• Studijos

    Pirmadienį kultūros ministras lankysis Panevėžyje

    Vasario 6 d. kultūros ministras Simonas Kairys su darbo vizitu vyksta į Panevėžį, kur lankysis miesto kultūros įstaigose, susitiks su jų vadovais ir kultūros bendruomene. Susitikime su Panevėžio miesto meru Ryčiu Račkausku bus aptarti aktualūs kultūros srities klausimai ir įgyvendinami projektai. S. Kairys apžiūrės baigiamą įrengti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, šiemet planuojantį atverti duris lankytojams, taip pat lankysis Juozo Miltinio dramos teatre, Panevėžio lėlių vežimo teatre ir Panevėžio miesto dailės galerijoje, kurioje 16.30 val. numatytas susitikimas su miesto kultūros įstaigų vadovais ir kultūros bendruomenės atstovais. Kultūros ministras taip pat viešės Pragiedrulių sodyboje, kurioje gyveno ir kūrė poetas, publicistas, tarpukario Panevėžio krašto visuomenininkas Juozas Čerkesas-Besparnis. Šiemet čia bus baigtas įgyvendinti Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo…

  • Studijos

    Informatikos konkursas „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį: pasaulyje pritraukia milijonus mokinių kasmet

    Informatikos ir informatinio mąstymo konkursas „Bebras“ šiemet mini veiklos dvidešimtmetį – konkursas kasmet rengiamas nuo 2004-ųjų. Per šį laiką Lietuvoje sukurtas konkursas tapo pasaulyje žinomu – vyksta 68 valstybėse su milijonais mokinių kasmet. Pernai ir Lietuvoje pasiektas rekordas – konkurse dalyvavo daugiau nei 54 tūkst. mokinių. Jame geriausiai užduotis išsprendę dalyviai jau  šį savaitgalį susirems II-ajame konkurso etape. „Bebras“ yra integruotas informatinio ugdymo modelis, kurio tikslas – populiarinti informatikos mokslą ir skatinti informatinį mąstymą (angl. Computational thinking) ne tik tarp įvairaus amžiaus mokinių, bet ir tarp mokytojų bei visuomenėje. Pagrindinis konkurso etapas visame pasaulyje kasmet vyksta lapkričio mėnesį. Bet nuo 2016 m. vasario mėnesį Lietuvoje pradėtas rengti ir antrasis etapas,…

  • Studijos

    VDU – kuriantis įtraukią ir lygybės principais grįstą bendruomenės kultūrą

    „Jau daugybę metų Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijuoja ir dirba žmonės, turintys įvairią negalią, tačiau iki šiol universitete neturėjome dokumento, kuriame būtų apibrėžti ir susisteminti šie procesai, pavyzdžiui, kur kreiptis dėl studijų ar darbo sąlygų pritaikymo universitete. VDU negalios politikos, pavadintos „Įtraukių galimybių universitetu“, tikslas – užtikrinti lygybės ir nediskriminavimo kultūrą universitete, tinkamai pritaikant studijų ir darbo sąlygas bei didinant studijų prieinamumą. Kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už tai, kad visiems universiteto bendruomenės nariams, nepaisant jų skirtumų ir įvairovės, būtų užtikrintos lygios teisės ir galimybės“, – pasakoja VDU negalios reikalų koordinatorė Miglė Janušauskaitė. Gerinamos sąlygos tiek studijuoti ar dirbti, tiek ir sportuoti VDU nuo pat savo atkūrimo puoselėja žmonėms su…

  • Studijos

    Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė: „Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės prioritetas, reikia kurti nuoseklią ir ilgalaikę programą“

    2023 m. vasario 3 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Vasario 3 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sudaryta darbo grupė renkasi svarstyti Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimo, tyrimų ir sklaidos programą. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigia, kad Laisvės kovos sulaukia nemažai tyrimų, įamžinimo. Pastebimas ypatingas dėmesys šiai temai Ukrainos karo kontekste, bet, matant visą lauką, istorikams ir politikams akivaizdu, kad nėra nuoseklaus pasakojimo apie Laisvės kovas. Pasakojimas dažnai fragmentiškas ir nesąmoningai visos Laisvės kovos paverčiamos Laisvės aukų istorija, o vienas svarbiausių kovotojų už valstybingumą – Prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas – vis dar neturi deramos vietos visuomenės istorinėje…

  • Studijos

    Išmanusis ėmė veikti lėčiau: pirmoji pagalba jūsų telefonui

    Sulėtėjęs, vis dažniau užstringantis ir kaistantis išmanusis telefonas – problemos, pažįstamos daugeliui. Dažniausiai išmanieji ima lėtėti praėjus keleriems metams po jų įsigijimo. Laimei, yra keli būdai, padėsiantys lengvai pagreitinti išmaniojo telefono veikimą.  „Lėtesnį išmaniojo greitį dažniausiai lemia pasenusi programinė įranga, programėlių atnaujinimai, naudojantys vis daugiau įrenginio išteklių. Kita priežastis – netinkama telefono priežiūra, kai nenaudojamų programėlių duomenys užima vidinę atmintį. Todėl pirmiausia patariu patikrinti telefono spartą, tam, kad žinotumėte, kaip efektyviausiai pagreitinti sulėtėjusio telefono veikimą“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.  Greičiui patikrinti – vos kelios minutės  Įrenginio greitį M. Vrubliauskas rekomenduoja patikrinti naudojant specialias programėles. Viena patikimiausių – „Geekbench 5“.  „Android“  išmaniųjų telefonų savininkai ją gali parsisiųsti nemokamai, o „iPhone“ mėgėjai programėlės…

  • Studijos

    Bolonijos šiuolaikinio meno sūkurio centre – Lietuvos kūrėjai: Jonas Mekas ir opera „Geros dienos!“

