Per žiemos šalčius, saugodami šilumą, dažniausiai pasistengiame sandariai užsidaryti langus ir duris, kad liktų kuo mažiau plyšių šalčiui prasiskverbti. Vis dėlto šiltose ir nevėdinamose patalpose glūdi naujas nematomas pavojus – pelėsis. Didėjant oro drėgmei namuose ima kauptis kondensatas, kuris ir sudaro palankią terpę formuotis pelėsiui. Siekiant išvengti galimos drėgmės žalos, ekspertai pataria imtis kelių svarbių priemonių. Svarbus vėdinimas Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pelėsis dažniausiai atsiranda dėl padidėjusios drėgmės ir nepakankamos ventiliacijos. Riziką taip pat didina temperatūrų skirtumai bei nesandarios pastato konstrukcijos – langai, stogas, sienos ar vamzdynai, dėl kurių patalpose susidaro sąlygos kauptis kondensatui. Didėjant oro drėgmei ir keičiantis oro sąlygoms rekomenduojama įvertinti, ar būstas tinkamai apšiltintas: turėtų būti palaikoma…
„Luminor“ paskelbė preliminarius 2025 metų veiklos rezultatus
„Luminor“ paskelbė ketvirtojo ketvirčio ir preliminarius 2025 m. finansinius rezultatus. Per laikotarpį išaugo skolinimo bei indėlių apimtys, didėjo klientų pasitenkinimo rodikliai. 2025 m. „Luminor“ uždirbo 157,7 mln. eurų grynojo pelno. Kaip ir tikėtasi, pelną mažino mažesnės palūkanų normos, tačiau bankas laikėsi griežtos išlaidų drausmės, todėl sąnaudas pavyko išlaikyti stabilias. Banko išlaidų ir pajamų santykis siekė 64,2 proc., o nuosavo kapitalo grąža (ROE) – 8,6 proc. „Luminor“ likvidumo ir kapitalo pozicijos išliko stiprios, o paskolų portfelio kokybė – tvari: neveiksnių paskolų dalis portfelio struktūroje metų pabaigoje siekė vos 2,0 proc. Praėjusiais metais bankas investavo į organizacijos kokybę, procesus ir sistemas, nuosekliai gerindamas klientų patirtį. Šios kryptingos pastangos atsipirko – klientų pasitenkinimo…
Z karta keičia el. prekybos taisykles: kokios tendencijos pastebimos?
Jauniausia suaugusiųjų Z karta Lietuvoje aktyviai formuoja naują el. prekybos kryptį – tam tikrose srityse galima pastebėti naujas tendencijas. Socialinių tinklų įtaka ir populiarėjantis pirkimas iš antrų rankų arba vartojo–vartotojui (C2C) ryškiai išsiskiria iš kitų amžiaus grupių. Naujausio tarptautinio „DPD“ „E. Barometro“ tyrimo duomenys rodo, kad net 80 proc. Lietuvos Z kartos interneto pirkėjų jau turi nuolatines pajamas. Dauguma jų gyvena savarankiškai, tačiau dalis vis dar sulaukia finansinės paramos iš tėvų – tai rodo, kad jauni žmonės yra aktyvūs vartotojai, nors jų finansinis savarankiškumas vis dar formuojasi. „Tai signalas verslui, kad Z karta jau dabar turi realią perkamąją galią. Tai nebėra tik impulsyvūs, mažos vertės pirkimai – jauni žmonės turi reguliarias…
Kava išsinešimui tampa įpročiu: 4 iš 10 lietuvių ją renkasi bent kartą per savaitę
Kava išsinešimui Lietuvoje tampa nebe atsitiktiniu pasirinkimu, o nuosekliu kasdieniu ritualu. Naujausias kavos vartojimo įpročių tyrimas rodo, kad 40 proc. lietuvių kavą išsinešimui geria 1–2 kartus per savaitę, o dažniausia vieta jai įsigyti – degalinės. Tai patvirtino 61 proc. apklaustųjų – beveik dvigubai daugiau nei nurodžiusių kavines (28 proc.). 2026 m. vasarį „Intra research“ atlikta apklausa[1] atskleidė – pagrindinis argumentas, dėl kurio degalinės tampa pirmuoju pasirinkimu kavai – patogumas. Tai įvardijo net 79 proc. respondentų. Tačiau ryškėja ir kokybės aspektas – kas ketvirtas apklaustasis (25 proc.) teigia, kad į degalinę užsuka būtent dėl geros kavos. „Stebime, kad klientai tampa vis reiklesni kavos kokybei, noriai išbando naujus skonius ir tikisi nuolatinių…
