Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu pasveikino 90-metį švenčiantį profesorių Vytautą Landsbergį. „Nuoširdžiai sveikinu Jus šią dieną, kai garbingo jubiliejaus proga daugelis Lietuvoje ir visame pasaulyje dėkoja Jums už nuveiktus darbus, žavisi Jūsų vaidmeniu atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę ir linki prasmingo tolesnio gyvenimo kelio“, – sakė Prezidentas. Šalies vadovas pažymėjo, kad prof. V. Landsbergis savo asmenyje įkūnija kūrėjo, meno žmogaus ir politiko profesines aukštumas. „Atkaklus Jūsų darbas kuriant Čiurlionianą, atveriant Tautai ir pasauliui mūsų Genijaus kūrybos klodus, puoselėjant pasididžiavimą lietuvių kultūra net ir gūdžiausiais okupacijos metais stiprino Tautos savimonę, artino Lietuvos Atgimimą“, – pabrėžė Prezidentas. Šalies vadovas išreiškė įsitikinimą, kad ryškūs jubiliato asmenybės bruožai, drąsa ir vidinė laisvė, iškėlė jį…
Akademiko Leonardo Saukos atminimui
Akademikas, profesorius habilituotas daktarasLEONARDAS SAUKA 1931 m. sausio 5 d. – 2022 m. spalio 17 d. Spalio 17 d., eidamas 92-uosius metus, mirė žymus Lietuvos mokslininkas, lietuvių tautosakos mokslo kūrėjas ir puoselėtojas, pelnęs tarptautinį pripažinimą, Lietuvos mokslų akademijos narys, profesorius habil. dr. Leonardas SAUKA. Leonardas Sauka gimė 1931 m. sausio 5 d. Telšiuose. 1949 m. baigė Telšių gimnaziją, 1954 m. Vilniaus universitete – lietuvių kalbą ir literatūrą. Daugiau nei pusę amžiaus dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (1990 m. vadinosi Lietuvių kalbos ir literatūros institutu): 1954–1976 m. – mokslinis bendradarbis, 1976–1990 m. – Tautosakos skyriaus vadovas, 1990–1993 m. – direktoriaus pavaduotojas, 1993–2001 m. – direktorius, 2001–2016 m. – Dainyno skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, konsultantas. Mokslinę veiklą pradėjo 1954–1957 m. būdamas M. Gorkio pasaulinės literatūros instituto folkloristikos aspirantu. 1959 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar mokslų…
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl tautosakininko Leonardo Saukos mirties
2022 m. spalio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia užuojautą dėl žinomo tautosakininko, Lietuvos mokslų akademijos nario emerito, habilituoto daktaro, profesoriaus Leonardo Saukos mirties. „L. Saukos pastangomis lietuvių tautosakos lobynas – dainos, pasakos, mįslės, patarlės ir kita liaudies kūryba – ne tik sugulė į daugybę tomų, kad būtų išsaugotas ateities kartoms, bet ir buvo pakylėtas iki mokslinių tyrinėjimų lygmens. Ne kartą jis sakė, kad per senąsias tradicijas mes geriau pažįstame save, kultūrą, istoriją ir pačią žmoniją ir gerokai sunkiau pasiduodame nutautinami. Reiškiu nuoširdžią užuojautą jo šeimai, kolegoms ir etnokultūros mokslo bendruomenei“, – sako V. Čmilytė-Nielsen. Be kitų apdovanojimų, L. Sauka…
Seime pristatomos parodos, skirtos pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 90-osioms gimimo metinėms
2022 m. spalio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Spalio 18 d. minime pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, vieno iš Sąjūdžio lyderių, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, muzikologo Vytauto Landsbergio 90-metį. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Vitražo galerijoje eksponuojama Seimo kanceliarijos parengta fotografijų paroda „Laisvė – mūsų siekimo bendras vardas: Vytautui Landsbergiui – 90“ ir Seimo skaityklos suorganizuoto ekslibrisų konkurso „Vytautui Landsbergiui – 90 metų“ darbų pristatymas. Parodoje pristatomos fotografijos nušviečia svarbiausias atgimusios ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo akimirkas. Jose išryškinami Vytauto Landsbergio politinės veiklos epizodai, įtvirtinę Lietuvos valstybingumą ir laisvę: Lietuvos Sąjūdžio siekiai, Aukščiausiosios Tarybos darbai atkuriant ir apginant…
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl tautosakininko Leonardo Saukos mirties
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl tautosakininko, Lietuvos mokslų akademijos nario emerito Leonardo Saukos netekties. „Netekome Lietuvos mokslo ir kultūros šviesulio, visą gyvenimą paskyrusio nuoseklioms ir įvairialypėms tautosakos studijoms. L. Sauka padėjo tvirtus pamatus lietuvių etnokultūros tyrimų plėtotei ir iškėlė juos į akademines aukštumas“, – sakė šalies vadovas. L. Sauka 2001 m. apdovanotas Nacionaline Jono Basanavičiaus premija, 2005 m. – Lietuvos mokslo premija. 2007 m. jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius. Šalies vadovas reiškia nuoširdžią užuojautą dėl netekties L. Saukos artimiesiems, draugams, Lietuvos kultūros ir mokslo bendruomenei. Pranešimą paskelbė: Antanas Manstavičius, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Ar hibridinės studijos tampa naująja universitetų realybe?
