• Studijos

    Prezidentas kviečia minėti Valstybės atkūrimo dieną kartu

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su visa Lietuva minės Vasario 16-ąją, tačiau šiemet pandemija diktuoja kitokias šventės sąlygas. Renginiai, skirti Valstybės atkūrimo dienai, keliasi į ekranus, prie kurių kartu galėsime pajusti bendrą dvasią. Vasario 15 d. 14 val. Prezidentas ir pirmoji ponia nuotoliniu būdu susitiks su Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatais. 15 val.  Lietuvos nacionalinių premijų laureatų pagerbimo ceremonijos iš Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltosios salės vaizdo įrašo transliacija vyks per Lietuvos nacionalinę televiziją. Vasario 16 d. 9 val. šalies vadovas su pirmąja ponia pagerbs Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą Rasų kapinėse. Gėlės, nuo Prezidento perduotos signatarų artimiesiems, bus padėtos ir kitose…

  • Studijos

    Ligos išmokos nesergančio vaiko priežiūrai pasibaigus mokinių atostogoms: ką svarbu žinoti

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais tėvai gali gauti ligos išmokas už nesergančio vaiko priežiūrą ir ką reikia padaryti, kad ši išmoka po mokinių atostogų būtų mokama ir toliau. Kitą savaitę šalies mokyklose bus mokinių atostogos. Atostogų metu, kaip įprasta, ugdymas vykdomas nebus, todėl pradinių klasių mokinių tėvams nereikės padėti savo atžaloms mokytis nuotoliniu būdu. Kaip ir iki šiol per mokinių atostogas ligos išmokos už nesergančio vaiko priežiūrą mokamos nebus, tačiau nedarbingumo pažymėjimai galios. Jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 60 dienų, pasibaigus atostogoms jis tęsis iki numatyto nedarbingumo pažymėjimo termino pabaigos, o ligos išmoka bus ir toliau mokama. Jeigu…

  • Studijos

    Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

    Partizaninio karo istorija ne tik skaudus ir kraujo aukos pareikalavęs laikotarpis, tai kartu ir įkvėpimo, ryžto, drąsos, atsidavimo pavyzdys. Tai gyva pilietiškumo mokykla su skaudžiais, sudėtingais, bet tikrais žmonių gyvenimais. Tai pasakojimas apie tarpukario dvasia užaugusių daugiausia dar visai jaunų žmonių kartą, kurie nusprendė priešintis okupacijai ginklu ir žodžiu. Vykinto Vaitkevičiaus ir Aistės Petrauskienės knygoje „Lietuvos partizanų valstybė“ (2019, Alma Littera) pateikiama nauja 1944-1953 m. partizaninio karo interpretacija. Vaizdingai atskleidžiama, kas yra partizanai ir kokie buvo jų kovos tikslai. Kaip teigia knygos autoriai, atsiversti šią knygą – pirmą kartą partizanų dokumentų, spaudos, nuotraukų kalba ir laisvės kovų dalyvių lūpomis papasakotą istoriją – tas pats, kaip atkelti lig šiol slėptą bunkerio…

  • Studijos

    Mokytis karaimų kalbos galima ir dainuojant

    Gyva karaimų kalba – vienas didžiausių šiandienos Lietuvos karaimų bendruomenės turtų. Net jei ja šiuo metu tebekalba vos 30 žmonių, gyvenančių Lietuvoje, Lietuvos karaimų bendruomenė įvairiomis priemonėmis siekia skleisti žinias apie savo kalbą ir skatina jos mokytis. Naujausias Lietuvos karaimų kultūros bendrijos projektas siūlo karaimų kalbos mokytis dainuojant – keturių tradicinių Lietuvos karaimų dainų, pirmą kartą aranžuotų instrumentų ansambliui, galima klausytis, dainuoti, mokytis melodijos ir žodžių, įprastau ir karaoke būdu. Tai „Kybyn“ (Kybynas), „Utrulamach“ (Sutikimas), „Širiń ėľ“ (Mielieji žmonės), „Ijisi baraśkiniń“ (Penktadienio kvapai). Jas galima rasti Lietuvos karaimų bendruomenės tinklapyje www.karaim.eu ir youtube kanale. „Nepaprastai džiaugiuosi, kad moku karaimų kalbą ir karaimiškų dainų. Dėkoju savo Tėvams, kurie drąsiai vartojo šią…

  • Studijos

    Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Mariui Ėmužiui

    Vasario 11 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija nusprendė 2021 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Mariui Ėmužiui. M. Ėmužis Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateikė projektą „Penktoji kolona nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940 m.: komunistinis pogrindis ir jo tinklaveika“. Tyrimo tikslas – ištirti konfliktus tarp LKP lyderių, blokų susidarymą bei jo įtaką sovietų Lietuvos administracijos formavimuisi po okupacijos. Šiemet Valstybės Nepriklausomybės stipendiją siekė gauti 10 kandidatų. Komisija svarstė pretendentų dr. Erikos Besusparienės, dr. Mariaus Ėmužio, dr. Simono Jazavitos, dr. Igno Kalpoko, dr. Justino Kisieliausko, dr. Vytauto Kuokščio, dr. Povilo Lastausko, dr. Auksės Noreikaitės, dr. Kastyčio Rudoko ir dr. Justinos Slavinskienės pateiktas paraiškas. Valstybės Nepriklausomybės stipendija kasmet skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių…

  • Studijos

    Kultūros ministras S. Kairys: „Norime, kad atvėrus kultūros įstaigas nebetektų jų vėl užverti“

    Laipsniškai taikomų karantino režimo ribojimų keitimo plane, kuriam vasario 10 d. pritarė Vyriausybė, numatyti ribojimų švelninimai ir kultūros sektoriuje, pirmiausia paliesiantys muziejų, galerijų, bibliotekų skaityklų veiklą bei renginius, skirtus stebėti neišlipant iš automobilio. Kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžia, jog ribojimų keitimo planas bus nuolat atnaujinamas reaguojant į pandeminę situaciją, o mažėjant sergamumo rodikliams ribojimai kultūros ir meno lauke bus panaikinami tolygiai.  „Privalome išlaikyti kultūros gyvybingumą ir kūrybingumą visuomenėje ir sudaryti sąlygas dirbti žmonėms, kurie savo talentu mus telkia ir leidžia didžiuotis mūsų šalimi. Ribojimų keitimo plane numatyta, kad galerijos, muziejai, kitos ekspozicinės erdvės, bibliotekų skaityklos savo veiklą galės atnaujinti tuo pat metu, kaip ir didelė dalis paslaugų bei prekybos sektoriaus…

  • Studijos

    Pandemijos realybė – ar švietimo darbuotojai lieka nuošalyje?

    Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. Jau greitai bus metai, kai dirbame ir mokomės iš namų. Vis dažniau girdima, kad mokslininkai jaunuolius, besimokančius namuose, vadina prarastąja karta ir svarstoma, kaip galima jiems padėti. Bet ar padedame pedagogams? Jie stovi priekinės švietimo sistemos fronto linijose: itin nepalankiomis sąlygomis stengiasi jaunuoliams suteikti kuo daugiau žinių. Tad kyla klausimas – kokia pagalba ir darbo priemonės teikiamos pedagogams? Universitetai imasi veiksmų Kol Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje netyla diskusijos, kaip švietimo darbuotojams padėti ugdyti mokinius, universitetai patys imasi iniciatyvos: apmoko darbuotojus, skiria papildomas priemones efektyviam darbui. Norint, kad studijų procesas vyktų sklandžiai, praėjusiais metais, pavasarį įvedus pirmąjį karantiną ir visiškai perėjus…

  • Studijos

    Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo 2022 metus paskelbti Jono Meko metais

    2021 m. vasario 12 d. pranešimas žiniasklaidai    Vasario 11 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 2022 metų paskelbimo Jono Meko metais“ (XIV-211). Komisija, atsižvelgdama į tai, kad 2022 m. gruodžio 24 d. sukanka 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas, siūlo 2022 metus paskelbti Jono Meko metais. J. Meko avangardinė kino ir literatūrinė kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai. Ji formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą. J. Mekas nuo 1949 m. gyveno ir kūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet niekada nepamiršo savo šaknų. Parengė…

  • Studijos

    Archyvarai ir jų bendrakeleiviai kviečia į žygį „Praeitis ateičiai“

    Lietuvos valstybės archyvai kartu su Pėsčiųjų žygių asociacija, pažymėdami modernios Lietuvos archyvų šimtmetį, kviečia individualiai ar su šeimos nariais leistis į žygį, nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. pėsčiomis įveikiant 16 km ar trumpesnį atstumą. Svarbiausias žygio tikslas – geriau pažinti savo kraštą ir taip simboliškai pažymėti šiemet minimus Archyvų metus. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba kviečia archyvarų bendruomenę ir visus bendrakeleivius Lietuvoje bei plačią užsienio lietuvių bendruomenę nueiti pasirinktą atstumą pasirinktu maršrutu, taip simboliškai „sujungiant“ dvi Lietuvos valstybingumui svarbiausias datas – Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, ir Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šie individualiai ar su šeima nueiti kilometrai, nauji atradimai iki tol dar neišvaikščiotose apylinkėse…

  • Studijos

    Pasiruošk brandos egzaminams su KTU 2021. Virtualios paskaitos

    Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas jau šį pavasarį kviečia visus vyresniųjų klasių (11-12 kl.) mokinius į paskaitų ciklą „Pasiruošk brandos egzaminams su KTU“. 1-2 akademinių valandų užsiėmimus ves KTU ir kviestiniai lektoriai. Kviečiame aktyviai registruotis į šiuos užsiėmimus: PATARIMAI RUOŠIANTIS LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS BRANDOS EGZAMINUI:APIE GILIĄJĄ IR FORMALIĄJĄ RAŠINIO STRUKTŪRĄData: kovo 3 d. (trečiadienis)Laikas: 15:00 val.Vedėjas: Mindaugas Grigaitis, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas.Registracija: http://bit.ly/3t8Rdys PATARIMAI RUOŠIANTIS MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINUIData: kovo 10 d. (trečiadienis)Laikas: 15:00 val.Vedėjas: Leonas Narkevičius, Nacionalinės moksleivių akademijos direktorius, mokyklos “Delta” direktorius, Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas ekspertasRegistracija: http://bit.ly/3adqNTI PATARIMAI RUOŠIANTIS ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINUIData: kovo 16 d. (antradienis)Laikas: 15:00 val.Vedėja: Rasa Varsackytė, Kauno jėzuitų gimnazijos istorijos mokytojaRegistracija: http://bit.ly/3t5id1Z PATARIMAI RUOŠIANTIS UŽSIENIO (ANGLŲ) KALBOS BRANDOS EGZAMINUIData: kovo 24…

Privatumo politika