Mergvakaris – tai vakarėlis skirtas merginai, kuri ruošiasi ištekėti, kaip jau galite suprasti iš pavadinimo, šis vakarėlis skirtas tik dailiosios lyties atstovėms. Tradicinis mergvakario tikslas – simboliškai atsisveikinti su nerūpestingu vienišės gyvenimu ir pasiruošti įžengti į šeimyninio gyvenimo virtuvę. Tiesa, šiais laikais mergvakaris primena labiau nė pasisėdėjimą prie arbatėlės, o šėlionės iki ryto su geromis draugėmis.
Pasisėdėjimas prie arbatėles nebuvo paminėtas be priežasties. Mergvakarių pradininkes galima laikyti damas, kurios rengdavo arbatos vakarėlius, moters, kuri ruošiasi tekėti garbei. Tuometiniai mergvakariai būdavo itin prašmatnūs, jaunosios giminaitės stengdavosi viena kitą pranokti apdarų grožiu, todėl neretai mergvakaris tapdavo noru pasipuikuoti prieš kitas išraiška. Šiuolaikiniam žmogui tokie mergvakariai gali atrodyti ne tik snobiški bet ir nuobodūs, juk jo metu damos ir leisdavo laiką kartu gerdamos arbatą ir valgydamos įvairias užkandėles.
O kaip buvo Lietuvoje? Šiandien ne vienas yra girdėjęs gandus, kad mūsų prosenelių laikais lietuviški mergvakariai labiau primindavo laidotuves, kurių metu vyresnės moterys apraudodavo jaunosios jaunystę ir duodavo krūvą nereikšmingų patarimų, kaip būti gera šeimos žinidio kurstytoja. Tačiau gandai yra gandai, pasak etnologų, pagrindinė mergvakario funkcija – atsisveikinimas su jaunimu, jaunosios perėjimas į kitą statusą. Todėl ta proga paprastai būdavo sukviečiami jauni žmonės – jaunosios draugai ir nebūtinai vien merginos.
Lietuvoje mergvakaris būdavo siejamas ne tik su jaunosios išlydėtuvėmis, bet ir su naujo gyvenimo etapo pradžia. Mergvakario metu pamergės kirpdavo jaunajai kasas, daug dainuodavo, pindavo lauko gėlių vainikus. Vėliau vykdavo „vakaruška“, kurios metu visi ir susipažindavo, ir pažindavo vienas kitą. O ryte tėvai jaunąją išlydėdavo iš namų, sėsdavo visi į karietas, ir jaunąją išsiveždavo su visu kraičiu.
Visos šios tradicijos palaipsniui išsikraipė, kai prasidėjo amerikietiškos ir vakarietiškos kultūros invazija. Tiesa, naujos mergvakario idėjos pradėjo gimti tada, kai moterys pradėjo siekti būti savarankiškos ir nepriklausomos, kai jos tapo visuomeniškos ir siekė lygybės su vyrais. Moterys savo mergvakarius norėjo linksmai paminėti, todėl pramogos tapo aktyvesnės, labiau panašios į vyrų (ėjimas į barus, klubus ir pan.). Šiuo metu mergvakario idėjos vis dar metamorfozėje, jos nuolat keičiasi, įgauna naujus atspalvius, kartais atsigręžia į senolių papročius, bet niekada nestokoja gerų idėjų ir kūrybiškumo.
