Vilniaus mieste yra 102 skirtingo pajėgumo nuotekų siurblinės, kurios perpumpuoja visas miesto nuotekas į Vilniaus miesto nuotekų valyklą. Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės ir Grigiškių mikrorajonų gyventojams, ilgai kentusiems blogą kvapą, š.m. liepos mėn. įsižiebė nauja viltis – visu pajėgumu valykloje veikti pradėjo modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai. Gyventojų teigimu, dabar, pučiant stipriems rudeniniams vėjams, jie gali įvertinti įrenginių naudą – pagaliau vėjas nebeatneša blogo kvapo.
Bjaurų kvapą gyventojai jau spėjo pamiršti
Vilniaus miesto nuotekų valyklos mechaninio valymo įrenginiai pradėti eksploatuoti 1986 m., vėliau įrengti biologinio valymo įrenginiai, o 2002 m. modernizuoti mechaninio valymo ir dumblo nusausinimo įrengimai bei azoto ir fosforo junginių šalinimo technologija. Nors ši technologija, anot bendrovės „Vilniaus vandenys“, visiškai užtikrino, kad nuotekos būtų išvalomos pagal aplinkosaugos reikalavimus atliekoms tvarkyti, neišsprendė nemalonaus kvapo problemos.
Blogo kvapo, su kuriuo susidurdavo aplink Vilniaus miesto nuotekų valyklą esančių mikrorajonų gyventojai, problema žmones kankino jau ne vienerius metus. Po gyventojų, besibaiminančių dėl amoniako ir kitų junginių keliamo pavojaus sveikatai, skundų, peticijų rašymų su šia problema buvo bandoma kovoti pasitelkiant įvairiausias priemones. UAB „Vilniaus vandenys“, purkšdama augalinės kilmės preparatų, naikinančių dumblo kvapą, bandė pagerinti susidariusią situaciją. Be to, dumblo iškrovimo ir kompostavimo aikštelėse buvo sukurta „kvapų užkarda“ – purškiami mikroskopiniai vandens lašeliai. Juose esantis biologinis preparatas turėjo sugerti ore tvyrantį tvaiką ir taip jį sulaikyti. Vis dėlto nei vienas iš šių kovos su nepageidaujamais kvapais būdų nebuvo efektyvus. Papūtus stipresniam vėjui, nuotekų valyklos nemalonus kvapas vis tiek pasiekdavo gyventojus.
Šiandien bendruomenė džiaugiasi, jog modernūs įrengimai išsprendė jiems ilgai ramybės nedavusią blogo kvapo problemą. „Iš tiesų, ši bėda kankino ne vienerius metus, ypač tas kvapas būdavo juntamas pučiant stipriam rudeniniam vėjui. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad naujieji įrengimai pakeitė situaciją – pagaliau atsikratėme nemalonaus kvapo mikrorajone problemos“, – sakė Erfurto gatvėje Lazdynuose gyvenanti Beata.
„Gyvenu greta nedidelio miškelio, tačiau anksčiau pasivaikščiojimais mėgautis neleido nuo Vilniaus miesto nuotekų valyklos sklindantis tvaikas. Šiandien šios problemos nebeliko, galiu džiaugtis kasdieniais pasivaikščiojimais grynesniame ore ir mėgautis natūraliu pušų kvapu“, – pasakojo Smalinės gatvėje Pilaitėje gyvenanti Alvyda.
Nuotekų valymo įrenginiai – vieni iš moderniausių Europoje
Š.m. liepos mėn. bendrovės „Vilniaus vandenys“ teritorijoje buvo sumontuoti visi pagal projektą numatyti įrengimai, pradėjo veikti ir elektros generatorius.
Dumblo apdorojimo įrenginiai pradėti statyti dar 2008 m. pabaigoje Vokietijos bendrovės „WTE Wassertechnik“. Pasak įmonės „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus Valentino Miltienio, jie ne tik pirmi Baltijos šalyse, bet ir vieni iš pirmųjų Rytų Europoje. Pasaulyje tokia technologija naudojama tik keliose dešimtyse nuotekų valyklų. „Džiugu, kad lygiuojamės į tokias šalis kaip JAV, Australija, Norvegija ar Didžioji Britanija“, – teigia V. Miltienis.
Iki 2013 m. liepos įrenginių eksploataciją vykdys darbų rangovas, Vokietijos bendrovė, tačiau jau dabar, pasak UAB „Vilniaus vandenys“ atstovų, 16 žmonių dirba bei mokosi valdyti modernius įrenginius tam, kitais metais galėtų visiškai perimti darbus.
Iki liepos mėn. Vilniuje dumblas buvo sausinamas tik mechaniniu būdu, o po to kompostuojamas šalia valyklos, po atviru dangumi esančioje aikštelėje. Tai iš esmės ir sudarė sąlygas sklisti nemaloniems kvapams. Dabar visas dumblas yra apdorojamas moderniuose termohidrolizės įrenginiuose bei uždaruose dumblo pūdytuvuose.
Visas dumblo apdorojimo procesas vyksta keliais etapais. Pirmiausia dumblas sutankinamas, vėliau specialiame rezervuare kaitinamas iki 100 laipsnių. Tada jis patenka į penkis reaktorius, kuriuose maždaug pusvalandį kaitinamas iki 160 laipsnių, kol jame nebelieka kenksmingų medžiagų. Vėliau jis atsiduria pūdytuvuose ir galiausiai nusausinamas centrifugose ir išdžiovinamas pastatytoje dumblo džiovykloje. Šiandien modernių dumblo apdorojimo įrenginių dėka vietoj 160–200 m3 išdžiovinto dumblo per parą susidaro tik 43 m3. Paskutiniame dumblo apdorojimo procese susidaro bekvapės dumblo granulės. Jau planuojama, kaip jas efektyviai panaudoti.
Plačios dumblo panaudojimo galimybės
Naudojant pažangiausią technologiją, dumblas, kuris anksčiau buvo vežamas į laukus, dabar apdirbamas taip, kad iš jo lieka sausa bekvapė medžiaga, tinkanti kompostui ir biokurui. Iš dumblo, be jo panaudojimo kompostui, taip pat ketinama gaminti elektrą, o iš dalies jo, sumaišius su biokuru, bus gaminama šiluma. Numatoma, jog per metus bus pagaminama 16 mln. kWh elektros energijos ir 19 mln. kWh šiluminės energijos. Tai leis bendrovei kasmet sumažinti sąnaudas maždaug 2 milijonais litų. Kitą dumblo dalį planuojama naudoti kaip trąšas žemės ūkyje. Elektros bei šiluminę energiją bendrovė „Vilniaus vandenys“ ketina naudoti savo reikmėms. Dumblo apdorojimo proceso metu susidariusios biodujos bus panaudojamos šilumos ir elektros gamybos jėgainėse, taip sukuriant uždarą nuotekų apdorojimo ratą. Tai turėtų kompensuoti įmonei investicijas. Beje, gyventojams šalto vandens ir nuotekų valymo kaina dėl naujų įrenginių nesikeitė.
Dar vienu modernios nuotekų valyklos privalumu galima laikyti tai, jog Vilniaus miesto gyventojai gali išspręsti dar vieną problemą – nebevežti dumblo į aplinkinius rajonus ir taip nebekelti Švenčionių bei Trakų gyventojų nepasitenkinimo. Skirtingai nei anksčiau, dabar apdorotos dumblo granulės neskleidžia jokio kvapo ir gali būti efektyviai naudojamos žemės ūkyje kaip vertinga mineralinė trąša. Planuojama, jog dėl modernaus nuotekų valymo proceso ateityje net 4 kartus sumažės nuotekų valykloje besikaupiančio dumblo kiekis.
Efektyvus projekto valdymas leido sutaupyti lėšų
Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginių statybos projektas daugiausiai finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis. Nors įrenginių statymo darbai užsitęsė, tačiau planuotą projekto vertę (170 mln. Lt) proceso metu pavyko sumažinti ir sutaupyti apie 20 mln. Lt. Projekto vertė šiandien – 145 mln. Lt. Pasirašius dvišalę sutartį su UAB „Vilniaus vandenims“, nuo 2010 m. jį administruoja LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
„Projekto laikotarpiu APVA griežtai kontroliavo mokėjimus už atliktus darbus, nebuvo pritarta papildomų darbų finansavimui, todėl buvo sutaupytas sutartyje numatytas užsakovo rezervas“, – apie APVA indėlį taupant lėšas kalbėjo šios įstaigos Atliekų projektų skyriaus vedėjas Vytautas Vrubliauskas.
Pasak APVA specialisto, atsižvelgiant į tai, kad projektas didelės vertės, jo finansavimui turėjo pritarti Europos Komisija, todėl buvo siekiama jai pateikti aiškius ir detalius dokumentus.
„Projekto paraiškos vertinimo metu pareiškėjui buvo dešimtis kartų teiktos pastabos bei rekomendacijos dėl pateiktų dokumentų atitikimo reikalavimams. Per patį projekto įgyvendinimo laikotarpį buvo pateikta 13 mokėjimo prašymų, kuriuos APVA įvertino pagal nustatytas procedūras. Taip pat buvo atliktos viešųjų pirkimų vertinimo procedūros, įvykdytos patikros vietoje, organizuoti susitikimai, siekiant spartinti projekto įgyvendinimą. Visą projekto administravimo laikotarpį vyko bendradarbiavimas su projekto vykdytoju, tarptautiniais ir vietiniais ekspertais bei kitomis institucijomis“, – taip Vytautas Vrubliauskas apibūdino APVA pastangas, jog šis Vilniaus miesto gyventojams svarbus projektas būtų ne tik vykdomas tinkamai, bet ir pradėtas įgyvendinti kaip galima greičiau.
Tiesa, daug nerimo sukėlė Europos audito rūmų auditorių atlikto projekto išlaidų patikrinimo preliminarios išvados. Jose buvo pateikta nuomonė, kad bendrovės „Vilniaus vandenys“ atliktas rangovo darbų pirkimas galimai pažeidė ES viešųjų pirkimų direktyvos reikalavimus. Vasaros pradžioje Liuksemburge bendromis APVA, UAB „Vilniaus vandenys“ pastangomis bei pritarus Europos Komisijos atstovams pavyko įtikinti auditorius pagrindinių projekto išlaidų tinkamumu. Dėl šios priežasties turėtų būti patvirtintos iš ES lėšų apmokėtos išlaidos, o projekto įgyvendinimo metu sutaupyti pinigai bus panaudoti kitiems aplinkosaugos projektams įgyvendinti.
