• Studijos

    Lietuvės mokslininkės – SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikas tirianti bei vaistus nuo vėžio kurianti – pagerbtos prestižiniais „Moterims moksle” apdovanojimais

    Šiandien, 2021 m. birželio 15 dieną, septynios iškilios mokslininkės iš Baltijos šalių buvo pripažintos „L’ORÉAL Baltic“ programos „Moterims moksle“ (angl. „Women in Science“) apdovanojimuose. Konkurso Lietuvoje nugalėtojų laurai ir 6000 eurų dotacijos šiemet atiteko ir dviem Vilniaus universiteto mokslininkėms – dr. Ievai Plikusienei ir doktorantei Joanai Smirnovienei. Be to, trys apdovanojimus pelniusios mokslininkės, po vieną iš kiekvienos Baltijos šalies, bus nominuotos prestižiniam „L’Oréal-UNESCO For Women in Science“ kylančių talentų apdovanojimui. Programa „Moterims moksle“ skatina talentingas mokslininkes tęsti tyrimus ir pagerbia už indėlį, siekiant visuomenės pažangos. Programą „L’Oréal Baltic“ įgyvendina bendradarbiaudama su Baltijos šalių mokslų akademijomis ir UNESCO nacionalinėmis komisijomis. „L’ORÉAL Baltic“ programa mūsų visuomenei siūlo puikias galimybes pažinti jaunas moteris…

  • Studijos

    Seimas ragina Lietuvos viešąsias erdves išvaduoti iš simbolių, įprasminančių okupacinius totalitarinius režimus

    2021 m. birželio 15 d. pranešimas žiniasklaidai Seimas, minėdamas didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo dviejų totalitarinių režimų okupacijoms 80 metų sukaktį, ragina Lietuvos viešąsias erdves išvaduoti iš simbolių, įprasminančių okupacinius totalitarinius režimus. Priimta Seimo rezoliucija siūloma tęsti ir skatinti totalitarinių nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų istorinius tyrimus, kurie užtikrintų visuomenės ir valstybės atsparumą priešiškų valstybių skleidžiamai dezinformacijai, mažintų visuomenės poliarizaciją ir didintų piliečių tarpusavio pasitikėjimą, taip pat skatinama stiprinti pilietiškumo, patriotiškumo ir valios priešintis nuostatas ikimokykliniame, formaliajame ir neformaliajame ugdyme. Parlamentas konstatavo būtinybę reikalauti okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos Federacijos, kaip Lietuvą okupavusios SSRS teisių tęsėjos. Priimtu dokumentu Seimas pagerbė totalitarinių režimų aukas, pusę amžiaus trukusios sovietų okupacijos metu lietuvių ir…

  • Studijos

    Ansambliui „Synaesthesis“ bus įteikta prestižinė Ernsto von Siemenso muzikos fondo premija

    Šiandien „Prinzregententheater“ teatre, teikiant Ernsto von Siemenso fondo apdovanojimus, bus pasveikintas ir Lietuvos šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“, kartu su ansambliu „Riot“ iš Didžiosios Britanijos pelnęs pernai įsteigtą ir pirmą kartą teikiamą skatinamąją premiją ansambliams. Anot premijos žiuri, šie ansambliai jau dabar yra neatsiejamas ir su niekuo nesupainiojamas šiuolaikinės muzikos balsas. „Ernsto von Siemenso ansamblių prizas yra ženklas, kad „Synaesthesis“ veikla yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniame šiuolaikinės muzikos kontekste. Profesionalios komisijos įvertinimas skatina ir toliau kurti ambicingus kūrybinius projektus, dėmesį nuosekliai skiriant šiuolaikinės muzikos atlikimui. Asmeniškai man maloniausia, kad ansamblį jo veiklos pradžioje supęs skepticizmas sklaidosi, po truputį virsdamas Lietuvos publikos atvirumu šiuolaikinei muzikai bei užsienio organizacijų susidomėjimu“, –…

  • Studijos

    Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Gintauto Palucko pranešimas: „Pavardžių rašymo epopėja: valdžia vėl lipa ant to paties grėblio“

    2021 m. birželio 15 d. pranešimas žiniasklaidai Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris sukonstruotas ydingai Dar 2020 m. Seimo rudens sesijoje kartu su Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariais įregistravau Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Juo siekėme išspręsti dabar egzistuojančias esmines problemas dėl asmenų vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Šis įstatymo projektas buvo reakcija į ankstesnius siūlymus, kuriuos teikė daugiausiai Seimo dešinieji. 2017-aisiais pateikimo fazę praėjo įstatymo projektas, kuris, mūsų akimis, yra nepakankamas ir nepakankamai išplečia Lietuvos piliečių teises. Būtent šį projektą, tuomet taip ir nepasiekusį finišo, Vyriausybė prieš porą savaičių ištraukė iš stalčiaus ir nupūtė nuo jo dulkes. Lietuvoje vyrauja iš esmės archajiškas požiūris…

  • Studijos

    Vilniuje bus rengiami ypač reikalingi specialiosios pedagoginės pagalbos pedagogai ir logopedai

    Šiandien bendrojo ugdymo mokyklose trūksta daugiau nei 300 specialiųjų pedagogų. Beveik trečdalis (28 proc.) Lietuvos mokyklų neturi specialiųjų pedagogų, logopedų. „Naujausi tyrimai rodo, jog drastiškai specialiųjų pedagogų, logopedų trūksta Vilniaus mieste (net 44 proc. ugdymo įstaigų neturi šių specialistų), Klaipėdoje tokių įstaigų – 37 proc., o Kaune – 35 proc. Pastaruoju metu Lietuva, kaip ir kitos šalys, daug dėmesio skiria įtraukiojo ugdymo tikslams įgyvendinti. Mokinių ir jų ugdymosi poreikių įvairovė mokyklose pamažu tampa norma. Valstybė deda daug pastangų, kad visi mokiniai švietimo įstaigose gautų reikiamą pagalbą, atitinkančią jų poreikius, tačiau susiduriama su didžiuliu specialiųjų pedagogų, logopedų trūkumu“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos studijų programos „Specialioji pedagoginė pagalba“…

  • Studijos

    Šiaurės Amerikoje įprastas tvaraus investavimo modelis sėkmingai pritaikomas ir Lietuvoje

    Tvarumo sąvoka šiandien vis plačiau vartojama ne tik kalbant apie prekes ir produktus ar žmogaus gyvenimo būdą, tačiau ši sąvoka vis aktualesnė ir kalbant apie investavimą. Žengdamas į savo veiklos trisdešimtmetį, LCC tarptautinis universitetas savo finansinės paramos tradicijas visuomet vystė tvariai. Filantropija yra neatsiejama LCC tarptautinio universiteto gyvavimo ir misijos dalis. Rėmėjų visame pasaulyje dėka, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje esančiuose LCC tarptautinio universiteto investiciniuose neliečiamojo kapitalo fonduose jau sukaupta beveik 4 milijonai eurų iš kurių investavimo gautos pajamos kasmet yra naudojamos studentų paramai, taip pat skatinti akademiškai pažangiausius studentus bei pritraukti dėstytojus iš kitų pasaulio universitetų. Toks labdaros ir paramos modelis ypač paplitęs Šiaurės Amerikoje, kur dauguma aukštųjų mokslo…

  • Studijos

    Pilietiškumo ir istorijos mokytojas dr. M. Nefas: „Reikia žinoti savo tapatybę, kuri yra ne tik individuali, bet ir kolektyvinė“

    2021 m. birželio 14 d. pranešimas žiniasklaidai  Istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojo dr. Mindaugo Nefo kalba, pasakyta Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų minėjime Lukiškių aikštėje: Gerbiamieji, dabar yra žalias, šiltas, nuostabus birželis. Šis mėnuo moderniosios Lietuvos istorijoje yra išskirtinis. Juk būtent 1941-ųjų birželį atsivėrė visas komunistinis pragaras, sekė pirmosios masinės Lietuvos gyventojų tremtys į Sibirą, vėliau galingasis birželio 23 dienos sukilimas, kurio tikslus greitai sutraiškė prasidėjusi nacių okupacija ir Lietuvoje įvykęs Holokaustas. Taigi birželis yra išskirtinis mėnuo ne tik dėl visuotinai sužaliavusios gamtos, bet ir todėl, kad jis išskirtinis mums, nes mes prisimename ne tik skaičius, kurie šiandien mums buvo priminti, bet prisimename kiekvieną asmenį individualiai. Nebūtinai 1941…

  • Studijos

    Lukiškių aikštėje paminėtos 80-osios pirmųjų masinių trėmimų metinės

    2021 m. birželio 14 d. pranešimas žiniasklaidai  Šiandien, birželio 14 d., Lukiškių aikštėje įvyko Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas, skirtas tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos pradėjo Lietuvos Respublikos okupaciją ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Renginys prasidėjo Vėliavų pakėlimo ceremonija ir visuotine tylos minute okupacijos aukoms atminti. Minėjime kalbas sakė Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda (vaizdo įrašas), Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, tremtinė Irena Saulutė Špakauskienė, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas dr. Mindaugas Nefas. Minėjime dalyvavo aukščiausi valstybės vadovai, nukentėjusieji nuo okupacijų,…

  • Studijos

    Atskleistos senojo Vilniaus paslaptys – visuomenei pristatomi senkapio Vilniuje, Bokšto gatvėje archeologiniai tyrimai

    2005 m. Vilniuje, Bokšto g. 6 (Vilniaus senojo miesto rytinėje dalyje, patenkančioje į vadinamojo Rusėnų miesto, kitaip Civitas Rutenica, teritoriją) atrastas iki tol nežinotas išskirtinis paminklas – vėlyvųjų viduramžių griautinis senkapis, datuojamas XIII a. paskutiniu trečdaliu–XV a. pradžia. Šis laikotarpis yra daug klausimų keliantis Lietuvos istorijos tarpsnis, kai pagonišką pasaulėžiūrą šalyje keitė krikščionybė. Senkapis Vilniuje, Bokšto g. 6 unikalus ne tik dėl istorinio konteksto, bet ir tuo, kad yra labai gerai išlikęs miesto laidojimo paminklas su intensyviais kultūriniais sluoksniais virš jo. Per ilgus archeologinių tyrimų metus (su pertraukomis šie tyrimai tęsėsi 2006-2007; 2009-2011; 2012 ir 2014 metais) čia aptikti 533 kapai. Įgyvendinant archeologinius ir tarpdisciplininius tyrimus surinkta gausi medžiaga. Be…

  • Studijos

    Vaiva Grainytė – tarptautiniame Berlyno poezijos festivalyje

    Vaiva Grainytė šiemet dalyvauja birželio 11–17 dienomis Berlyne virtualiai vykstančiame poezijos festivalyje. Tema pasirinkęs Kurto Tucholsky‘io frazę „Da liegt Europa” – didžiausias Vokietijoje poezijos festivalis šį kartą pristato Europos šalių poezijos kalbų ir formų įvairovę, kurią skaitymuose ir diskusijose atkleisti pakviesti 150  rašytojų iš daugiau kaip 40 šalių.  Festivalis šiemet, deja, vyksta tik virtualiai. Birželio 17 d.  tema ,,Kalbų archipelagas: Poezija ir kultūrinė savivoka Baltijos šalyse“  Vaiva Grainytė apie ,,baltiškąją tapatybę“, apie įtakas poezijai ir kultūrinei savivokai kalbėsis su Maarja Kangro (Estija), Aleksandru Skidanu (Rusija), Sergejumi Timofejevu (Latvija). Pokalbį ir skaitymus   moderuos literatūros kritikė ir vertėja dr. Marie Luise Knoot.   V. Grainytės eilėraščius festivaliui į vokiečių kalbą išvertė Claudia…

Privatumo politika