• Studijos

    Fejerverkai Naujųjų metų naktį gąsdina ir bėgančius nuo karo – kuo juos pakeisti?

    Artėjant Naujiesiems metams visuomenėje vis garsiau kalbama apie fejerverkų daromą žalą ne tik gyvūnams, aplinkai, bet ir žmonėms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad fejerverkų sukeliamas garsas didelį stresą varo ir nuo karo bėgantiems, šiuo metu Lietuvoje apsistojusiems ukrainiečiams. Naujųjų metų naktį švęsti ir džiaugtis norisi visiems, tad kuo galima pakeisti fejerverkų šou ir nepadaryti jokios žalos? Fejerverkų žala Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Vaidos Šerevičienės, nors fejerverkai ir yra neatsiejama šventinio periodo dalis, jie turi ir neigiamą pusę. Pirmiausia, į dangų leidžiant fejerverkus, gerokai padidėja triukšmo lygis, kuris itin gąsdina gyvūnus ir sukelia jiems stresą. Kitas pavojus sveikatai – nekokybiški fejerverkai,…

  • Studijos

    Ukrainiečiams – apie senąsias lietuvių joustų gamybos technologijas

    Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos” slėnyje, „Design Library” patalpose, įvyko pirmasis Lietuvos-Ukrainos dvišalio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programos projekto „Unikalios etnografinės tekstilės technologijos: išsaugojimo patirtis Vakarų Ukrainoje ir Lietuvoje (UNIETHNOTEX)” susitikimas, kurio metu Lietuvos ir Ukrainos mokslininkai susipažino su senosiomis joustų gamybos technologijomis. Pranešimus apie Lietuvos ir Ukrainos juostas, jų technologinius ir meninius subtilumus skaitė projekto vadovė Lietuvoje KTU docentė Eglė Kumpikaitė ir projekto vadovė Ukrainoje prof. habil. dr. Olena Nykorak. Su joustų gamybos technologijomis padėjo susipažinti liaudies meistrės Vilija Ratautienė, Danutė Tamošaitienė ir Birutė Račkaitienė. Juostos Lietuvoje yra viena svarbiausių tautinio kostiumo dalių. Jos susijusios su daugeliu lietuvių liaudies ritualų ir papročių. Juostos buvo dovanojamos įvairių apeigų metu…

  • Studijos

    Vaikai, o gal mažieji programišiai? 5 triukai, kuriais jie apeina tėvų kontrolės nustatymus telefonuose ir kompiuteriuose

    Kalėdų Senelio dosnumu besidžiaugiantys vaikai, po Kalėdų egle radę naujus telefonus, kompiuterius, planšetes ar kitus išmaniuosius įrenginius, kuo skubiau puola jais naudotis. Visgi tėvams reikia nepamiršti mažamečiams įjungti tėvų kontrolės nustatymus, o tai padarius dar nereiškia, kad galite būti ramūs dėl savo mažamečių saugumo. Dauguma jiems skirtų „elektroninių sargų“ efektyvūs tik ribotą laiką, kadangi vaikai greitai perpranta jų veikimo principą ir randa gudrių būdų juos apeiti. Ekspertai atskleidžia penkis labiausiai tarp vaikų paplitusius triukus ir pateikia patarimų, kaip nuo jų apsisaugoti. 2021 m. statistikos portalo „Statista“ surinktais duomenimis, daugiau, nei pusė, tėvų riboja tai, kokius vaizdo įrašus gali žiūrėti jų atžala, o 48 proc. apklaustųjų teigia naudojantys vienas ar kitas…

  • Studijos

    VU fizikai apie proveržį branduolių sintezėje: milžiniškas potencialas, bet iki komercinės sėkmės toli

    Gruodžio pradžioje JAV mokslininkai pasiekė svarbų etapą, bandydami patobulinti procesą, kuris potencialiai galėtų užtikrinti beveik neribotas energijos atsargas. Daugiau nei 60 metų vieną sudėtingiausių kada nors sukurtų fizikos uždavinių sprendusiems mokslininkams pirmąkart pavyko branduolių sintezės reaktoriuje pagaminti daugiau energijos, nei buvo sunaudota reakcijai sukelti. Viliamasi, kad šis proveržis paskatins tolimesnę jo akceleraciją, kas ateityje užtikrins neribotą švarios energijos tiekimą. Mat branduolių sintezės metodas vertinamas kaip turintis didžiulį potencialą tapti tvariu, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiu energijos šaltiniu. Vis dėlto, nors antraštės ir skambios, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai išsamiai paaiškino eksperimentą ir jo kontekstą. Mėgdžioja žvaigždžių gelmėje vykstančius procesus „Energetika – viena svarbiausių pasaulio temų. Šiuo metu didelės pajėgos mestos…

  • Studijos

    Lietuvoje filmuoto prabangaus serialo „Sisi“ antrojo sezono premjera – antrąją Kalėdų dieną

    Dvejus metus iš eilės tam tikros vietovės Lietuvoje buvo virtusios kostiuminės televizijos dramos apie Austrijos imperatorienę Elžbietą „Sisi“ filmavimo aikštele, o Kernavė tapo didžiulio mūšio lauku. Serialo antrojo sezono premjera įvyks antrąją Kalėdų dieną, gruodžio 26 d., „Epic Drama“ kanale. Lietuvoje serialo filmavimai vyko įvairiose vietose: Vilniaus universiteto kieme, Vilniaus dailės akademijoje, Vilniaus rotušėje, Bernardinų sode, Šv. Jonų bažnyčioje, Filharmonijoje, Belmonte, Rokiškio dvare, Vilniaus apylinkėse esančiuose laukuose. Didžioji mūšio scena su žirgais filmuota Kernavėje. Didelė dalis serialo taip pat buvo filmuota Latvijoje (Rygos kino studijoje, Rundalės pilyje, Rygos senamiestyje, Rygos operoje, Latvijos dvaruose ir t.t.), o scenos su kalnais – Lenkijoje, Zakopanėje.  „Filmuojant serialą Baltijos šalyse tarptautinėje komandoje dirbo per…

