Nekilnojamojo turto plėtotojams pastaraisiais metais fiksuojant augantį žmonių norą įsikurti arčiau Vilniaus centro, specialistai prabyla apie lygiagrečiai didėjantį spaudimą biurų pasiūlai centrinėse sostinės vietose. Tik jeigu pirmuoju atveju didelio disbalanso tarp poreikių ir galimybių dar nėra, tai ieškančioms kokybiškų ir modernių darbo erdvių sostinės senamiestyje bei aplink jį įmonėms dažnai tenka nusivilti. Rinkos analitikų teigimu, aukštus standartus atitinkančių naujų biurų pasiūla Vilniaus senamiestyje būtų it gaivaus vėjo gūsis tvankią dieną, tačiau jam padvelkti kyla daugybė kliūčių. Todėl kiekvieno naujo projekto atsiradimas artimiausius kelerius metus rinkoje bus greitai įsisavinamas. Be to, dar šiemet galime tikėtis ir netikėtų įtakos faktorių – pavyzdžiui, kietojo „Brexit“ poveikio Vilniaus biurų rinkai. Ieškantiems kokybės ir modernumo…
Y karta jau sudaro penktadalį šalies gyventojų: labiausiai keičia Vilnių ir Kauną
Y karta Lietuvoje jau sudaro apie 21 proc., arba beveik 600 tūkst. visų šalies gyventojų. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai pastebi, kad daugiausiai vadinamųjų tūkstantmečio kartos atstovų gyvena Vilniuje ir Kaune, o darbdaviai prie naujos kartos derina ne tik darbo sąlygas, bet ir stato bei įrengia jos poreikiams pritaikytus biurus. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pradžioje Vilniuje gyveno apie 150 tūkst., o Kaune – 88 tūkst. žmonių, kurių amžius buvo 18-34 metai. Tai sudaro atitinkamai 26 proc. bei 15 proc. šios amžiaus grupės gyventojų. „Y kartos koncentraciją didžiausiuose mūsų šalies miestuose nemaža dalimi lemia, kad Vilnius ir Kaunas yra akademiniai šalies centrai, paruošiantys daugiausiai aukštos kvalifikacijos specialistų. Dėl jų konkuruojantys…
Teismas: Architektų rūmų Profesinės etikos tarybos sprendimas teisėtas ir pagrįstas
Lietuvos architektų rūmai teisme dar kartą įrodė savo tiesą ir laimėjo bylą, kurioje Rūmų narys Dalius Striukas kaltino Rūmus priėmus jo atžvilgiu neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo architekto D. Striuko skundą ir nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pirmos instancijos teismas buvo nusprendęs, kad Rūmų profesinės etikos taryba (toliau – PET) teisėtai ir pagrįstai pripažino architektą pažeidus profesinę etiką. „Džiaugiamės, jog Teismas dar kartą patvirtino PET kompetenciją ir priimto sprendimo pagrįstumą, taip pat – kas ypač svarbu visai profesinei bendruomenei – autoriaus tęstinio dalyvavimo projektavimo procese privalomumą ir svarbą“, – teigė Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė, kartu dėkodama Rūmų teisininkei Rugilei Šiaulytei už nuoseklų…
Lietuvoje mažėja apleistų žemių
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento specialistų gaunami atnaujinti erdviniai duomenys ir nuolat atliekami žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimai rodo, kad kiekvienais metais mažėja apleistų žemės ūkio naudmenų plotų. Siekiant nustatyti ir įvertinti apleistų žemės ūkio naudmenų pokyčius, pagal 2017–2018 m. palydovines nuotraukas ir atsižvelgiant į žemės sklypų savininkų bei kitų asmenų pateiktas pastabas 2018 metais atnaujintas Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys AŽ_DRLT (toliau – AŽ_DRLT). AŽ_DRLT duomenys naudojami apskaičiuojant žemės mokestį už apleistas žemės ūkio naudmenas. Apleista žemė – tai nuotoliniais kartografavimo metodais nustatyti sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugę žemės sklype ar jo dalyje esančių žemės naudmenų plotai. AŽ_DRLT objektų grafinio tikslumo…
Klaipėdos RAT įvertino pastato su teniso kortais projektą
Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) pateikė išvadas dėl administracinės paskirties pastato ir lauko teniso kortų su pagalbinėmis patalpomis (K. Donelaičio g. 6A, Klaipėdoje) rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų. Ekspertai įvertino jų atitikimą architektūros kokybės kriterijams ir pateikė keletą rekomendacijų projekto tobulinimui. RAT vertinimu, suprojektuoti sprendiniai (autoriai architektai Gintaras Čičiurka, Valdas Janulis, Saulius Plungė) yra inovatyvūs, neprieštarauja kultūros paveldo išsaugojimo principams, yra pritaikyti visiems visuomenės nariams (universalaus dizaino principas), statinių funkcinė struktūra priimtina, kuriamos aplinkos kokybė, ilgaamžiškumas ir estetinė išraiška visumoje atitinka kokybės kriterijus. Kita vertus, RAT nariai turėjo ir svarbių pastabų. Svarstydami projekto atitikimą urbanistinio integralumo kriterijui jie pabrėžė, kad administracinis dviejų aukštų su mansarda pastatas neurbanizuotoje teritorijoje prie pagrindinio…
