• Studijos

    Festivalis „Jaunas kaip Vilnius“ kviečia kartu pasitikti sostinės 700 metų jubiliejų

    Liepos 25-ąją, Šv. Kristoforo dieną, Vilnius vienai dienai taps muzikos arena. Miesto globėjo diena sostinėje švenčiama kasmet, tačiau šiemet ji turėtų atsirasti visos Lietuvos kultūrinių renginių žemėlapyje. Artėjančio jubiliejaus proga vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į nemokamą skirtingų muzikinių žanrų festivalį Vingio parke. Jame – tvarumo idėjos, originalios lietuviškos muzikos kolaboracijos, LNOBT simfoninis orkestras ir tarptautinio ryškumo škotų muzikos žvaigždės Lewis Capaldi pasirodymas. Programoje – ne tik muzika, bet ir diskusijos Likus vos pusmečiui iki įspūdingo sostinės jubiliejaus svarbu prisiminti Vilniaus istoriją, kartu pasidžiaugti miesto pasiekimais ir optimistiškai pažvelgti į jo ateitį. Festivalis „Jaunas kaip Vilnius“ kvies Lietuvos bei užsienio svečius pasisemti įkvėpimo iš kuriančio, aistringo ir žalio Vilniaus. „Tai…

  • Studijos

    Ar būtent tai – jau Trečiasis pasaulinis karas?

    COVID-19 pandemiją kai kurie istorikai prilygino Trečiajam pasauliniam karui, nes ji paveikė absoliučiai visas visuomenės gyvenimo sritis – tam įtakos turėjo judėjimo ribojimai, tokie kaip karų metu, akyla informacinės erdvės stebėsena, suaktyvėję visuomeniniai judėjimai. Pasak Martyno Maniušio, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doktoranto, dirbančio istorijos mokytoju Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje, po pandemijos, kaip ir po totalinio karo, pasaulis tapo kitoks: pasikeitė žmonių darbo ir gyvenimo sąlygos, darbo rinka, išaugo skaitmeninių technologijų ir nacionalinių valstybių vaidmuo, ypač pandemijos pradžioje. „Suaktyvėję visuomeniniai judėjimai ir pabėgėlių krizė aktualizavo du labai svarbius dalykus istorijos mokymesi: daugiaperspektyvumą, kuris sudaro galimybes įvertinti įvykius iš skirtingų perspektyvų, ir istorinę empatiją, kuri labai svarbi kritiškai vertinant dabartį ir…

  • Studijos

    Lietuvos kultūros tarybos tyrimas „Teisingas atlygis už kūrybą“

    Lietuvos kultūros tarybos duomenimis šalyje yra daugiau kaip 10 000 kūrėjų. Jų atlygis už kūrybą yra labai skirtingas, tačiau dominuoja nedidelis užmokestis ir netolygus jo išmokėjimas skirtingose menų srityse. Atlygius kūrėjams įprasta mokėti scenos menų sektoriuje – muzikos, teatro, šokio srityse, tuo tarpu vizualiuosiuose ir taikomuosiuose menuose jis išmokamas retai, jeigu apskritai numatomas. Itin mažais atlygiais pasižymi literatūra ar dailė, tačiau ir bendrai visose menų srityse vienam kūrėjui dažniausiai skiriamas atlygis neperžengia 800 eurų ribos. Tarptautiniame kontekste ir senųjų demokratijų kultūros politikos darbotvarkėse jau kurį laiką aktyviai keliamas klausimas dėl teisingo arba sąžiningo atlygio už kūrybą. Tokios diskusijos bei tyrimai vyksta ir Lietuvoje, kurių iki šiol išsamiausias – Lietuvos kultūros tarybos…

