Tarptautinis IKEA tyrimas rodo, kad pasaulyje ryškėja tendencija, jog vis daugiau žmonių savo namus sieja nebe su gyvenamąją vieta, bet tiesiog su vietomis, kuriose jaučiasi gerai ar dažniausiai lankosi. Tuo metu lietuviams namai – vis dar viena svarbiausių gyvenimo erdvių. Tiesa, ir čia netrūksta streso – lietuviai namuose labiausiai nesutaria dėl tvarkos ir asmeninės erdvės trūkumo. Lietuviai namuose jaučiasi geriausiai IKEA „Gyvenimas namuose“ tyrimo rezultatai atskleidė, kad lietuviams namai yra viena svarbiausių erdvių gyvenime. Du trečdaliai respondentų ją apibūdina kaip ramybės uostą, beveik tiek pat – kaip vietą, kurioje jaučiasi geriausiai. Tuo tarpu pasaulyje ryškėja priešinga tendencija – per pastaruosius metus 70 proc. ūgtelėjo respondentų, teigiančių, kad jų gyvenamoji vieta…

2018 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvoje pradedamas dviejų statybos paslaugų įmonių „YIT Kausta“ ir „YIT Infra Lietuva“ sujungimas. Tai dalis šių metų vasario 1 d. įvykusio dviejų suomių kapitalo tarptautinių įmonių YIT ir „Lemminkainen“ sujungimo proceso. Tikimasi sujungimo procesą baigti kitų metų pradžioje. Lietuvoje šiuo metu veikia du YIT korporacijos padaliniai – UAB „YIT Kausta“ ir UAB „YIT Infra Lietuva“.  Siekiant optimizuoti veiklos procesus šios dvi įmonės sujungtos. Jau kitų metų pradžioje pajėgas sujungusioje įmonėje dirbs apie 800 darbuotojų. Bendrovė toliau tęs rangos, nekilnojamojo turto projektų vystymo veiklą – teiks gyvenamųjų namų, verslo patalpų bei urbanistinių projektų plėtros paslaugas, vykdys statinių priežiūrą bei infrastruktūros kūrimo ir kelių tiesimo projektus. Susijungusi…

Šią savaitę prasidės vieno svarbiausių Vilniaus piligriminių objektų – Aušros Vartų – atnaujinimo darbai. Kompleksinius Aušros Vartų koplyčios ir šalia esančios Šv. Teresės bažnyčios tvarkymo darbus planuojama baigti 2020-aisiais. ES Struktūrinių fondų paramą šiam projektui Kultūros ministerija patvirtino dar pernai vasarą, įvertindama būtinybę išsaugoti šį unikalų paveldo objektą ir geriau pritaikyti jį lankančių piligrimų ir miesto svečių reikmėms. Per dvejus metus planuojama atnaujinti prastos būklės fasado fragmentus, koplyčios langus ir langines, pagerinti vėdinimo sistemą. Stebuklingąjį Gailestingumo Motinos paveikslą apsaugos specialus stiklas, bus įrengta Aušros Vartų lobyno ekspozicija. Ketinama sudaryti galimybę judėjimo negalią turintiems žmonėms apsilankyti koplyčioje. Dalis po Šv. Teresės bažnyčia esančio rūsio bus pritaikyta piligrimų reikmėms, bažnyčioje atnaujinti vitražai,…

„Mūsų tikslas – sujungti novatoriškas technologijas su vietiniais ištekliais ir kultūra. Tradicijas įkomponuoti į architektūrą skatina ir praktiniai sumetimai”, – pasakoja architektų studijos „Vilalta Architects” vadovas Ksavier Vilalta.   Supratimas, kad gamta apima ir miestą, turi didelę įtaką miestų plėtrai ir priežiūrai bei kiekvieno gyventojo sveikatai, saugai ir gerovei. Deja, iki šiol miestus kūrėme, atsižvelgdami ne į aplinką ir natūralias gamtines sąlygas, bet komfortą. Šiuolaikinė miestų plėtra atskyrė bendruomenę nuo gamtos. To pasekmė – daugelis iš mūsų neidentifikuoja savęs natūralios ekosistemos dalimi.   Architektūra iš vietinės tradicijos   „Architekto pareiga surasti paprastą būdą gamtos ir bendruomenės ryšiui sustiprinti, atkurti. Ši atsakomybė kyla iš pagarbos aplinkai ir gamtai”, – sako UNESCO apdovanojimą už darnius aplinkai sprendimus gavęs architektas Ksavier Vilalta. Tad kaip atnaujinti tradicinį mąstymą, kad būtų sukurti šiuolaikiški…

Jei anksčiau apie universalų dizainą Lietuvoje buvo kalbama kaip apie siekiamybę ar gerąją vakarietišką praktiką, šiandien šis architektūros kokybės kriterijus jau įtvirtintas Statybos ir Architektūros įstatymuose bei privalomai (turi būti) taikomas praktikoje. Universalaus dizaino esmė – dėmesys žmogui. Taikant šį principą aplinka formuojama taip, kad ji ne diferencijuotų, o jungtų skirtingus poreikius turinčius žmones: ar tai būtų žmonės su negalia, ar vaikai, mamos su vėžimėliais, dviratininkai – aplinka turi būti patogi visiems. „Tačiau universalus dizainas nėra vien tik normų įgyvendinimas. Tai yra požiūris į žmogų ir santykis su juo. Jei jis pasikeičia, tai įstatymų ar normatyvų net nereikia,“ – pastebi vienas iš universalaus dizaino populiarintojų Lietuvoje Vilniaus dailės akademijos Architektūros…

