Teisingumo ministerija primena, kad nuo 2007 metų rugsėjo 1 d. prašymus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo nagrinėja ne tik Teisingumo ministerija, bet ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusieji asmenys gali kreiptis į vieną iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio), kurios yra įgaliotos priimti prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą, rinkti sprendimui priimti reikalingą informaciją, įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingų asmenų, teismo tvarka išieškoti išmokėtų kompensacijų dydžio sumas pagal Teisingumo ministerijos duomenis apie kompensacijų išmokėjimą. Tais atvejais, kai prašymus gauna Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, jos persiunčia surinktus dokumentus Teisingumo ministerijai, kuri ir priima sprendimus.
Atvejus, kuriais valstybė kompensuoja smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, ir šios žalos kompensavimo tvarką nustato Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos kompensavimą turi nukentėję asmenys arba asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai ir išlaikytiniai.
Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala ar jos dalis, be jau minėtų pagrindų, kompensuojama tuo atveju, kai už žalą atsakingas asmuo neatlygina nusikaltimu padarytos žalos, kai smurtinis nusikaltimas yra padarytas po 2005 m. liepos 1 d., kai nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, o prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą yra pateikiamas ne vėliau kaip per trejus metus po nusikaltimo padarymo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teisingumo ministerija, norėdama sukurti dar veiksmingesnę žalos kompensavimo sistemą, yra parengusi Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuris numatyta šį pavasarį bus svarstomas Seime. Naujasis įstatymas parengtas, siekiant tinkamai realizuoti valstybės solidarumo su nukentėjusiaisiais ir socialinio teisingumo principus bei užtikrinant Europos Sąjungos teisės aktų dėl žalos kompensavimo nusikaltimų aukoms įgyvendinimą.
Jį priėmus, būtų sudarytos sąlygos didesniam asmenų nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų skaičiui gauti kompensacijas pirmiausia dėl to, jog Įstatymo projekte praplečiamas smurtinių nusikaltimų sąrašas, kurių aukoms būtų kompensuota žala. Pritarus projektui, smurtiniais nusikaltimais, neatsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, būtų laikomi beveik visi nusikaltimai dėl kurių sutrikdyta žmogaus sveikata. Taip pat smurtiniais nusikaltimais būtų laikomi nusikaltimai dėl kurių būtų suvaržoma žmogaus laisvė. Būtų praplėstas ir sąrašas asmenų, turinčių teisę avansu gauti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą. Tai yra, kompensaciją avansu turėtų teisę gauti ne tik nužudytųjų sutuoktiniai ir išlaikytiniai, bet ir jų vaikai bei tėvai, kai smurtiniu nusikaltimu buvo atimta gyvybė. Be to, jeigu nėra sutuoktinio, vaikų, tėvų ar išlaikytinių, teisę į žalos kompensavimą avansu turėtų asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, kiti artimieji giminaičiai (seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys).
Naujame Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme taip pat numatyta padidinti kompensuojamos žalos dydžius nusikaltimų aukoms.
2007 m. Teisingumo ministerija išnagrinėjo 136 prašymus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo. Iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo iš viso kompensuota 247 382 Lt smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Vienam asmeniui išmokėtos kompensacijos vidurkis siekė 4 581 Lt.
