Spalio 2-5 d. Vilniuje viešės fizikos Nobelio premijos laureatas, Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas profesorius Williamas Danielis Phillipsas. Pasaulinio garso fizikas atvyksta į Vilniaus universitetą, kur jis susitiks su rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, fizikos fakulteto studentais ir mokslininkais, o spalio 4 d. 18.00 val. skaitys viešą, visiems atvirą paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“ („Time, Einstein and the Coolest Stuff in the Universe“). W. D. Phillipsas tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais. Profesorius išplėtojo atomų šaldymo ir kaupimo lazerio spinduliais metodus, sukūrė atomų pagavimo žemose temperatūrose metodą. 1988 m. jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo…
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kviečia teikti siūlymus dėl 2025 atmintinų metų
2022 m. rugsėjo 29 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2022 m. spalio 24 d. teikti siūlymus dėl 2025 atmintinų metų paskelbimo, atsižvelgiant į istorinės, kultūrinės, socialinės atminties išsaugojimo svarbą ir prioritetus, išskirtines istorinių įvykių, kultūros reiškinių, žymių asmenybių sukaktis. Lietuvos Respublikos Seimas atmintinus metus nustato ir skelbia vadovaudamasis šiais principais: jubiliejinės sukakties nustatymo – Lietuvos valstybingumui svarbios datos minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50…
Smurto problematika Lietuvoje: informacinė kampanija „Nesmurtauk“
Smurtas yra ypač opi ir jautri problema Lietuvos visuomenėje. Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, smurtą dažniausiai patiria moterys, o su smurtiniu elgesiu galima susidurti visur – artimoje aplinkoje, neformaliose bei formaliose vietose (pvz.: laiptinėse, autobusų stotelėse, gydymo įstaigose ir pan.). Apie įvairių smurto formų problematiką ir VšĮ „Stebėk teises“ sukurtą kampaniją „Nesmurtauk“, skirtą smurto prevencijai, kalbamės su nevyriausybinės organizacijos advokacijos eksperte Greta Kin. Kampanijos „Nesmurtauk“ idėja Nevyriausybinės organizacijos „Stebėk teises“ kampanija „Nesmurtauk“ skirta informuoti visuomenę apie skirtingas smurto formas ir padėti atpažinti netinkamą, smurtinį elgesį įvairiose situacijose. Kampanijos metu dalinamasi anoniminėmis smurtą patyrusių asmenų istorijomis, kuriose atsiskleidžia seksualinio, fizinio ir psichologinio smurto apraiškos, seksualinis priekabiavimas bei persekiojimas. VšĮ „Stebėk teises“…
Statybas iškeitė į programavimą ir atgal nebesidairo
Statybų inžineriją baigęs Mantvydas Buzas pagal specialybę dirbo vos kelerius metus, bet paauglystės norai ir svajonės ėmė blankti paragavus tikro gyvenimo bei pradėjus kurti šeimą. Darbas iš kur nori, profesionalūs kolegos, mažiau streso, puikus tenkančių atsakomybių santykis su atlyginimu – statybas iškeitęs į programavimą, šiandien jis jau neįsivaizduoja, kad darbe galėtų būti kitaip. Mantvydas pasakoja statybų inžinerijos studijas pasirinkęs, nes mokantis mokykloje tai atrodė rimta specialybė. Tačiau jau savo studijų metais jaunesnius brolį ir pusbrolį protino rinktis perspektyvią IT sferą. Galiausiai šiuo keliu pasuko ir pats. Pusę metų IT ir skaitmenizacijos sprendimų bendrovėje „Baltic Amadeus“ jaunesniuoju „front-end“ programuotoju dirbantis Mantvydas šiandien džiaugiasi pasirinkęs sritį, kuri leidžia pademonstruoti darbo rezultatus kitiems, taigi…
Profesionalusis scenos menas: skaidresnis finansavimas, mažiau biurokratijos
Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo projektui ir teiks jį Seimui. Įstatymo pataisomis siekiama aiškesnės profesionaliojo scenos meno finansavimo sistemos, atsisakoma besidubliuojančių biurokratinių procesų, sudaromos sąlygos skaidriau paskirstyti valstybės biudžeto asignavimus. Taip pat mažinamos administracinių procedūrų apimtys kūrybiniams darbuotojams, įstaigoms ir jų savininko teises bei pareigas įgyvendinančioms institucijoms. Keičiant profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimo mechanizmus, nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų kultūrinės edukacijos projektų finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos perkeliamos į Kultūros ministeriją. Kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimas ir kompensavimas už sales ar kitas erdves bus koncentruojamas Lietuvos kultūros taryboje. Toks atskyrimas leis efektyviau naudoti lėšas, užtikrins didesnę kontrolę ir skaidrumą. Siekiant vienodų…
Neuromokslininkė: išmokti galime viską, svarbu žinoti, kaip mokytis
