Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina dailininką, tarpdisciplininio meno kūrėją, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Paulių Staniką jubiliejaus proga. „Nuoširdžiai sveikinu Jus gražaus 60-ojo jubiliejaus proga. Kuriate itin įvairų, į atskirų meno disciplinų rėmus nesutelpantį meną, kuris pasižymi efektingumu, gebėjimu tiek šokiruoti, tiek žavėti bei kelti daugybę svarbių ir provokuojančių klausimų. Esate talentingas, ryžtingas ir atviras pasauliui menininkas. Linkiu neblėstančio kūrybinio polėkio ir kasdienių atradimų“, – sakoma premjerės sveikinime. Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija

Tarpdisciplininio meno kūrėjas, kūrybinio dueto „SetP Stanikas“ narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Paulius Stanikas šiandien švenčia 60-metį. „Jūsų kūryba, siekianti universalumo, žmogaus būties tyrimo nepaisant istorinių ir kultūrų skirtumų, yra fenomenali, dažnai netikėta, provokuojanti ir žaisminga. Ji plečia vizualiųjų menų žanrų ribas ir pačią sampratą. Dėkoju už Lietuvos kultūros garsinimą pasaulyje, už kultūrines jungtis su Paryžiumi, prie kurių tiesimo reikšmingai prisidėjote, linkiu kūrybos džiaugsmo ir naujų atradimų“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys. Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Prestižine Baltijos Asamblėjos premija įvertinta rašytoja Gundega Repšė (g. 1960), viena reikšmingiausių Latvijos prozininkių, lankysis Vilniuje – antradienį, gruodžio 13 d. 18 val., Rašytojų klube (Sirvydo g. 6) susitiks su skaitytojais, pristatys savo romaną „Bogenė“. Autorę kalbins poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių projektų koordinatorė Indrė Valantinaitė, renginyje dalyvaus ir knygos vertėjas Jurgis Banevičius. Baltijos Asamblėja – trijų Baltijos šalių parlamentų bendradarbiavimo organizacija, kasmet teikianti ir apdovanojimus už ryškiausius literatūros, meno ir mokslo laimėjimus, stiprinančius regioną ir baltiškąją tapatybę. Garbingą Baltijos Asamblėjos premiją rašytoja gavo 2018 m. – už romaną „Bogenė“ ir istorinių romanų ciklo „Mes. Latvija, XX šimtmetis“ idėją, kuravimą bei įgyvendinimą. 2014–2018 m. publikuota 13 ciklo knygų (įskaitant „Bogenę“),…

Kaip karas Ukrainoje veikia Lietuvos muziejininkų veiklą, kaip jie bendradarbiauja su ukrainiečiais, su kokiais informaciniais iššūkiais Lietuvos muziejai susiduria šiuo metu, kaip bandoma perrašyti istoriją, klastoti istorinę atmintį ir ar esame pasirengę atsispirti priešo vadinamajai minkštajai galiai? Šie ir panašūs klausimai aptarti Kultūros ministerijos surengtoje diskusijoje „Tarp eilučių“: muziejai ir istorinė atmintis karo kontekste“. Diskusijoje, kurią moderavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, rašytojas, LRT laidų vedėjas doc. Aurimas Švedas, dalyvavo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Palangos gintaro muziejaus vedėja, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Lietuvos skyriaus pirmininkė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė ir Kauno IX forto muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Marius Pečiulis. Lietuvos muziejų asociacija…

Gruodžio 9 d. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje vyko Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuotas iškilmingas renginys, skirtas Žmogaus teisių dienai paminėti. Renginio metu buvo pagerbti asmenys už svarų indėlį ir nuopelnus puoselėjant tautinę darną, skatinant kultūrinę įvairovę ir vienijant daugiatautę Lietuvą. Renginio dalyviams sveikinimus perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. Pasveikino Ministrės Pirmininkės patarėjas Artur Liudkovski, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis. Renginyje dalyvavo pirmoji Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktorė prof. Halina Kobeckaitė. Pasidžiaugusi, kad šalies tautinių mažumų teisių apsaugos mechanizmas aukštai įvertintas šiemet Lietuvoje viešėjusio ESBO Aukštojo komisaro Tautinių mažumų reikalams, o atkurtas Tautinių…

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) 2022 m. gruodžio 7 d. užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui Artūrui Orlauskui nusprendė taikyti administracinę nuobaudą. LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyrius nustatė, kad p. Artūras Orlauskas dalijimosi vaizdo medžiaga platformos „YouTube“ kanale „Artūras Orlauskas TV“ vykdo veiklą, kuri yra reguliuojama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ). Stebėsenos metu nustatyta, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos „YouTube“ Artūro  Orlausko kanalo pagrindinė veikla – programų žiūrėjimo paslauga, kurioje audiovizualinis turinys vartotojui teikiamas be registracijos, bet su galimybe prenumeruoti kanalą ir gauti informaciją apie naujausią turinį. Šiame kanale tam tikros programos, atsižvelgiant į jų turinio tematiką, yra sugrupuotos ir pateiktos atskiruose kataloguose, vartotojas…

2022 m. gruodžio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Lietuvos švietimo taryba (toliau – Taryba) pateikė siūlymus Seimui dėl Vyriausybės parengtų Švietimo įstatymo (projektai Nr. XIVP-2240 – XIVP-2245) ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimų (projektai Nr. XIVP-2246 – XIVP-2247).  Taryba iš esmės pritaria siūlomiems pokyčiams, tačiau pažymi, kad pakeitimų tikslas turi būti susijęs su pažanga. Taryba savo ruožtu yra ne kartą išsakiusi nuomonę, kad Lietuvoje gyvenantiems asmenims turi būti sudaromos visos galimybės siekti kuo aukštesnio išsilavinimo bendrojo ugdymo srityje, užtikrinant ugdymo ir ugdymosi kokybę. Nors Švietimo įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimai Seimui buvo pateikti atskirais paketais, Tarybos nuomone, toliau juos svarstant, teisės aktai turi būti suderinti, nes planuojami pokyčiai Švietimo…

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausią universitetų reitingą pagal studijų kryptis. Jame Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) užėmė pirmąją vietą Lietuvoje net 20 studijų krypčių – trimis daugiau, nei praėjusiais metais. VDU užėmė trečią arba aukštesnę vietą iš viso 65 studijų kryptyse. Bakalauro studijose žurnalas „Reitingai“ Vytauto Didžiojo universitetui pirmąją vietą skyrė už vienuolikos krypčių programas: agronomijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, apskaitos, ekologijos, maisto studijų, miškininkystės, regiono studijų, religijos studijų, viešojo administravimo ir žemės ūkio. Magistrantūroje VDU buvo įvertintas kaip geriausias šalyje devyniose kryptyse: agronomijos, antropologijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, ekologijos, kultūros studijų, miškininkystės, sociologijos ir teologijos. „Įgyvendinant Universiteto strateginius tikslus, visuomet svarbu ne tik patiems įsivertinti pasiektus užsibrėžtus rezultatus, bet ir pasilyginti su kitų…

Šiandien paskelbti naujausi dalykiniai šalies švietimo įstaigų reitingai. Tarp universitetų geriausiai šiame reitinge, kaip ir kasmet, pasirodė Vilniaus universitetas (VU) – jis paskelbtas lyderiu daugiau kaip trečdalyje vertintų bakalauro ir beveik pusėje magistro studijų programų. Šiemet VU pagerino pozicijas 7 bakalauro ir 5 magistrantūros studijų kryptyse. Pagal bendrą visų rodiklių sumą taškais geriausiai VU įvertintos informatikos inžinerijos (93,7) genetikos (89,8) ir žurnalistikos (89,6) bakalauro studijos. Magistrantūros studijų kategorijoje aukščiausiai įvertintos VU fizikos (93,1), chemijos (92,6) biochemijos (91,6) ir pedagogikos (89,2) magistrantūros studijų kryptys. Šiemet 100 proc. geriausių Lietuvos abiturientų rinkosi VU odontologijos ir genetikos bakalauro studijas, o 98,5 proc. jų rinkosi medicinos studijas. VU – vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, vykdanti…