatymai nepasikeitė, o palyginti neseniai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) pozicija buvo visiškai priešinga nei skelbiama dabar. „Turime dokumento kopiją, kuriame 2020 m. vasarą VASPVT išaiškina, jog hialurono injekcijas gali atlikti kvalifikuoti gydytojai ir slaugytojai. Šioje vietoje pažymima – „gydytojui paskyrus“. Tad kyla klausimas kaip mums interpretuoti teisės aktus ir vykdyti veiklą, jei iš mus prižiūrinčios įstaigos ateina dviprasmiški išaiškinimai“, – sakė klinikos „Sculpta“ įkūrėja Rasa Marozienė. Prieš keletą metų, advokatų profesinės…
„airBaltic“ šį sausį skraidino 68 proc. daugiau keleivių
Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ praneša, kad Lietuvoje 2023 m. sausio mėnesį skraidino 36 463 keleivius – arba 68 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Praėjusį mėnesį „airBaltic“ atliko 443 skrydžius – 3 proc. mažiau nei 2022 m. sausį. „Pirmasis šių metų mėnuo bendrovei prasidėjo užtikrintai, aiškiai žymėdamas augimo tendenciją. Paklausa stabiliai didėja, o tai reiškia, kad šiais metais ir toliau plėsimės – daugės orlaivių, pervežtų keleivių, įvykdytų skrydžių, aptarnaujamų krypčių ir įdarbintų darbuotojų“, – teigia „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas. Kaip priduria įmonės vadovas, „Tarptautiniai duomenys rodo, kad aviacijos pramonė ir toliau sparčiai atsigauna po pandemijos. „airBaltic“ yra ambicinga bendrovė, kuri neabejotinai pasinaudos palankia situacija ir pademonstruos tvirtas…
VDI informuoja: 2022 metais daugiausia darbo ginčų spręsta dėl darbo užmokesčio
Darbo ginčų komisijos prie VDI 2022 metais gavo 5 873 prašymus. Palyginti su 2021 m., 2022 m. gauta apie 9 proc. daugiau prašymų. Kaip ir visais pastaraisiais metais, išlieka stabili tendencija, kad absoliuti dauguma darbo ginčų buvo iškelta dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų, tačiau, palyginti su ankstesniais metais, šis procentas dar šiek tiek didėjo: 2022 m. tokie reikalavimai sudarė net 75 proc. visų tais metais keltų reikalavimų, o 2021 m. – tik 66 proc. visų 2021 m. gautų reikalavimų. Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė akcentuoja, kad gautuose prašymuose asmenys aktyviai kėlė ir įvairius kitus reikalavimus. Palyginti su 2021 m., didėjo reikalavimų dėl darbo…
Mokymasis visą gyvenimą – būtinas įgūdis, kuriam privalome skirti daugiau dėmesio
Patirties įgijimas, galimybė mokytis ir tobulintis – vienos svarbiausių vertybių, kurios darosi itin aktualios ilgėjant gyvenimo trukmei ir vėliau išeinant į pensiją. Žinių ir įgūdžių, kuriuos žmogus įgyja mokykloje ar universitete, neužtenka visam gyvenimui, todėl nuolatinis mokymasis ir kompetencijų tobulinimas yra būtina sėkmingo profesinio ir socialinio gyvenimo sąlyga. Lietuvos mokymosi visą gyvenimą srityje stebimi teigiami, tačiau lėti pokyčiai. Tarp 25–64 m. amžiaus gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis – 8,5 proc. Tuo tarpu ES vidurkis 10,8 proc. Dar mažesnis rodiklis, tik 3,8 proc. besimokančiųjų, tarp pasitraukusių iš darbo rinkos. Pagal šį rodiklį Lietuva yra viena paskutinių šalių Europos Sąjungoje, mažiau mokomasi tik Lenkijoje ir Rumunijoje. Valstybės kontrolės atlikto mokymosi visą gyvenimą…
M. Dubnikovas: iškart suvartojamas produktas nėra pensinis