Kartais girdime sakant, kad humanitarams tikslieji mokslai yra „tamsus miškas“. Ar iš tikrųjų taip yra, o gal tai tiesiog eilinis stereotipas, įaugęs į mąstymą? Kaip veikia žmogaus smegenys, kas jose vyksta mokantis ir ką reikėtų daryti, kad mokymosi procesas keltų mažiau streso, atsako neuromokslininkė. „Naujausi mokslininkų, taip pat ir mano pačios, tyrimai rodo, jog vaikų padalinimas į filologus ir matematikus yra stereotipinis ir net žalingas, nes riboja jų vystymąsi. Ankstyvame amžiuje suskirstę vaikus pagal momentinius testus ar asmeninius pasirinkimus, mes treniruojame vienus gabumus, visiškai apleisdami kitus. Todėl laikui bėgant atotrūkis tarp šių gebėjimų didėja, o susidomėjimas bei pasitikėjimas savo žiniomis mažėja. Be abejo, yra 5-10 proc. vaikų, kurie turi sunkumų…
Seimas griežtai pasmerkė Baltarusijos institucijų veiksmus uždarant lietuviškas Pelesos ir Rimdžiūnų mokyklas
2022 m. rugsėjo 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. Baltarusijos institucijos sustabdė lietuviškos Pelesos vidurinės mokyklos Baltarusijoje veiklą, griežtai pasmerkė tokius kaimyninės šalies institucijų veiksmus. Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIVP-2013(3) vieningai balsavo 100 Seimo narių. Priimtame dokumente Seimas apgailestauja, kad pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusius Baltarusijos švietimo kodekso pakeitimus visose šalyje veikiančiose mokyklose mokymas gali vykti tik baltarusių arba rusų kalbomis ir kad Baltarusija 2022 m. rugsėjo 15 d. vienašališkai nutraukė tarpvalstybinio bendradarbiavimo švietimo srityje susitarimą su Lietuva. „Lietuvių etninėse žemėse, kurios šiuo metu yra Baltarusijos teritorijoje, gyvuojantis lietuviškas žodis ir kalba yra pavojuje“, − teigiama…
Prognozės 2050-iesiems: universitetuose – modernios technologijos, mažės teorinių paskaitų
Svarstydami tiek apie Lietuvos, tiek apie pasaulio universitetų ateitį, aukštojo mokslo vadovai puikiai supranta, kad ne tik vietinės tendencijos gali turėti įtakos jų institucijų veiklai. Yra ir išorinių, globalių veiksnių, tokių kaip klimato kaita, galinčių pakeisti trajektoriją. Kokių pokyčių aukštojo mokslo sistemoje galime laukti 2050-aisiais? 2050-aisiais į Lietuvos aukštąją mokyklą įstojęs žmogus vienu metu galės studijuoti keliuose universitetuote. Modernios technologijos išlaisvins didelę dalį žmonių nuo rutininio darbo. Mažės teorinių paskaitų, trumpės studijų programos. Tokiomis įžvalgomis dalijosi aukštojo mokslo atstovai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto kartu su Vilniaus universitetu (VU) surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Aukštasis mokslas: pasiekimai, iššūkiai ir galimybės“. Lietuvos universitetų perspektyva: ko trūksta? „Valstybėje dabar turėtų būti trys esminiai prioritetai…
Vaivos Grainytės eilės švediškai skambėjo tarptautinėje Geteborgo knygų mugėje
Didžiausias ir svarbiausias Šiaurės šalių regione literatūrai ir bibliotekoms skirtas renginys – 38-oji tarptautinė Geteborgo knygų mugė „Bok & Bibliotek 2022“ – vyko rugsėjo 22–25 d. Joje Lietuvai atstovavo rašytoja, poetė, eseistė, dramaturgė, libretų autorė Vaiva Grainytė. Ji dalyvavo diskusijoje „Uppdrag: Klimat“ (Misija: klimatas) kartu su rašytojais iš Šveicarijos, Slovakijos ir Estijos (moderavo švedų rašytojas Jensas Liljestrandas), taip pat poezijos skaitymų programoje „Rum för Poesi“ (Poezijos erdvė) kartu su švedų poetėmis Lina Ekdahl bei Isabella Nilsson ir ispanų-rumunų poete Corina Oproae, kur skambėjo V. Grainytės poezija lietuvių ir švedų kalbomis. V. Grainytė taip pat susitiko su švedų skaitytojais bendroje Europos šalių kultūros institutų tinklo „EUNIC Stockholm“ programoje „EUNIC Café Europa“ jungtiniame stende. Šiemet mugę aplankė net 82 tūkst.…
Litvakų kultūros forume – apie meno vaidmenį sudėtingoje istorijoje
„Lietuvos žydai yra neatsiejama Lietuvos tapatybės dalis. Mūsų žodynas, mūsų virtuvė ir kitos sritys yra neatsiejamai susijusios su žydiška kultūra. Holokausto tragedija ne tik sunaikino 90 procentų mūsų kaimynų – žydų. Ji paliko tokį trauminį pėdsaką mūsų kolektyvinėje sąmonėje, kurio dar iki galo nesuvokiame. Juk buvo sunaikinta dalis mūsų tapatybės, mūsų istorijos. Todėl kalbėti apie litvakus pirmiausia yra svarbu mums, norintiems geriau suprasti savo istoriją ir save pačius joje“, – tikina dr. Daiva Price, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja, menotyrininkė, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ ir Litvakų kultūros forumo kuratorė. Litvakų kultūros forumą rugsėjo 29–30 dienomis Kaune organizuoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir „Atminties biuras“. Renginys pakvies aptarti…