Sukrečianti statistika: jaunuoliai pinigus praranda vis dažniau ir dėl to kaltas „TikTok“
Grotažymės #FinTok ir #MoneyTok renka milijardus peržiūrų, o socialiniai tinklai tiesiog mirga nuo patarimų, kaip „įdarbinti“ pinigus ir išeiti į pensiją trisdešimties. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip teigiamas reiškinys – finansinis švietimas tampa prieinamas, suprantamas ir nenuobodus. Tačiau „Almond Financial“ atlikta analizė parodė, kad net 87 proc. finansinių patarimų „TikTok“ platformoje gali klaidinti arba yra neteisingi. Tad už spalvingų filtrų ir energingos muzikos dažnai slypi paviršutiniškumas, nekompetencija, o kartais – ir tiesioginis pavojus jūsų pinigams, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Kodėl 60 sekundžių neužtenka? Pagrindinė problema, kylanti kuriant finansinį turinį trumpųjų vaizdo įrašų platformose, yra tai, kaip turinio kūrėjai išnaudoja šiuose tinkluose populiarų formatą. Finansų pasaulyje – daug niuansų, jis…
„Kreda“ kredito unijų grupės 2025 metų rezultatai: paskolų portfelis perkopė pusę milijardo eurų, augimas fiksuotas visuose segmentuose
„Kreda“ grupės kredito unijos 2025 metais uždirbo 5,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Kredito unijų grupės „Kreda“ pajamos praėjusiais metais sudarė 43,3 mln. eurų. Grupės turtas praėjusių metų pabaigoje pasiekė 691,4 mln. eurų, arba 24 proc. daugiau nei 2024 metais. Paskolų portfelis per metus augo 24 proc., indėlių – 26 proc. „Kreda“ grupės kapitalas 2025 m. pabaigoje sudarė 63,6 mln. eurų – 15 proc. daugiau nei prieš metus. 2025 metus „Kreda“ kredito unijų grupė užbaigė pasiekusi istorinę ribą – grupės paskolų portfelis, neaudituotais finansiniais duomenimis, viršijo 0,5 mlrd. eurų. Grupė fiksavo stabilų turto, kapitalo bei indėlių augimą. „Kreda“ grupės augimo tempas buvo spartesnis nei visos kredito unijų rinkos vidurkis. Lietuvos…
Z karta keičia el. prekybos taisykles: kokios tendencijos pastebimos?
Jauniausia suaugusiųjų Z karta Lietuvoje aktyviai formuoja naują el. prekybos kryptį – tam tikrose srityse galima pastebėti naujas tendencijas. Socialinių tinklų įtaka ir populiarėjantis pirkimas iš antrų rankų arba vartojo–vartotojui (C2C) ryškiai išsiskiria iš kitų amžiaus grupių. Naujausio tarptautinio „DPD“ „E. Barometro“ tyrimo duomenys rodo, kad net 80 proc. Lietuvos Z kartos interneto pirkėjų jau turi nuolatines pajamas. Dauguma jų gyvena savarankiškai, tačiau dalis vis dar sulaukia finansinės paramos iš tėvų – tai rodo, kad jauni žmonės yra aktyvūs vartotojai, nors jų finansinis savarankiškumas vis dar formuojasi. „Tai signalas verslui, kad Z karta jau dabar turi realią perkamąją galią. Tai nebėra tik impulsyvūs, mažos vertės pirkimai – jauni žmonės turi…
Kaip kurti šiuolaikinę organizaciją, kurioje norisi ne tik dirbti, bet ir augti?