  • Studijos

    Naujiena KTU: verslo ekonomikos ir įmonių valdymo studijos nuotoliniu būdu

    Prieš keletą metų nuotolinės studijos atrodė sunkiai įgyvendinamos, tačiau pandeminis laikotarpis įrodė, kad studijos gali būti kokybiškos tiek esant gyviems susitikimams su dėstytojais, tiek bendraujant nuotoliniu būdu. Nuo 2022 metų rudens Kauno technologijos universitete (KTU) nuotoliniu būdu bus vykdomos dvi magistrantūros studijų programos – „Verslo ekonomika“ ir „Įmonių valdymas“. Iki šiol tik Klaipėdoje ir Alytuje vykdytos 1,5 metų trukmės studijų programos bus prieinamos platesniam studentų ratui Lietuvoje bei užsienyje. Apie pasirinkimus, vertes ir kompetencijas mintimis dalinasi „Verslo ekonomikos“ ir „Įmonių valdymo“ studijų programų alumnai: UAB „Retija“ direktorė Gabrielė Bujanauskienė, SĮ „Alytaus telekinas“ direktorė Simona Butrimienė, UAB „Gitana“ direktoriaus pavaduotojas Tomas Bružas ir viešųjų pirkimų ekspertė Vaida Bačiulienė. Studijų pasirinkimo kriterijai…

  • Studijos

    Šiandien darbo rinkoje itin vertinamos matematikų žinios ir gebėjimai

    Šiandienos darbo rinkoje vis paklausesni universalūs specialistai, gebantys savo žinias pritaikyti keliose srityse. Vieni iš tokių – matematikai, kurių žinios ir gabumai šiandien gali būti labai plačiai pritaikomi. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) vykdo Moderniųjų technologijų matematikos studijas ir ruošia taikomosios matematikos specialistus, gebančius dirbti kelių sričių sandūroje ir taikyti bei kurti naujus moderniosiomis technologijomis pagrįstus produktus ir paslaugas, valdyti ir analizuoti duomenis, rūpintis jų sauga. Studijų metu studentai susipažįsta su matematikos ir informatikos mokslų naujovėmis, šiuolaikinėmis programavimo kalbomis, duomenų apdorojimo strategijomis. Pavyzdžiui, studijų metu studentai išmoksta dirbti su tokiomis moderniosiomis technologijomis kaip blokų grandinė (angl. blockchain). Studentai taip pat įgyja žinių ir gebėjimų, kurie šiandien yra itin vertinami…

  • Studijos

    Baigiantis vasarai Vilniuje prasidės jubiliejinė 10-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė „Ateities laboratorija“

    Prieš prasidedant rudeniui, rugpjūčio 30 d., LDS galerijoje „Arka“ duris atvers 10-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė, šiemet skiriama vizionieriškiems menininkų žvilgsniams atskleisti. Ryškiausių dabarties problemų kontekste tekstilės menas ypač aktualus tvarumo ir progresyvumo atžvilgiu dėl to, kad gali pagrįstai kritikuoti (ekonominių) resursų švaistymą, komercializmą, pramonės įtaką klimato kaitai. Užimdami problemų aktualizavimo poziciją, tekstilės menininkai kūryboje reflektuoja keblią globalinę padėtį, o pagrindinis bienalės dėmesys nukreipiamas į medžiagiškumą ir jo inovacijas. Paroda orientuota į kūrybinius eksperimentus, mokslo ir technologijų pažangos atskleidimą tekstilės srityje. Ekspozicijoje svarstoma ar šiuolaikinis mokslas, tarnaujantis naujų medžiagų ir pluoštų kūrimui, žengia kartu su ekologinėmis iniciatyvomis? Parodos autoriai koncentruojasi į XXI a. materialiąją ir konceptualiąją tekstilės būtį: tvarias medžiagas,…

