Gruodžio pradžioje JAV mokslininkai pasiekė svarbų etapą, bandydami patobulinti procesą, kuris potencialiai galėtų užtikrinti beveik neribotas energijos atsargas. Daugiau nei 60 metų vieną sudėtingiausių kada nors sukurtų fizikos uždavinių sprendusiems mokslininkams pirmąkart pavyko branduolių sintezės reaktoriuje pagaminti daugiau energijos, nei buvo sunaudota reakcijai sukelti. Viliamasi, kad šis proveržis paskatins tolimesnę jo akceleraciją, kas ateityje užtikrins neribotą švarios energijos tiekimą. Mat branduolių sintezės metodas vertinamas kaip turintis didžiulį potencialą tapti tvariu, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiu energijos šaltiniu. Vis dėlto, nors antraštės ir skambios, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai išsamiai paaiškino eksperimentą ir jo kontekstą. Mėgdžioja žvaigždžių gelmėje vykstančius procesus „Energetika – viena svarbiausių pasaulio temų. Šiuo metu didelės pajėgos mestos…
Lietuvoje filmuoto prabangaus serialo „Sisi“ antrojo sezono premjera – antrąją Kalėdų dieną
Dvejus metus iš eilės tam tikros vietovės Lietuvoje buvo virtusios kostiuminės televizijos dramos apie Austrijos imperatorienę Elžbietą „Sisi“ filmavimo aikštele, o Kernavė tapo didžiulio mūšio lauku. Serialo antrojo sezono premjera įvyks antrąją Kalėdų dieną, gruodžio 26 d., „Epic Drama“ kanale. Lietuvoje serialo filmavimai vyko įvairiose vietose: Vilniaus universiteto kieme, Vilniaus dailės akademijoje, Vilniaus rotušėje, Bernardinų sode, Šv. Jonų bažnyčioje, Filharmonijoje, Belmonte, Rokiškio dvare, Vilniaus apylinkėse esančiuose laukuose. Didžioji mūšio scena su žirgais filmuota Kernavėje. Didelė dalis serialo taip pat buvo filmuota Latvijoje (Rygos kino studijoje, Rundalės pilyje, Rygos senamiestyje, Rygos operoje, Latvijos dvaruose ir t.t.), o scenos su kalnais – Lenkijoje, Zakopanėje. „Filmuojant serialą Baltijos šalyse tarptautinėje komandoje dirbo per…
Lietuvos kultūros instituto vadovo konkursą laimėjo Julija Reklaitė
Lietuvos kultūros institutui vadovaus Julija Reklaitė, dabartinė meno rezidencijų ir edukacijos centro „Rupertas“ direktorė. Ji pasirinkta iš dviejų kandidatų, Kultūros ministerijos kartu su Valstybės tarnybos departamentu organizuotame konkurse surinkusių daugiausiai balų. Konkurse iš viso dalyvavo 6 pretendentai. J. Reklaitė, turinti architektūros magistro išsilavinimą, taip pat yra dirbusi Lietuvos Respublikos kultūros atašė Italijoje, vadovavo Architektūros fondui. „Siektini rezultatai vadovaujant Lietuvos kultūros institutui – kryptinga, į ilgalaikius tikslus orientuota institucija, pasižyminti ekspertine veikla ir iš jos kylančia reputacija, skaidrus finansavimo konkursų organizavimas ir komunikacija, platesnis, tvaresnis, atviras ir ilgalaikis Lietuvos ir užsienio kūrėjų bei kultūros institucijų bendradarbiavimas“, – teigia J. Reklaitė savo pristatytose Lietuvos kultūros instituto programos gairėse. Lietuvos kultūros institutas yra…
Ukrainiečių vaikai pasitiks Kalėdas Lietuvoje: kokios tradicijos jiems svarbios ir kur įprastai jie ieško dovanų?
Šiais metais didžiąsias metų šventes Lietuvoje pasitiks daugiau nei 60 tūkst. ukrainiečių, iš kurių – daugiau nei 20 tūkst. vaikų. Kaip pasakoja nemokamos tarptautinės pabėgėlių mokyklos „Gravitas schola“ atstovai, tradicijos ukrainiečiams ypač svarbios. „Ukrainiečiai yra tikri pasaulio gyventojai, todėl ir mūsų mokykloje turime didžiulę tradicijų įvairovę: Kalėdų eglutes, laiškus Šv. Nikolajui, slaptą Kalėdų Senelį ir jo paštą, net Advento tradicijas“, – pasakoja „Gravitas schola“ pirmokų mokytoja, kuri yra nuo karo Ukrainoje pabėgusi ukrainietė, Olena Agvanian. Ukrainoje stačiatikių žiemos švenčių ciklas prasideda Šv. Nikolajaus dieną, kuri minima gruodžio 19 d. Kaip pasakoja O. Agvanian, šios šventės laukia ir ją mėgsta, tiek vaikai, tiek suaugusieji. „Vaikai nekantriai laukia gruodžio 19-osios ryto, kai…
Seimas sutarė dėl 2025-ųjų proginių metų paskelbimo
2022 m. gruodžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas, siekdamas pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Baroko literatūros reikšmę Lietuvoje ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400 metų sukaktį ir lėktuvo „ANBO“ sukonstravimo 100-metį, 2025-uosius paskelbė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros bei Lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-2317(2) balavo 108 Seimo nariai, susilaikė 3 parlamentarai. „1875 m. rugsėjo 22 d. gimė lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorų dirigentas, literatas ir kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis, kurio kūrybos novatoriškumas ir aprėptis gali būti prilyginama renesanso menininkų universalumui. Per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių,…
Bronius Kazys Balutis – diplomatas, kurio žodžiai tapo tautine priesaika
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, profesorius Juozas Skirius Gruodžio 30-ąją sukaks lygiai 45 metai nuo dienos, kai Londone mirė vienas žymiausių Lietuvos diplomatų – Bronius Kazys Balutis, Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras. Ši asmenybė lietuvių kultūroje ir prieškario Lietuvos užsienio politikoje paliko gilų pėdsaką ir atnešė mūsų šaliai labai apčiuopiamos naudos – todėl verta šį veikėją prisiminti ir šiandien. Bronius Kazys Balutis gimė 1880 m. sausio 5 dieną Seirijų miestelyje Dzūkijoje. Jo tėvai buvo prasilavinę valstiečiai: be lietuvių kalbos, kalbėjo lenkiškai ir rusiškai, mokėjo skaityti ir rašyti – tad šias tris kalbas mokėjo ir jų vaikai. Broniaus dėdė, kunigas Juozas Židanavičius, matydamas vaiko gabumus,…
Seimas pritarė Švietimo įstatymo pakeitimams: didės kokybiška pagalba mokiniui
2022 m. gruodžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta įtvirtinti privalomus nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ne tik 10 (II gimnazijos), bet ir 4 bei 8 klasėse, didinti operatyvesnę pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Tarp svarbių naujovių – daugiau ir operatyvesnės pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, bus stiprinamas grįžtamojo ryšio teikimas mokiniui ir mokytojui. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai turės būti naudojami ne konkurencijai, o grįžtamajam ryšiui ir pagalbai. Priimtomis pataisomis nutarta atsisakyti patikrinimų 6 klasėje. Pagal naujas nuostatas, nuo 2024−2025 mokslo metų šie mokinių pasiekimų patikrinimai taps visuotini 4 klasėje, kai jie baigia pradinio ugdymo programą, ir 8 klasėje, kai mokiniai baigia pagrindinio ugdymo…
Seimo narės Editos Rudelienės pranešimas: „Po reformos mokinių pasiekimus vertinsime ne dėl statistikos, o pačių mokinių“
2022 m. gruodžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Ketvirtadienį Seimui priėmus Švietimo ir susijusių įstatymų pataisų paketą, mokinių pasiekimai bus vertinami atidžiau įvairiame amžiuje, o gaunantiems prastesnius mokymosi rezultatus mokykla užtikrins kokybiškesnę švietimo pagalbą. Švietimo ir mokslo komiteto narės liberalės Editos Rudelienės pastebėjimu, šios reformos ypatybė – sudaryti sąlygas mokiniui nuolat stebėti savo pažangą ir susidūrus su sunkumais nelikti atstumtiems. Reformos siūloma naujovė – tai privalomas pasiekimų patikrinimas baigiant 4 ir 8 klases, taip pat slenkstinis pasiekimų patikrinimas 10 klasėje. „Ištisus metus stebėjome vis smunkančio mokinių pasiekimų lygio statistiką. Po reformos mokykla nebesitaikstys su faktu, kad vaikams nesiseka mokytis. Nuoseklus mokymosi rezultatų stebėjimas leis planuoti, kokią pagalbą mokiniui…
Skelbiamas kasmetinis Knygos meno konkursas
Kultūros ministerija, siekdama palaikyti profesionalaus poligrafinio atlikimo ir meninio apipavidalinimo tradicijas Lietuvoje, skelbia kasmetinį Knygos meno konkursą. Jame bus vertinamos Lietuvos leidyklų 2022 metais išleistos knygos, premijomis ir diplomais paskatinami knygas apipavidalinantys knygos dailininkai (dizaineriai), iliustruotojai, maketuotojai, taip pat leidėjai ir spaustuvininkai. Teikti knygas konkursui turi teisę visi leidybinę, spausdinimo veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat knygų dailininkai ir jų autoriai. Konkursui priimamos knygos pagal šešias temines grupes: grožinė literatūra ir eseistika; knygos vaikams; mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai; meno leidiniai (monografijos, katalogai, albumai, išskyrus fotoalbumus); bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai; meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai. Konkursui teikiamų knygų laukiama iki 2023 m. sausio 10 d. Plačiau apie konkurso sąlygas. Pranešimą paskelbė:…
Seimas pritarė Profesionaliojo scenos meno įstatymui
Įgyvendindamas Valstybės kontrolės audito rekomendacijas, Seimas priėmė Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIVP-2104(2), kuriuo tobulinami profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimo mechanizmai. Įstatyme nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų kultūrinės edukacijos projektų finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos perkeliamas į Kultūros ministeriją, kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimas ir salių, kitų erdvių nuomos išlaidų kompensavimas koncentruosis Lietuvos kultūros taryboje. Dabar šitas finansavimas ir sprendimai dėl jo vyksta Kultūros ministerijoje. Atsižvelgiant į Vyriausybės didinamą minimalią mėnesinę algą, nuo 460 eurų iki 637 eurų padidintas profesionaliojo scenos meno įstaigų (teatrų, koncertinių įstaigų ir cirko) kūrybiniams darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atliko profesionaliojo scenos meno kūrinius…