COVID-19 pandemija parodė, kad dirbti, mokytis, organizuoti įvairius susitikimus bei veiklas galima ir nuotoliniu būdu. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Audriaus Vaitkaus, remiantis turimais duomenimis, hibridinis studijų organizavimo būdas užtikrina didesnį, kaip 90 proc. paskaitų ir praktinių užsiėmimų lankomumą. Juk didžioji dalis studentų, ypač siekiančių įgyti magistro laipsnį, yra dirbantys, o jų darbo vietos išsidėsčiusios visoje Lietuvoje. Svarbu paminėti ir tai, kad toks studijų būdas leidžia prisijungti prie studijų proceso negaištant laiko kelionėms į mokymosi įstaigą. Hibridinės studijos, skatinančios lygiavertiškumą Kelių katedros doc. dr. Rasos Ušpalytės-Vitkūnienės teigimu, didžiausias hibridinių studijų privalumas yra tas, kad prie studijų proceso prisijungti gali ne tik bet…
„Sheep Got Waxed“ atidarė tarptautinį nebyliojo kino festivalį Helsinkyje
Spalio 14 d. Suomijos nacionalinio audiovizualinio instituto KAVI kino teatre „Kino Regina“ postdžiazo trio iš Lietuvos „Sheep Got Waxed“ įspūdingai atidarė 10-ąjį tarptautinį nebyliojo kino festivalį „Loud Silents“. Grupė, šiais metais išleidusi savo trečiąjį albumą „More Chews“, gyvu koncertu Helsinkyje įgarsino 1930 m. režisieriaus Žano Kokto (Jean Cocteau) filmą „Poeto kraujas“ (Le Sang d’un poète, 1930). „Džiaugiamės galėdami būti festivalio „atidarytuvais”. Tai buvo mūsų pirmas vizitas ir pasirodymas Helsinkyje. „Loud Silents“ festivalis jau dešimtmetį džiugina žiūrovus originaliomis kino koncertų patirtimis, kiekvienas seansas yra unikalus ir nepakartojamas. Esame dėkingi už galimybę dalyvauti festivalyje ir savo kūryba praturtinti festivalio programą. Patiko, kad festivalis puikiai suorganizuotas, Helsinkis dvelkia savotiška ramybe, kuri čia pabuvus…
Į Vilnių atkeliauja pasaulinio pripažinimo sulaukusi spaudos fotografijos paroda „World Press Photo 2022“
Spalio 29 d. Vilniuje duris atvers geriausių pasaulio spaudos fotografijų konkurso „World Press Photo“ (liet. „Pasaulio spaudos fotografija) nugalėtojų paroda. „World Press Photo“ – jau 65-erius metus vykstantis fotografijos konkursas. Šiemet jame varžėsi daugiau nei 65 tūkst. fotografijos darbų, kuriuos pateikė daugiau nei 4 tūkst. fotografų iš 130-ties pasaulio šalių. Parodos lankytojai išvys daugiau nei 50 geriausių spaudos fotografijos darbų iš viso pasaulio, atspindinčių istorijas, kurios žiniasklaidoje skambėjo garsiausiai. Šįmet metų nuotraukos autoriumi buvo išrinkta fotožurnalistė Amber Bracken, kuri prestižiniam naujienų portalui „The New York Times“ įamžino ir interpretavo masinę vaikų kapavietę, rastą vienoje mokykloje Kanadoje. Be kita ko, „World Press Photo“ eksponuojami Matthew Abbotto „Saving Forests“, Lalo de Almeido „Amazonian…
Prezidentas: patriotinis ugdymas turi tapti privaloma švietimo dalimi
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvavo susitikime dėl pilietinio ir patriotinio ugdymo, kuriame aptarti tokio ugdymo Lietuvoje pokyčiai ir aktualijos. Prezidentas susitikime su Krašto apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Lietuvos šaulių sąjungos atstovais, taip pat su pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurse dalyvavusių mokyklų atstovais diskutavo apie gynybos įgūdžių kursų integraciją į bendrąjį ugdymą. Šalies vadovas išklausė skirtingas mokyklų atstovų – mokinių ir pedagogų – patirtis ir įžvalgas dėl efektyvesnės kurso integracijos ateityje. „Mūsų valstybės saugumas gali būti garantuotas tada, kai juo rūpinasi kiekvienas pilietis. Todėl kokybiškas švietimas, kuriame integruotas pilietinis ir patriotinis ugdymas, yra neatsiejama nacionalinio saugumo užtikrinimo prielaida. Ypač šių dienų geopolitiniame kontekste, turime siekti visa…
VILNIUS TECH mokslininkai atidarė unikalų biologinį tiltą
Spalio 17 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkai Vilniaus universiteto (VU) botanikos sode pristatė unikalų statinį – pėsčiųjų tiltą, kurio statybai buvo panaudotas biologinis betonas. Tiek tilto statybai panaudotos medžiagos, tiek tilto architektūra pabrėžia ryšį su gamta ir darniai įsilieja į botanikos sodą. „Pasaulyje yra vos kelios eksperimentinės programos, kai biologinis betonas panaudotas realioms konstrukcijoms. Biologinis tiltas šiuo požiūriu yra unikalus statinys“, – teigia projekto vadovas, VILNIUS TECH mokslininkas doc. dr. Ronaldas Jakubovskis. Tiltas, kuris jungia ne tik gamtą ir technologijas, bet ir du universitetus Tilto atidarymo metu VILNIUS TECH kancleris doc. dr. Vaidotas Trinkūnas teigė, kad biologinis tiltas iš vienos pusės jungia gamtą, iš kitos –…