Artėjant rinkimams, vėl keliama II pensijų pakopos tema skatina priminti, kad bene labiausiai kritikuojama jos savybė – sukauptų lėšų neatidavimas vartojimui čia ir dabar, taikliausiai nusako faktą, kad tai yra tikras pensinis produktas. Tai yra sąlyginai pigus, plačiai visuomenei prieinamas finansinis būdas taupyti, kuris dar maždaug po dešimtmečio turėtų natūraliai išaugti dabar erzinančius momentus, leidžiančius daliai mažiausiai susitaupiusių žmonių sukauptą turtą gauti vienkartine išmoka. Politikų ir visuomenės veikėjų teikiami siūlymai leisti atsiimti pinigus iš II pakopos prieštarauja esminiam šios pakopos požymiui. Tikras pensijų produktas yra tas, kuris nėra skirtas išmokėti visus pinigus iš karto, o iki gyvos galvos kas mėnesį užtikrinti tam tikrą išmoką. Neatmestina, kad išsiėmę visas lėšas vienu…
Lietuvos oro uostai tarp pirmųjų Europoje baigė modernios pasienio patikros sistemos erdvių pasiruošimą: numatomas pokyčių startas jau šiais metais
Planuojama, kad šiemet pasienio postuose startuos nauja atvykimo ir išvykimo sistema (angl. Entry – Exit System). Ši naujovė tiesiogiai palies trečiųjų šalių piliečius, kurie pirmą kartą atvyks į Europos sąjungos šalis (Šengeno zoną) – jie privalės atlikti papildomą registracijos procedūrą prieš kertant sieną. Šiam laukiančiam pokyčiui prireiks ir naujos infrastruktūros, erdvių pasienio kirtimo postuose, šiuos būtinus pasiruošimo sistemos startui pokyčius tarp pirmųjų Europoje jau atliko visi Lietuvos oro uostai. Nauja atvykimo ir išvykimo tvarka yra paremta ES reglamentu, kuris numato, kad visos bendrijos (Šengeno erdvės) šalys, turinčios išorinę sieną su trečiosiomis šalimis, privalo sudaryti sąlygas užsieniečiams registruotis atvykimo ir išvykimo sistemoje (AIS), o tam reikia įdiegti naują registracijos ir pasienio…
Geriausiai dūmų detektorius namuose prižiūri estai
Nors vis daugiau Baltijos šalių gyventojų namuose įsirengia privalomais pripažintus dūmų detektorius, tačiau ne visi pasirūpina šių įrenginių priežiūra ir tinkamu jų veikimu. Rūpestingiausi šeimininkai yra estai: tik 15 proc. detektorius namuose įsirengusių Estijos gyventojų teigia niekaip nesirūpinantys šiais įrenginiais. Nuo gaisro rizikos saugančius prietaisus likimo valiai yra palikę beveik ketvirtadalis lietuvių ir trečdalis latvių. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad netinkamai prižiūrimas įrenginys neatlieka savo funkcijos ir yra visiškai nevertingas, saugant namus nuo gaisro. Tyrimo duomenimis, 71 proc. Lietuvos žmonių reguliariai prižiūri namuose įrengtus dūmų detektorius, valo nuo jų dulkes, keičia šių įrenginių baterijas. Taip elgiasi 80 proc. Estijos ir 68 proc. Latvijos gyventojų. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“…
Už sausio mėnesio šildymą vilniečius pasieks dar mažesnės sąskaitos nei gruodį
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už sausio mėnesį suteiktas šildymo ir karšto vandens paslaugas. Dėl priimto sprendimo gamtines dujas dalinai pakeisti mažasieriu mazutu Vilniuje šilumos kainą pavyko suvaldyti, o sausis buvo šiltesnis nei gruodis, todėl gyventojus pasieks mažesnės sąskaitos. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 57 Eur sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje – 96 Eur. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, sausio mėnesį VŠT klientams šilumos kaina siekė 7,87 ct/kWh be PVM. Tai – mažiausia šilumos kaina tarp didžiųjų šalies miestų ir viena mažiausių Lietuvoje. „Atsižvelgiant į mažesnę sausio mėnesio šilumos kainą ir aukštesnę lauko oro temperatūrą, gyventojus pasieks mažesnės sąskaitos…