    Nuo sausio pabaigos iki vasario 5 d. Italijos mieste Bolonijoje vyksta šiuolaikinio meno parodų, renginių ir specialių projektų programa „ART CITY Bologna 2023” (liet. – „Meno miestas Bolonija 2023”), rengiama kartu su Bolonijos meno muge. Pagrindiniu programos projektu organizatoriai įvardija Jono Meko kūrybos parodą „Under The Shadow of the Tree“ (liet. – „Po medžio šešėliu“), eksponuojamą unikaliame modernistinės architektūros genijaus Le Corbusier pastate. Specialaus programos projekto titulas atiteko Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operai „Geros dienos!” („Operomanija“). Vasario 2 d. – kovo 26 d. veiksiančią parodą kuravo duetas Francesco Urbano Ragazzi. „Geros dienos!” dainuojančios kasininkės pasirodys vasario 3, 4, 5 d. Bolonijos „Teatri di Vita“. Abu renginius organizavo…

  • Studijos

    Su 700-uoju gimtadieniu Vilnių sveikino visas pasaulis: Rygos meras net pasipuošė tatuiruote

    Su jubiliejiniu 700 metų gimtadienį Vilnių sveikino visas pasaulis. Nuo kaimyninių iki labiausiai nuo Lietuvos nutolusių šalių. Vilniaus vardas minimas žymiausių pasaulio dienraščių puslapiuose, įvairiose socialinių tinklų platformose ir užsienio lyderių sveikinimų kalbose. Lietuvos sostinės jubiliejaus dienomis apie Vilnių išleista daugiau nei 40 publikacijų aštuoniomis kalbomis, o jos pasiekė beveik 130 mln. skaitytojų visame pasaulyje.  „Vilniaus 700 metų jubiliejus yra ne tik didelė šventė Lietuvos gyventojams, sostinės svečiams ir vilniečiams, bet ir puiki proga dar kartą apie save priminti  pasauliui. Iš įvairių valstybių apie gimtadienį rašę žurnalistai perdavė savo šalių gyventojams žinią apie mūsų sostinę, jos kultūrą ir atmosferą, dalis žurnalistų per gimtadienio dieną  lankėsi Vilniuje, nemažai žurnalistų vizitų suplanuota…

  • Studijos

    Knygos meno konkurse dalyvauja 113 leidinių

    Šiemet Knygos meno konkurse varžosi 113 leidinių, išleistų 2022 metais, juos pateikė šešiasdešimt leidėjų (neskaitant partnerių). Lyginant su pernai, šiemet knygų vaikams ir meno leidinių (monografijų, katalogų, albumų) skaičius išliko panašus; padaugėjo leidinių, pateiktų mokslinių, dalykinių knygų, vadovėlių kategorijoje (25); tendencingai mažėjo meninės ir dokumentinės fotografijos albumų (6). Su detaliu 2022 m. publikuotų ir konkurso komisijai pateiktų leidinių sąrašu galima susipažinti čia. Kultūros ministerija kasmet skelbia Knygos meno konkursą, prisidėdama prie knygų kultūros ir knygos meno tradicijos puoselėjimo Lietuvoje, siekdama išlaikyti visuomenės susidomėjimą ir leidėjų dėmesingumą tiražinės knygos apipavidalinimo kokybei (tipografinei maketo struktūrai, apipavidalinimo sprendimų visumai, poligrafinei kokybei). Pagal konkurso rezultatus diplomais apdovanojami praėjusiais metais išleistų knygų iliustratoriai, leidėjai ir spaustuvininkai,…

  • Studijos

    Tarptautinė paroda „Ką pasėsi… 2023“ – stereotipus laužančios inovacijos šiuolaikiniam agrosektoriui

    Kovo 30–balandžio 1 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) 27-ąjį kartą vyks tradicinė tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2023“. Per šį laikotarpį keleriopai išaugo renginio formatas, tobulėjo infrastruktūra, kasmet vis sparčiau modernėja bei stebina žemės ūkio veiklą efektyvinantys eksponatai, tačiau kertiniai parodos tikslai išlieka nepakitę: renginiu siekiama pademonstruoti mokslo ir agroverslo bendradarbiavimo rezultatus, suteikti abipusę naudą ūkininkams ir žemės ūkį aptarnaujantiems agroverslams, išlaikyti didžiausios Baltijos šalyse tokio profilio parodos statusą ir – ne mažiau svarbu – keisti stereotipus apie žemės ūkį, jį pristatant kaip vieną sparčiausiai robotizuojamų ir skaitmenizuojamų sektorių, atvirą tarpdisciplininių kompetencijų įgijusiems jauniems specialistams.  Tris dienas vyksiantis renginys – gausesnis bei tarptautiškesnis Tris dienas…

  • Studijos

    Šiemet profesinės mokyklos priims virš 20 tūkst. naujų mokinių: prioritetas darbo rinkoje paklausioms specialybėms

    Šiemet į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – tiek pat, kiek ir pernai. Tai šiandien nustatė Vyriausybė, patvirtinusi preliminarų 2023 m. priėmimo į profesinio mokymo įstaigas planą. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama inžinerijos, prekybos, transporto ir saugojimo, statybos, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse. „Planuodami priėmimo į profesinio mokymo įstaigas skaičius stengiamės kuo geriau atliepti regionų darbo rinkos poreikius, todėl remiamės regionų plėtros tarybų, socialinių partnerių siūlymais. Vadovaujamės ir Vyriausybės strateginės analizės centro prognostinės analizės duomenimis, kurie rodo, kad 2020–2026 m. augs paklausa didmeninės ir mažmeninės prekybos, autoremonto, apdirbamosios gamybos, kitose srityse“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė. Kitąmet – daugiau laisvės…

Privatumo politika