„Kaunas atsigauna“ vis rečiau skamba kaip pokštas. Pastebi ir miestelėnai, ir svečiai – miestas išties keičiasi. Tvarkomos gatvės, parkai, dygsta nauji verslo, pramonės ir gyvenamieji pastatai. Tačiau ką apie miesto pokyčius galvoja architektūros ir urbanistikos specialistai? Kokias problemas ar tendencijas jie įžvelgia? Kokius skaudulius dėl besikeičiančio ar nesikeičiančio architektūrinio Kauno veido jie jaučia? Pasak Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojo Vytauto Baltaus, miesto gyvenimas labiausiai priklausomas nuo žmonių judėjimo galimybių mieste. Tad norint užtikrinti tolesnį atsigavimą, reikės dar ne vieno tilto. – Kaunas keičiasi, ir tai akivaizdu. Jau dabar centre dygsta nauji biurų pastatai, kalbama apie naujus viešuosius objektus, pavyzdžiui, Mokslo salą, M. K. Čiurlionio koncertų…

Didelis oro drėgnumas ir netinkamas patalpų vėdinimas. Šių dviejų aplinkybių pakanka, kad namuose įsiveistų interjerą bjaurojantis ir sveikatai itin kenkiantis įnamis – pelėsis. Norint nuo jo apsisaugoti, ypač didelį dėmesį būtina skirti tinkamai oro cirkuliacijai namuose užtikrinti. Tiesa, ekspertai pažymi, kad išvengti nekviesto svečio padeda ne tik langų atvėrimas ar mechaninio vėdinimo sistema, bet ir tam tikras šildymo tipas. Drėgmės šaltiniai ­– ir puodai, ir prakaitas Ar žinote, kad keturių suaugusių asmenų šeima prakaituodama ir kvėpuodama per valandą išskiria apie 0,3 litro vandens garų, o po vieno apsilankymo duše jų papildomai pasklinda dar 0,3 litro? Drėgmės lygį bute didina ir daugybė kasdienių veiklų – nuo maisto gaminimo iki grindų plovimo…

Registrų centro duomenimis, 2017 m. nekilnojamojo turto kainos nuosaikiai augo ir kai kuriuose rinkos segmentuose pirmą kartą viršijo prieškrizinį laikotarpį. Vidutinė didmiesčio buto kaina per metus padidėjo bemaž 4%, o metinis sandorių skaičius perkopė 30 tūkst. butų, iš kurių apie trečdalį sudarė butai sostinėje. 2018-aisiais numatomas bendras nekilnojamojo turto sektoriaus stabilumas, tačiau atskiriems vystytojams realizuoti savo butus seksis labai nevienodai: išskirtinumų stokojantiems projektams žadami neramūs laikai. Vieni klestės, kiti – kentės? Naujausi NT vystymo grupės Rewo rinkos tyrimų duomenys byloja, jog iš pirmo žvilgsnio panašiai pristatomi nekilnojamojo turto projektai pasižymi labai skirtingais mėnesiniais butų pardavimo rodikliais. Pavyzdžiui, pakeliui iš centro į Pilaitę įkurtoje Naujosios Anglijos gyvenvietėje vien per gruodžio mėnesį…

Statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Kausta“ pardavė Kaune pastatytą B66 verslo centrą turto valdymo bendrovės „Orion Asset Management“ valdomam investiciniam fondui „Orion RE Income Fund I“, Investicijas į pernai pastatytą ir rudenį pradėjusį veikti biurų pastatą pritraukė tai, kad B66 yra vienas pirmųjų aukšto lygio verslo centrų Kaune, kuriame įsikūrė sparčiai augančios tarptautinės technologijų bendrovės. Investicinio fondo „Orion RE Income Fund I“ valdytojas Andrius Baranauskas sako, kad sprendimą įsigyti B66 verslo centrą turėjo įtakos keli faktoriai: itin patraukli jo vieta, jame įsikūrusios stiprios bendrovės ir projekto kokybė: „Vieta palanki ne tik tuo, kad šalia yra miesto centras, labai geras susisiekimas, bet ir dėl netoliese esančio Kauno technologijų…

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) griežtina nekilnojamojo turto (NT) brokerių sertifikavimo tvarką. Siekiama, jog NT rinkoje dirbtų aukštos kompetencijos ir patikimi NT brokeriai. „Susiformavusi Lietuvos nekilnojamojo turto rinka reikalauja didesnės šioje srityje dirbančių asmenų paslaugų kokybės. Siekdami aukštų profesinių standartų, parengėme naują NT brokerių sertifikavimo metodinę medžiagą, griežtiname egzaminavimo procedūrą“, – pažymi LNTAA prezidentas Audrius Gudanavičius. LNTAA išduodamas NT brokerio sertifikatas šiuo metu yra iš esmės vienintelis dokumentas, liudijantis, jog NT brokeris turi reikiamų žinių, sugebėjimų, asmeninių bei profesinių kompetencijų būtinų profesionaliai veiklai NT srityje. Vakarų Europos šalyse, šios profesijos atstovų veikla yra reglamentuojama įstatymais, o siekiantys dirbti NT brokeriais – privalo įgyti veiklos licenciją. Lietuvoje šiuo metu nėra…

