Mokytoja Kamilė Pudžemytė ramiai priima klausimą, kuris daugeliui kolegų kelia baimę ir nesaugumą. Anot jos, nors mokytojai, kalbantys apie lytiškumo ugdymą, neretai rizikuoja patekti į minų lauką, K. Pudžemytė sako, kad mokinių smalsumą apie lytiškumą turime priimti kaip natūralų dalyką – negėdinti ir nemoralizuoti. „Renkuosi mokyti“ alumnė trejus metus dirbo su pradinių klasių mokiniais, o šiuo metu yra etikos mokytoja bei lytiškumo ugdymo edukatorė nevyriausybinėje organizacijoje „Įvairovės ir edukacijos namai“. Kaip vertintumėte šiandieninę lytiškumo ugdymo situaciją Lietuvoje? Mokykloje, o ypač pradinėje, kol kas stokojame prevencijos. Dažniausiai lytiškumo ugdymas apsiriboja reagavimu, kai „iššoka“ kokia nors konkreti problema. Pavyzdžiui, mokiniai pradeda fotografuoti savo lytinius organus ir rodyti draugams. Kyla didžiulė panika klasės…

2022 m. kovo 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Kovo 11-osios išvakarėse Seimo nario Andriaus Bagdono iniciatyva Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenės dalyvavo kultūrinėje iniciatyvoje „Pasveikink Lietuvą“, kurios tikslas – suburti po visą pasaulį pasklidusius tautiečius Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimui. Renginį globojo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Ši Kovo 11-oji – kitokia, kadangi džiaugsmą dėl atkurtos Nepriklausomybės temdo Putino pradėto karo Ukrainoje žiaurumas. Todėl šiandien, kaip ir prieš 32 metus, lietuvių tautos vienybė yra ypač reikšminga. Visiškai nesvarbu, kuriame pasaulio krašte minite šią ypatingą mūsų valstybei dieną, svarbiausia, kad Lietuva ir Ukraina būtų jūsų širdyse“, – kalbėjo renginio iniciatorius parlamentaras, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys A.…

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus švietimo pažangos centru, Vilniaus universitetu, Naktiniu Vilniaus aviliu bei savivaldybėje veikiančiomis suaugusiųjų mokyklomis organizuos nemokamus lietuvių kalbos mokymus nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Mokymai skirti suaugusiems, apsigyvenusiems Vilniaus mieste.  „Labai svarbu padėti į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams pasijusti bendruomenės dalimi, turėti galimybę visavertiškai dirbti, o tam neretai gali sukliudyti kalbos barjeras. Neabejojame, kad galimybė būti bendruomenėje šiuo metu yra ypač svarbi, todėl kviečiame norinčiuosius registruotis į gyvai vyksiančius mokymus. Didelis vilniečių susitelkimas ir noras padėti matomas ir čia – savo laiko negaili nei studentai, nei mokytojai“, – sakė Vilniaus švietimo pažangos centro direktorė Unė Kaunaitė.Lietuvių kalbos užsiėmimus ukrainiečiams ves Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentai savanoriai bei mokytojai. Mokymo grupių srautai bus…

2022 m. kovo 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Š. m. kovo 14 dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais: Rusų kultūros centro steigėjais žurnaliste Nina Mackevič, filologu, Vilniaus universiteto Filologijos katedros vedėju, docentu Pavelu Lavrinecu, verslininku, publicistu, visuomenininku Viktoru Voroncovu ir žurnalistu, publicistu, asociacijos „Rusakalbė Klaipėda“ atstovu Denisu Kišinevskiu. „Susitikime išgirdau, kas neramina šią bendruomenę. Kalbėjome ne tik apie rusų, bet ir kitų tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje, dabartinę situaciją ir apie atvykstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos integraciją mūsų šalyje. Be to, aptarėme, kaip valstybė, žinoma, kartu su tautinių bendrijų iniciatyvomis, galėtų padėti kitakalbiams Lietuvoje jaustis patogiai ir komfortiškai bei nuraminti, kad rusakalbiai yra ne grėsmė,…