Lietuvoje populiarėjantis pastatų BREEAM standartas – keliama kartelė vystytojams
Mūsų šalyje BREEAM standartu įvertintų pastatų kol kas – vienetai. Vis dėlto specialistai teigia, kad šis sertifikatas greitu metu nebebus jokia egzotika, nes ir mūsų rinkoje pamažu formuojasi naujas kokybės supratimas. Jo laikosi darbdaviai, ieškantys naujų kokybiškų erdvių savo darbuotojams, aukščiausių standartų siekia ir konkuruojantys NT vystytojai. Investicijos ir grąža Vienas BREEAM tikslų – didinti pastatų savininkų, nuomininkų ir statytojų sąmoningumą apie tvaraus požiūrio privalumus. Specialistai pripažįsta, kad metodika ne tik leidžia sėkmingai ir kaštų prasme efektyviai pritaikyti tvarumo sprendimus, bet ir neša aiškiai apčiuopiamą finansinę naudą investuotojams. „Statybų technologijoms tobulėjant, tvarių pasirinkimų poveikis kainai nuosekliai mažėja. Tapo norma, kad kai tokios priemonės prideda papildomų išlaidų, jos dažnai atsiperka per…
Elektros sutrikimai ir užsikimšę vamzdžiai – dažniausios gyventojų problemos buityje
Dažniausi komunaliniai nepatogumai, su kuriais susiduria Lietuvos gyventojai, yra kuriam laikui dingusi elektra ir užsikimšę nuotekų vamzdžiai. Bent kartą per metus su elektros tiekimo sutrikimais susiduria kas antras, o problemų su vamzdžiais turi kas penktas šalies gyventojas. Tai atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, elektros sutrikimai kartą per metus arba dažniau kamuoja 47 proc. Lietuvos gyventojų, o suprastėjęs nuotekų sistemos pralaidumas – 18 proc. Draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovės Dalios Strazdienės teigimu, apklausos rezultatai patvirtina, kad gyventojai ne tik susiduria su lokaliomis problemomis pačiame būste, bet ir kenčia nuo bendrų infrastruktūros sutrikimų. Daugiau bėdų – regionuose Komunalinės problemos aktualesnės regionuose – čia kiek daugiau gyventojų patiria nepatogumų…
Vietoj daugybės žingsnių, įsivesk elektrą ar pasididink galią, vienu šuoliu
Gyventojai ir verslas jau gali įsivesti elektrą ar pasididinti jos galią greičiau, paprasčiau, tiesiog neišeidami iš namų. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), patobulinęs procedūras ir sistemas, klientams suteikia galimybę elektros paslaugas gauti vienu prisėdimu prie kompiuterio. Klientas, prisijungęs prie svetainės www.manogile.lt ir pasirinkęs elektros įvedimo arba galios didinimo paslaugą, turi atlikti tokius veiksmus: nurodyti objekto tipą ir pagal tai pasirinkti galios poreikį, nurodyti žemėlapyje prisijungimo vietą, gauti sistemos sugeneruotą sutartį ir apskaičiuotą kainą bei ją apmokėti ir laukti, kol pasirinkta paslauga bus suteikta. ESO sistemos iškart sugeneruoja užsakymą su galimybe mokėti, o ne prašymą, kurį anksčiau turėjo nagrinėti ESO darbuotojai, todėl klientui nebereikia laukti iki savaitės, kad gautų atsakymą dėl paslaugos…
Už mieste turėtą žemę bus atlyginama ir mišku
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) informuoja, kad nuo šio mėnesio piliečiams už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę galės būti atlyginama lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Atkreipiame dėmesį, kad asmenys dėl atlyginimo mišku gali kreiptis, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems dar nebuvo priimtas arba buvo priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią pateikimo…
Rokiškyje – Lietuvos kontūro šimtmečio aikštė
Lietuvos kultūros sostine šiemet tapęs Rokiškis ypatingai švenčia Lietuvos valstybės šimtmetį. Pritarus Rokiškio rajono valdžiai bei kitoms institucijoms buvo sėkmingai įgyvendinta visuomenininkų idėja – Lietuvos šimtmečio proga suformuotas Lietuvos kontūrą atitinkantis žemės sklypas. Simboliška, kad šiandien, vasario 15 d., šios šventės išvakarėse, Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis ir NŽT Rokiškio skyriaus vedėjas Arvydas Šarka pasirašė žemės sklypo panaudos sutartį, kuria šimtmečio aikštės sklypas perduodamas neatlygintinai naudotis 99-iems metams. Sklypo adresas: Šimtmečio a. 2, Rokiškis. Tai jau ketvirtasis Lietuvos valstybės ribas simbolizuojantis objektas Rokiškio rajone. Be to, ir Rokiškio rajono Salų miestelio ir Apvalaso ežero kontūrai taip pat primena Lietuvą. Pranešimą paskelbė: Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos