Prieš keletą metų nuotolinės studijos atrodė sunkiai įgyvendinamos, tačiau pandeminis laikotarpis įrodė, kad studijos gali būti kokybiškos tiek esant gyviems susitikimams su dėstytojais, tiek bendraujant nuotoliniu būdu. Nuo 2022 metų rudens Kauno technologijos universitete (KTU) nuotoliniu būdu bus vykdomos dvi magistrantūros studijų programos – „Verslo ekonomika“ ir „Įmonių valdymas“. Iki šiol tik Klaipėdoje ir Alytuje vykdytos 1,5 metų trukmės studijų programos bus prieinamos platesniam studentų ratui Lietuvoje bei užsienyje. Apie pasirinkimus, vertes ir kompetencijas mintimis dalinasi „Verslo ekonomikos“ ir „Įmonių valdymo“ studijų programų alumnai: UAB „Retija“ direktorė Gabrielė Bujanauskienė, SĮ „Alytaus telekinas“ direktorė Simona Butrimienė, UAB „Gitana“ direktoriaus pavaduotojas Tomas Bružas ir viešųjų pirkimų ekspertė Vaida Bačiulienė. Studijų pasirinkimo kriterijai…
Šiandien darbo rinkoje itin vertinamos matematikų žinios ir gebėjimai
Šiandienos darbo rinkoje vis paklausesni universalūs specialistai, gebantys savo žinias pritaikyti keliose srityse. Vieni iš tokių – matematikai, kurių žinios ir gabumai šiandien gali būti labai plačiai pritaikomi. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) vykdo Moderniųjų technologijų matematikos studijas ir ruošia taikomosios matematikos specialistus, gebančius dirbti kelių sričių sandūroje ir taikyti bei kurti naujus moderniosiomis technologijomis pagrįstus produktus ir paslaugas, valdyti ir analizuoti duomenis, rūpintis jų sauga. Studijų metu studentai susipažįsta su matematikos ir informatikos mokslų naujovėmis, šiuolaikinėmis programavimo kalbomis, duomenų apdorojimo strategijomis. Pavyzdžiui, studijų metu studentai išmoksta dirbti su tokiomis moderniosiomis technologijomis kaip blokų grandinė (angl. blockchain). Studentai taip pat įgyja žinių ir gebėjimų, kurie šiandien yra itin vertinami…
Baigiantis vasarai Vilniuje prasidės jubiliejinė 10-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė „Ateities laboratorija“
Prieš prasidedant rudeniui, rugpjūčio 30 d., LDS galerijoje „Arka“ duris atvers 10-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė, šiemet skiriama vizionieriškiems menininkų žvilgsniams atskleisti. Ryškiausių dabarties problemų kontekste tekstilės menas ypač aktualus tvarumo ir progresyvumo atžvilgiu dėl to, kad gali pagrįstai kritikuoti (ekonominių) resursų švaistymą, komercializmą, pramonės įtaką klimato kaitai. Užimdami problemų aktualizavimo poziciją, tekstilės menininkai kūryboje reflektuoja keblią globalinę padėtį, o pagrindinis bienalės dėmesys nukreipiamas į medžiagiškumą ir jo inovacijas. Paroda orientuota į kūrybinius eksperimentus, mokslo ir technologijų pažangos atskleidimą tekstilės srityje. Ekspozicijoje svarstoma ar šiuolaikinis mokslas, tarnaujantis naujų medžiagų ir pluoštų kūrimui, žengia kartu su ekologinėmis iniciatyvomis? Parodos autoriai koncentruojasi į XXI a. materialiąją ir konceptualiąją tekstilės būtį: tvarias medžiagas,…
#AčiūMedikams viešai, o ne slaptai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia visus Lietuvos gyventojus nesitaikstyti su korupcija ir prisidėti prie jos šalinimo. Viena iš dažniausių korupcijos apraiškų – kyšio davimas ir ėmimas. Tai – neteisėta ir pacientą bei gydytoją žeminanti „padėka“. Kur kas geresnė ir prasmingesnė padėka – viešas atsiliepimas. Dėl to kviečiame nusipelniusiems gydytojams, slaugytojams ir sveikatos apsaugos darbuotojams dėkoti viešai, pasidalinant gražiausiais žodžiais savo socialiniuose tinkluose, naudojant grotažymę #AčiūMedikams. Pagarbus ryšys, dažnai užsimezgantis tarp gydytojo ir paciento, yra grindžiamas abipusiu pasitikėjimu ir dėkingumu už laiku suteiktas kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Savaime suprantama, kad medicinos darbuotojui, prisidėjusiam prie sveikatos ar net gyvybės išsaugojimo, norisi kuo prasmingiau atsidėkoti už atliktus prasmingus darbus. Geriausia padėka medikui –…
„Svarbiausia Teatre – Žmogus ir paprasta, normali Tiesa“. Mirė Vilniaus universiteto teatro režisierė, dėstytoja Marija Misiūnaitė
Praėjusią savaitę mirė dėstytoja, ilgametė Vilniaus universiteto (VU) Kiemo teatro režisierė Marija Misiūnaitė. Apie režisierės mirtį praneša VU Kultūros centras. Marija Misiūnaitė (g. 1945-06-30) 1987–1991 m. dirbo dėstytoja Estetinio lavinimo katedroje, nuo 1989 iki 2005 m. – vyriausiąja VU teatro meno vadove ir režisiere. Tapusi VU teatro režisiere M. Misiūnaitė pasuko teatro vairą kamerinio, psichologiškai subtiliai niuansuoto teatrališkumo kryptimi. „Scena tapo tylaus susikaupimo, rimtų apmąstymų, atsakingo gilinimosi į vaidmens esmę ir meninės visumos darną vieta. M. Misiūnaitė sugebėjo derinti pedagogiką su kūryba. Ji buvo užsibrėžusi tikslą iš kiekvieno studento padaryti profesionalų aktorių, tačiau tam nepakanka vien pastangų ir sugebėjimų. Tam dar reikia ir objektyvių sąlygų, leidžiančių studentui visiškai atsiduoti teatrui. Keleto…
Karinės oro pajėgos – nuo jų priklauso šalies saugumas
Kasdien sužinome vis daugiau informacijos apie dar vasario mėnesį pradėtą Rusijos karą prieš Ukrainą, taikius šios šalies gyventojus, jų laisvę. Šiandieną pasaulis suvokia, kokios svarbios yra karinės pajėgos karo akivaizdoje. Kariniai lėktuvai, sraigtasparniai – itin svarbūs strategiškai, nes oro pajėgų įsivyravimas danguje lemia sausumos ir jūrų pajėgų saugumą. Lietuvos Karinės Oro Pajėgos (KOP) šiuo metu išlieka vienomis svarbiausių, norint užtikrinti valstybės saugumą. Be to, karo atveju būtent jos iš dangaus platybių suteiktų vertingos strateginės informacijos. Pagrindiniai išskiriami KOP tikslai – valstybės oro erdvės kontrolė ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos, gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitų šalių karinėmis…
Kultūros ministro sveikinimas kompozitoriui Jurgiui Juozapaičiui 80-mečio proga
Kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jurgis Juozapaitis šiandien švenčia 80-metį. „Gamtos grožio, tautos dvasios ir M. K. Čiurlionio genijaus įkvėpti Jūsų kūriniai skatina jausti harmoniją. Iš lietuviškų intonacijų išausta muzika yra gyva ir skamba ne tik Lietuvos koncertų salėse, ją groja žymūs mūsų šalies ir užsienio atlikėjai. Leiskite padėkoti už Jūsų kūrybos skleidžiamą šviesą ir didžiulį indėlį į Lietuvos muzikinę kultūrą ir jos garsinimą“, – sveikindamas kompozitorių ir linkėdamas jam stiprios sveikatos bei gyvenimo pilnatvės sako kultūros ministras Simonas Kairys. Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
LSMU įteikti diplomai: į gyvenimą palydėti per 1 tūkst. sveikatos specialistų
Birželio 28-ąją „Žalgirio“ arenoje įteikti diplomai daugiau nei tūkstančiui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) absolventų. Šia proga studijas baigusius būsimuosius gydytojus, kitus gyvybės ir sveikatos mokslų specialistus sveikino garbūs svečiai. Po kelerių metų pertraukos dėl pandemijos LSMU diplomų įteikimo iškilmės tradiciškai grįžo į „Žalgirio“ areną, kurioje šurmuliavo pilnutėlės tribūnos. Pažymėti svarbios dienos su jaunaisiais įvairių sričių sveikatos specialistais susirinko tėvai, draugai, artimieji. Šie metai universitetui išskirtiniai: minimas Lietuvos universiteto šimtmetis – garbi lietuviškų universitetinių studijų sukaktis. Iškilmingo LSMU senato posėdžio metu diplomai įteikti daugiau nei tūkstančiui Medicinos, Odontologijos, Farmacijos, Visuomenės sveikatos, Slaugos, Veterinarijos ir Gyvūnų mokslų fakultetų absolventų. 185 baigusiesiems įteikti bakalauro, 824 – magistro diplomai. Tarp šiųmečių baigusiųjų –…
2023-ieji paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų bei Šventojo Juozapato metais
2022 m. birželio 28 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas pritarė iniciatyvoms 2023-iuosius skelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų bei Šventojo Juozapato metais. Tokiu būdu siekiama pažymėti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų 700-metį ir šventojo Juozapato kankinystės 400-metį. Priimtu nutarimu Vyriausybei pasiūlyta iki 2022 m. spalio 1 d. parengti proginių metų minėjimų programas ir kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų joms įgyvendinti. Už tai numatančius Seimo nutarimo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-1713(3) balsavo 102 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai. Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais 2023-iuosius Seimas nutarė skelbti atsižvelgdamas į tai, kad 1323 m. sausio 25 d. Vilniaus miestas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino…
D. Nausėdienė pasaulio lietuvių rašytojams padėkojo už kūrybos dovaną Lietuvai
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį pasveikino antrą kartą Vilniuje vykstančio Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyvius. Pirmoji ponia iš skirtingų pasaulio vietų į Lietuvos sostinę suvažiavusiems lietuvių rašytojams linkėjo UNESCO literatūros miestu pripažintame Vilniuje pasisemti įkvėpimo naujiems kūrybiniams darbams. „Žodis yra Jūsų, pasaulio rašytojų, visa ko pradžia ir pabaiga. Jis ir draugas, ir priešininkas, bičiulis ir varžovas. Jis – apie žmogų ir žmonijos gyvenimo tūkstantmečių gylį ir prasmę, apie tiesą ir melą. Linkiu Jums ir toliau išlaikyti žodžio stiprybę, mąstymo įvairovę ir, svarbiausia, savo individualumą“, – kreipdamasi į lietuvių diasporos rašytojus sakė D. Nausėdienė. Pirmoji ponia padėkojo pasaulio lietuvių literatams ir suvažiavimo bendradarbiams, organizatoriams bei antrojo pasaulio lietuvių rašytojų almanacho sudarytojams…