  • Studijos

    Lietuvos kultūros instituto vadovo konkursą laimėjo Julija Reklaitė

    Lietuvos kultūros institutui vadovaus Julija Reklaitė, dabartinė meno rezidencijų ir edukacijos centro „Rupertas“ direktorė. Ji pasirinkta iš dviejų kandidatų, Kultūros ministerijos kartu su Valstybės tarnybos departamentu organizuotame konkurse surinkusių daugiausiai balų. Konkurse iš viso dalyvavo 6 pretendentai. J. Reklaitė, turinti architektūros magistro išsilavinimą, taip pat yra dirbusi Lietuvos Respublikos kultūros atašė Italijoje, vadovavo Architektūros fondui. „Siektini rezultatai vadovaujant Lietuvos kultūros institutui – kryptinga, į ilgalaikius tikslus orientuota institucija, pasižyminti ekspertine veikla ir iš jos kylančia reputacija, skaidrus finansavimo konkursų organizavimas ir komunikacija, platesnis, tvaresnis, atviras ir ilgalaikis Lietuvos ir užsienio kūrėjų bei kultūros institucijų bendradarbiavimas“, – teigia J. Reklaitė savo pristatytose Lietuvos kultūros instituto programos gairėse. Lietuvos kultūros institutas yra…

  • Studijos

    Ukrainiečių vaikai pasitiks Kalėdas Lietuvoje: kokios tradicijos jiems svarbios ir kur įprastai jie ieško dovanų?

    Šiais metais didžiąsias metų šventes Lietuvoje pasitiks daugiau nei 60 tūkst. ukrainiečių, iš kurių – daugiau nei 20 tūkst. vaikų. Kaip pasakoja nemokamos tarptautinės pabėgėlių mokyklos „Gravitas schola“ atstovai, tradicijos ukrainiečiams ypač svarbios. „Ukrainiečiai yra tikri pasaulio gyventojai, todėl ir mūsų mokykloje turime didžiulę tradicijų įvairovę: Kalėdų eglutes, laiškus Šv. Nikolajui, slaptą Kalėdų Senelį ir jo paštą, net Advento tradicijas“, – pasakoja „Gravitas schola“ pirmokų mokytoja, kuri yra nuo karo Ukrainoje pabėgusi ukrainietė, Olena Agvanian. Ukrainoje stačiatikių žiemos švenčių ciklas prasideda Šv. Nikolajaus dieną, kuri minima gruodžio 19 d. Kaip pasakoja O. Agvanian, šios šventės laukia ir ją mėgsta, tiek vaikai, tiek suaugusieji. „Vaikai nekantriai laukia gruodžio 19-osios ryto, kai…

  • Studijos

    Seimas sutarė dėl 2025-ųjų proginių metų paskelbimo

    2022 m. gruodžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas, siekdamas pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Baroko literatūros reikšmę Lietuvoje ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400 metų sukaktį ir lėktuvo „ANBO“ sukonstravimo 100-metį, 2025-uosius paskelbė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros bei Lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-2317(2) balavo 108 Seimo nariai, susilaikė 3 parlamentarai. „1875 m. rugsėjo 22 d. gimė lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorų dirigentas, literatas ir kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis, kurio kūrybos novatoriškumas ir aprėptis gali būti prilyginama renesanso menininkų universalumui. Per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių,…

  • Studijos

    Bronius Kazys Balutis – diplomatas, kurio žodžiai tapo tautine priesaika

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, profesorius Juozas Skirius Gruodžio 30-ąją sukaks lygiai 45 metai nuo dienos, kai Londone mirė vienas žymiausių Lietuvos diplomatų – Bronius Kazys Balutis, Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras. Ši asmenybė lietuvių kultūroje ir prieškario Lietuvos užsienio politikoje paliko gilų pėdsaką ir atnešė mūsų šaliai labai apčiuopiamos naudos – todėl verta šį veikėją prisiminti ir šiandien. Bronius Kazys Balutis gimė 1880 m. sausio 5 dieną Seirijų miestelyje Dzūkijoje. Jo tėvai buvo prasilavinę valstiečiai: be lietuvių kalbos, kalbėjo lenkiškai ir rusiškai, mokėjo skaityti ir rašyti – tad šias tris kalbas mokėjo ir jų vaikai. Broniaus dėdė, kunigas Juozas Židanavičius, matydamas vaiko gabumus,…

  • Studijos

    Seimas pritarė Švietimo įstatymo pakeitimams: didės kokybiška pagalba mokiniui

    2022 m. gruodžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)  Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta įtvirtinti privalomus nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ne tik 10 (II gimnazijos), bet ir 4 bei 8 klasėse, didinti operatyvesnę pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Tarp svarbių naujovių – daugiau ir operatyvesnės pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, bus stiprinamas grįžtamojo ryšio teikimas mokiniui ir mokytojui. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai turės būti naudojami ne konkurencijai, o grįžtamajam ryšiui ir pagalbai. Priimtomis pataisomis nutarta atsisakyti patikrinimų 6 klasėje. Pagal naujas nuostatas, nuo 2024−2025 mokslo metų šie mokinių pasiekimų patikrinimai taps visuotini 4 klasėje, kai jie baigia pradinio ugdymo programą, ir 8 klasėje, kai mokiniai baigia pagrindinio ugdymo…

Privatumo politika