Praėjusių metų pabaigoje pagausėję nekilnojamojo turto ekspertų komentarai apie būsto kainų augimo sulėtėjimą ar galimą smukimą šiemet nepadarė įtakos gyventojų lūkesčiams dėl gyvenamojo būsto kainų pokyčių per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu gruodį atlikta apklausa parodė, kad 57 proc. apklaustųjų galvoja, kad būstas šiais metais brangs, 11 proc. atsakiusių mano, kad pigs, o likę tikisi, kad kaina liks daugmaž panaši, arba visai neturi nuomonės šiuo klausimu. Palyginti su rugsėjį atliktos apklausos rezultatais, galvojančių, kad būsto kaina toliau augs, padidėjo 3 proc. punktais, o kad mažės, padidėjo 2 proc. punktais. Tokie svyravimai patenka į standartinės paklaidos intervalą, todėl galima teigti, kad gyventojų lūkesčiai per ketvirtį statistiškai nepasikeitė ir gyventojai buvo…

Nuo 2015 metų Vyriausybė įgyvendina valstybės nekilnojamojo turto (VNT) centralizuoto valdymo reformą. Ja optimizuojamos VNT apimtys, siekiama, kad valstybė turėtų tik tiek nekilnojamojo turto, kiek jo reikia valstybės funkcijoms vykdyti. Vienas iš pirminių reformos tikslų – inventorizuoti visą valstybės nekilnojamąjį turtą. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitoje, kuri buvo pristatyta visuomenei 2017 m. birželio mėnesį, VĮ Turto bankas atskleidė valstybės nekilnojamojo turto apimtis, šių objektų išlaikymo sąnaudas, jų efektyvumo rodiklius, valstybės nekilnojamojo turto sandorius ir jų būklę. VNT valdymo centralizavimas yra pradedamas nuo administracinio valstybės nekilnojamojo turto (AVNT) centralizuoto valdymo. AVNT sutelkimas yra viena iš sąlygų, užtikrinančių galimybę valstybės institucijoms suteikti atitinkančios jų poreikius patalpas,…

Nuosavas būstas daugeliui pirmiausia reiškia galimybę realizuoti save ir gerai jaustis asmeninėje erdvėje. Be to, lietuviams būdingas individualumas lemia norą turėti kuo unikalesnį ir originalesnį savųjų namų interjerą. Šios priežastys, anot interjero dizainerės Loretos Piščikienės, yra pagrindinės, lemiančios butų su daline apdaila pasisekimą mūsų šalyje. Estai butų originalumo nevertina Ekspertų nuomone, lietuviai pagal savo įprotį teikti pirmenybę būstams su daline apdaila, o ne pilnu įrengimu, skiriasi nuo kitų Baltijos regiono šalių. Štai Estijoje ir Suomijoje, atvirkščiai – rinkoje paklausiausi beveik identiškai įrengti būstai.   „Estai ir skandinavai tapo „laisvesni“ daug anksčiau, nei mes ir turbūt paprasčiau žiūri į asmeninę erdvę, ieško greitų ir patogių  sprendimų. Be to, užsienio gyventojai  dažniau…

Nepanašu, kad lietingoje Lietuvoje kur nors trūktų vandens – centralizuotai tiekiamas vanduo pasiekia kone visus didžiųjų miestų ir jų priemiesčių būstus. Tačiau net ir sostinėje yra vietovių, kur gyventojai junta vandens stygių. Vienas tokių kvartalų Vilniuje yra Kalnėnai. Šio sostinės individualių namų mikrorajono gyventojai kol kas dalijasi vandeniu iš vienos vandenvietės, tačiau naujakuriai netrukus turės vandens užtektinai. „Sklypų Kalnėnuose” projekto vystytojai – bendrovė „RE World” nutarė naujakurius išvaduoti nuo rūpesčių – pravesti apie 3,5 kilometrų vamzdynų ir prisijungti prie miesto vandentiekio sistemos. „Įvertinę vandens tiekimo būklę kvartale, pamatėme, kad „Vilniaus vandenų” vandentiekio trasa, einanti palei Minsko plentą, yra vienintelis artimiausias geriamojo vandens šaltinis, iš kurio galima užtikrinti visavertį vandens tiekimą…

 „Pilkos ir baltos spalvos vyravimas pagaliau baigiasi – Šiaurės šalių dizaineriai atsisako blankių spalvų paletės ir linksta prie individualaus spalvų parinkimo“, – sako danų interjero dizainerė Nina Bruun. Skandinaviškam interjero stiliui tampa būdingos Europoje populiarios žemės spalvos. Tuo įsitikinusi kompanijos „Tikkurila“ sudaryta vertinimo komisija, paskelbusi spalvą „Terracotta“ (N405) 2018 metų spalva. Raudoną molį primenantis oranžinis šios spalvos atspalvis suteikia įprastam šviesiam interjerui taip reikalingos šilumos. Vertinimo komisiją sudariusios garsios spalvų ekspertės – interjero dizainerė ir tendencijų analitikė Nina Bruun, grafikos dizainerė Päivi Häikiö ir dizaino skyriaus vadovė Marika Raike – įkvėpimo sėmėsi iš pasaulinių tendencijų, pvz., ramybės siekio, rankų darbo ir natūralumo. „Terracotta“ – išraiškinga spalva, skatinanti eksperimentuoti ir sutelkti…