Jei anksčiau namai užmiestyje buvo siejami su didesne erdve ir privatumu, šiandien neretai prioritetas teikiamas butui mieste. Tuo tarpu laiką, kurį važiuojant iš darbo tenka praleisti automobilyje, vis labiau norima paskirti šeimai, malonioms veikloms ir poilsiui. Tokius būstą perkančių žmonių poreikius padiktavo vis labiau intensyvėjantis gyvenimo tempas, o būstai, kurių ankščiau pirkėjai baiminosi, dabar – vieni geidžiamiausių. Vieniems svarbiau funkcionalumas, kitiems – erdvė Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ ekspertas Almantas Asipavičius teigia, kad būsimų naujakurių reikalavimai neatsiejami nuo būsto paskirties. Ketinantys investuoti į būstą, jį nuomoti ar, dar padidinus vertę parduoti, didžiausią dėmesį skiria būsimai grąžai ir lengvo atsitraukimo galimybei, pavyzdžiui, kiek laiko užtruktų pardavimas, taip pat – ar būstas patrauklus…

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ savo valdomame sklype Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 10, ketina statyti administracinių ir gyvenamųjų pastatų kompleksą. Bendrovės organizuotame tarptautiniame architektūros konkurse atrinktas komplekso projektas pradėtas derinti su institucijomis ir visuomene. Projekto autoriai – Lietuvos ir Danijos įmonių „Archinova“ ir „PLH Arkitekter A/S“ architektų komanda. Kompleksas, kurio įrengimą planuojama užbaigti iki 2021 m., iškils vietoje šiuo metu esančios automobilių stovėjimo aikštelės. „Lietuvos draudimas“, pritarus akcininkams, didžiausiai Rytų ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU, į statybas investuos 14 milijonų eurų. „Šį projektą įgyvendiname siekdami visapusiškai pateisinti „Lietuvos draudimui“ penkiskart suteiktą geriausio Baltijos šalių darbdavio titulą ir kurti modernias, patrauklias sąlygas bei sveiką darbo aplinką mūsų…

Sostinės Aludarių gatvėje, buvusios „Tauro“ alaus daryklos teritorijoje, pradedami „Matau Vilnių“ gyvenamųjų namų statybos darbai. Pirmojo darbų etapo metu iš viso planuojama pastatyti 3 – „Pilies“, „Upės“ ir „Tilto“ – namus su 92 butais, iš kurių atsivers vaizdinga istorinio ir šiandieninio miesto centro panorama. Projektą turtingą istoriją turinčioje sostinės vietoje įgyvendina statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Kausta“. Pirmojo statybų etapo darbai turėtų būti užbaigti 2019 metų rugsėjį, o viso keturiais etapais vystomo projekto pabaiga numatyta 2021 metais. Iki to laiko šalia Tauro kalno iškils 6 nauji penkių aukštų gyvenamieji namai, apsupti kultūriniu, istoriniu ir architektūriniu požiūriu vertingos miesto aplinkos. Išskirtinėje Vilniaus vietoje statomų gyvenamųjų 44 iki 102…

Bendrovė Merko statyba, AS Merko Ehitus grupės dalis, ir Norvegijos kapitalo grupės „Schage“ valdoma bendrovė „Forumas 4“ pasirašė sutartį dėl naujo biurų pastato – „Quadrum South“ statybos Vilniuje, „Quadrum“ verslo mieste, adresu Konstitucijos pr. 21.  Sutarties vertė – daugiau kaip 12 mln. eurų. Darbus planuojama baigti 2019 m. spalį.  „Labai džiaugiamės šia sutartimi. Vertiname ją kaip mūsų patirties pripažinimą, nes „Quadrum“ verslo centras – tai aukščiausios klasės biurų pastatai, kuriems keliami itin griežti kokybės reikalavimai. Neseniai baigėme statyti verslo centrą „Narbuto 5“, viešbučius „ibis“ ir  „Radisson Blu Hotel Lietuva“ – pastarasis yra tame pačiame Konstitucijos prospekte. Ši gatvė tampa naujuoju Vilniaus centru, čia kyla daug naujų pastatų, tad mielai imsimės…

Nuotraukos: https://we.tl/5j3wQrrPxm LR Vyriausybė Kauno technologijos universitetui (KTU) leido parduoti dar 5 nenaudojamus nekilnojamojo turto objektus. Kauno centre esančios valstybei priklausančios patalpos, kurias Universitetas valdo patikėjimo teise, bus parduodamos viešuose aukcionuose. Pirmasis aukcionas planuojamas spalio mėnesį. Už parduotus pastatus gautos lėšos bus investuojamos į studijų infrastruktūros gerinimą. Primename, kad 2014 ir 2015 m. Vyriausybė „uždegė“ žalią šviesą pirmajam ir antrajam KTU investiciniam etapui – buvo parduoti septyni Universiteto patikėjimo teise valdomi valstybės pastatai. Šių metų liepą Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo leido pradėti trečiąjį investicinį etapą ir parduoti dar 5 KTU nekilnojamojo turto objektus, kurių vertė – 3,49 mln. eurų. Gautos lėšos bus skiriamos reikšmingam studijų infrastruktūros stiprinimui, taip sukuriant sąlygas…