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą dėl poeto, vertėjo, redaktoriaus Algimanto Baltakio mirties. „Netekome talentingo poeto, jautraus kūrėjo, šmaikštaus pašnekovo ir žmogaus, kuris, Algimanto Baltakio žodžiais, jautė gyvenimo skonį ir turėjo apetitą gyvenimui. Jis mums paliko daugybę emocingų ir melodingų eilėraščių, suskambėjusių žinomomis dainomis. Reiškiu nuoširdžią užuojautą poeto šeimai ir artimiesiems, kolegoms ir kūrybos gerbėjams Lietuvoje bei užsienyje“, – užuojautoje sako V. Čmilytė-Nielsen. 2005 metais A. Baltakis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija. Pranešimą paskelbė: Ilona Petrovė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

2022 m. kovo 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)   Seimo Kultūros komitetas dėl Algimanto Baltakio mirties reiškia nuoširdžiausią užuojautą poeto artimiesiems, visai literatūros bendruomenei. Algimantas Baltakis buvo ryški asmenybė Lietuvos kultūriniame gyvenime. Jo savitas poetinis balsas buvo plačiai pažįstamas, ne viena Lietuvos karta užaugo su jo eilėraščiais, o ne vienas iš jų tapo mėgstama daina. Kaip ir kitiems trisdešimtųjų metų gimimo kartos poetams, Algimantui Baltakiui teko išgyventi sunkius epochos išbandymus, tačiau jo poezija buvo kupina optimizmo, subtilaus humoro. Toks jis buvo ir gyvenime. Tokį jį prisiminsime. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas                                                            Vytautas Juozapaitis   Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

2022 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba, pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtame minėjime ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonijoje: Šiųmetė Nepriklausomybės atkūrimo diena yra visiškai kitokia nei ankstesnės. Ir tai verčia jautriau įvertinti mūsų šalies valstybingumo kelią, patį valstybingumą. Vis dar gyvename pandemijos sąlygomis. Užkratas niekur nepradingo, nors jo poveikis tapo silpnesnis. Griežčiausi apribojimai panaikinti, o dar likę liudija, kad su pandemijos iššūkiu iš esmės susitvarkėme. Tačiau staiga užgriuvo dar vienas išbandymas, palietęs ir mus, tačiau tiesiogiai, itin tragiškai ir skausmingai – mūsų brolius ir seseris ukrainiečius. Karas! Dabar, kai kalbu, Ukrainoje liejasi kraujas – nuo Charkovo iki Mariupolio, nuo Korostenio…

2022 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureato dr. Marijušo Antonovičiaus kalba, pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtame minėjime ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonijoje: Gerbiama Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Atkuriamojo Seimo Pirmininke, Seimo nariai ir narės, valstybės atkūrėjai ir atkūrėjos, užsienio ambasadoriai, svečiai, Dėkoju Komisijai už skirtą stipendiją ir už suteiktą galimybę kalbėti šiai garbiai auditorijai. Savo tyrime lyginsiu Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos užsienio politikas Baltarusijos atžvilgiu. Verta pabrėžti, kad šis tyrimas puikiai įsilieja į ilgą intelektualinę tradiciją, kuri mato mąstymą apie Lietuvos vietą tarptautinėje erdvėje kaip valstybę stiprinantį veiksnį. Tą puikiai parodo mūsų valstybės kūrėjai ir kūrėjos bei jų palikti steigiamieji, svarbiausieji…

2022 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)  Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino ir įteikė apdovanojimą 2022 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatui dr. Marijušui Antonovičiui. Dr. M. Antonovičius, atsiimdamas apdovanojimą, priminė, kad Lietuva yra tarptautinių santykių subjektas, turintis platų įrankių ir būdų arsenalą ginti ir atnaujinti lietuvišką Kovo 11-osios tarptautinę tvarką. „Savo tyrime lyginsiu Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos užsienio politikas Baltarusijos atžvilgiu. Verta pabrėžti, kad šis tyrimas puikiai įsilieja į ilgą intelektualinę tradiciją, kuri mato mąstymą apie Lietuvos vietą tarptautinėje erdvėje kaip valstybę stiprinantį veiksnį. Tą puikiai parodo mūsų valstybės kūrėjai ir kūrėjos bei jų palikti steigiamieji, svarbiausieji Lietuvos valstybingumo dokumentai“, − sakė Valstybės Nepriklausomybės stipendijos…