Per pastaruosius dešimtmečius darbo rinka patyrė esminių struktūrinių pokyčių: spartėjanti skaitmenizacija, dirbtinio intelekto integracija, nuotolinio ir hibridinio darbo modelių plėtra bei demografiniai pokyčiai iš esmės perbraižė organizacijų ir darbuotojų santykį. Organizacijos šiandien veikia nuolatinio neapibrėžtumo sąlygomis, kai vienu metu tenka spręsti talentų trūkumo, darbuotojų lūkesčių augimo ir skirtingų kartų bendradarbiavimo klausimus. Šiame kontekste žmogiškųjų išteklių valdymas iš administracinės funkcijos vis labiau transformuojasi į strateginę organizacijos veiklos sritį, lemiančią jos gebėjimą kurti vertę, prisitaikyti prie pokyčių ir išlaikyti tvarius santykius su žmonėmis. Būtent šių pokyčių fone aktuali diskusija apie žmogiškųjų išteklių šiuolaikinio valdymo kryptis, principus ir praktikas. Išleidus naują knygą „Žmogiškųjų išteklių valdymas organizacijoje“ (leidėjas – KTU leidykla „Technologija“), parengtą Kauno…
Nuo sąnaudų eilutės iki konkurencinio pranašumo: strateginis požiūris į elektrą
Daliai įmonių elektra vis dar pirmiausia asocijuojasi su išlaidų ataskaitos eilute. Visgi sparčiai kintančioje rinkoje energija tampa kur kas daugiau – strateginiu resursu, galinčiu užtikrinti finansinį stabilumą, padėti tiksliau planuoti investicijas ir net sustiprinti konkurencines pozicijas. Ekspertai pabrėžia, kad šiandien verslams svarbiausia ne vien pati kilovatvalandės kaina, o gebėjimas ją valdyti. Energijos rinka yra cikliška – trumpalaikiai kainų svyravimai gali sudaryti patrauklų įspūdį, tačiau verslui didžiausią iššūkį kelia ne aukšta kaina, o jos nepastovumas. Net kelių centų skirtumas už kilovatvalandę, padaugintas iš didelio vartojimo, per metus gali virsti dešimtimis ar šimtais tūkstančių eurų. „Įprastai brangiausiai kainuoja ne pati elektra, o nevaldoma rizika. Staigūs rinkos kainų šuoliai gali akimirksniu panaikinti galimybę…
Vanagupėje kyla 13 mln. eurų vertės kompleksas „NORAI“: pajūrio rinką papildys 120 būstų
Vanagupėje, viename prestižiškiausių Palangos rajonų, pradėtas vystyti naujas gyvenamųjų butų ir poilsio apartamentų kompleksas „NORAI“. Į projektą numatoma investuoti 13 mln. eurų. Kompleksą plėtoja nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Orner“. Vanagupės gatvėje, atokiau nuo centro šurmulio, planuojama pastatyti penkių aukštų kompleksą, kurį sudarys 120 butų ir apartamentų su balkonais ir terasomis. Teritorijoje numatyta poilsio zona šalia pušyno su vaikų žaidimo, sporto ir poilsio erdve, taip pat požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Gyventojai galės rinktis 1–3 kambarių funkcionalaus išplanavimo būstus, tinkamus tiek nuolatiniam gyvenimui, tiek antrajam būstui ar ilgalaikei investicijai. Numatyta statybų pabaiga – 2026 metų IV ketvirtis. Išskirtinis dėmesys ilgaamžiškumui ir kokybei Pušyno apsuptyje statomas projektas kviečia pažinti pajūrio gyvenimo filosofiją, paremtą…