  • Studijos

    #AčiūMedikams viešai, o ne slaptai

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia visus Lietuvos gyventojus nesitaikstyti su korupcija ir prisidėti prie jos šalinimo. Viena iš dažniausių korupcijos apraiškų – kyšio davimas ir ėmimas. Tai – neteisėta ir pacientą bei gydytoją žeminanti „padėka“. Kur kas geresnė ir prasmingesnė padėka – viešas atsiliepimas. Dėl to kviečiame nusipelniusiems gydytojams, slaugytojams ir sveikatos apsaugos darbuotojams dėkoti viešai, pasidalinant gražiausiais žodžiais savo socialiniuose tinkluose, naudojant grotažymę #AčiūMedikams.  Pagarbus ryšys, dažnai užsimezgantis tarp gydytojo ir paciento, yra grindžiamas abipusiu pasitikėjimu ir dėkingumu už laiku suteiktas kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Savaime suprantama, kad medicinos darbuotojui, prisidėjusiam prie sveikatos ar net gyvybės išsaugojimo, norisi kuo prasmingiau atsidėkoti už atliktus prasmingus darbus. Geriausia padėka medikui –…

  • Studijos

    „Svarbiausia Teatre – Žmogus ir paprasta, normali Tiesa“. Mirė Vilniaus universiteto teatro režisierė, dėstytoja Marija Misiūnaitė

    Praėjusią savaitę mirė dėstytoja, ilgametė Vilniaus universiteto (VU) Kiemo teatro režisierė Marija Misiūnaitė. Apie režisierės mirtį praneša VU Kultūros centras. Marija Misiūnaitė (g. 1945-06-30) 1987–1991 m. dirbo dėstytoja Estetinio lavinimo katedroje, nuo 1989 iki 2005 m. – vyriausiąja VU teatro meno vadove ir režisiere. Tapusi VU teatro režisiere M. Misiūnaitė pasuko teatro vairą kamerinio, psichologiškai subtiliai niuansuoto teatrališkumo kryptimi. „Scena tapo tylaus susikaupimo, rimtų apmąstymų, atsakingo gilinimosi į vaidmens esmę ir meninės visumos darną vieta. M. Misiūnaitė sugebėjo derinti pedagogiką su kūryba. Ji buvo užsibrėžusi tikslą iš kiekvieno studento padaryti profesionalų aktorių, tačiau tam nepakanka vien pastangų ir sugebėjimų. Tam dar reikia ir objektyvių sąlygų, leidžiančių studentui visiškai atsiduoti teatrui. Keleto…

  • Studijos

    Karinės oro pajėgos – nuo jų priklauso šalies saugumas  

    Kasdien sužinome vis daugiau informacijos apie dar vasario mėnesį pradėtą Rusijos karą prieš Ukrainą, taikius šios šalies gyventojus, jų laisvę. Šiandieną pasaulis suvokia, kokios svarbios yra karinės pajėgos karo akivaizdoje. Kariniai lėktuvai, sraigtasparniai – itin svarbūs strategiškai, nes oro pajėgų įsivyravimas danguje lemia sausumos ir jūrų pajėgų saugumą. Lietuvos Karinės Oro Pajėgos (KOP) šiuo metu išlieka vienomis svarbiausių, norint užtikrinti valstybės saugumą. Be to, karo atveju būtent jos iš dangaus platybių suteiktų vertingos strateginės informacijos. Pagrindiniai išskiriami KOP tikslai – valstybės oro erdvės kontrolė ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos, gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitų šalių karinėmis…

  • Studijos

    Kultūros ministro sveikinimas kompozitoriui Jurgiui Juozapaičiui 80-mečio proga

    Kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jurgis Juozapaitis šiandien švenčia 80-metį.  „Gamtos grožio, tautos dvasios ir M. K. Čiurlionio genijaus įkvėpti Jūsų kūriniai skatina jausti harmoniją. Iš lietuviškų intonacijų išausta muzika yra gyva ir skamba ne tik Lietuvos koncertų salėse, ją groja žymūs mūsų šalies ir užsienio atlikėjai. Leiskite padėkoti už Jūsų kūrybos skleidžiamą šviesą ir didžiulį indėlį į Lietuvos muzikinę kultūrą ir jos garsinimą“, – sveikindamas kompozitorių ir linkėdamas jam stiprios sveikatos bei gyvenimo pilnatvės sako kultūros ministras Simonas Kairys.  Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Privatumo politika