Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) pasisako už visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, tačiau siūlo nedaryti skubotų sprendimų šioje srityje.
Nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas numatytas šios Vyriausybės programoje. Metų pradžioje LNTAA siūlė pasekti išsivysčiusių šalių pavyzdžiu ir pradėti jį taikyti tik atsigavus nekilnojamojo turto rinkai (baigiantis 2010-iesiems- prasidedant 2011-iesiems) ir bent 3–5 metus taikyti mažą mokesčio tarifą: pradėti nuo 0,05 proc. nekilnojamojo turto vertės mokesčio. Vėliau jį didinti ir tokiu būdu stabdyti nekilnojamojo turto kainų augimo tempus siekiant, kad jie neaplenktų bendros šalies ekonomikos plėtros.
Šiuo metu siūlomi du nekilnojamojo turto mokesčio variantai: brangaus nekilnojamojo turto arba antrojo būsto apmokestinimas. LNTAA prezidentas Vytas Zabilius įsitikinęs, kad tiek vienas, tiek kitas apmokestinimo variantas turi didelių trūkumų: „Jei toks mokestis būtų įvedamas, jis turėtų būti vienodas ir nustatomas remiantis Registrų centro Masinių verčių registro duomenimis. Mokestis galėtų siekti 0,05–0,1 proc. būsto vertės. Tokiu atveju buto, kurio vertė pagal Registrų centro duomenis siekia 300 000 Lt, metinis mokestis būtų 150–300 Lt. Lenkijoje, pavyzdžiui, tipinio buto metinis mokestis nesiekia 100 Lenkijos zlotų (apie 80 Lt)“.
V. Zabiliaus įsitikinimu, brangaus – daugiau kaip milijonu litų įvertinto – turto mokestis paskatins gyventojus pasidalinti turtą tarp šeimos narių pasirašant vedybų ar dovanojimo sutartis: pavyzdžiui, jei namo vertė 3 mln. litų, pagal vedybų sutartį jį galima padalinti dviem sutuoktiniams ir pagal dovanojimo sutartis – dar dviem jų vaikams. Tokiu atveju iš visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo pasipelnys tik Registrų centras ir notarai, bet valstybei tai neduos jokios naudos.
LNTAA prezidentas teigia, kad antrojo nekilnojamojo turto objekto apmokestinimas irgi turi trūkumų: būtų realu jį įvesti tik antram tokios pat paskirties būstui: antrajam butui, namui ar sodo namui. „Jei mažame bute gyvenantis žmogus turi dar ir nedidelį sodo namelį, negi jis bus suinteresuotas už jį mokėti mokestį? Tokiu atveju žmogus perrašys namelį anūkui, ir valstybė vėl nieko negaus“, – aiškina V. Zabilius.
„Dauguma valstybių yra įvedusios nekilnojamojo turto mokestį, tačiau jis dažniausiai yra visuotinis, neskirstant nekilnojamo turto į „pigų“ ir „brangų“, – sako LNTAA prezidentas.
V. Zabiliaus įsitikinimu, lėšos, surinktos įvedus nekilnojamojo turto mokestį, turėtų patekti į savivaldybių biudžetus ir turi būti skirtos daugiabučių kiemų, gatvių ir aplinkos tvarkymui, miesto inžinerinių tinklų plėtrai ar renovavimui. Tačiau jo įvedimas turi sutapti su nekilnojamojo turto rinkos atsigavimu, o ne būti dar viena vinimi, įkalta į nekilnojamojo turto rinkos karstą.
Apie Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociaciją
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija įkurta 2007 m. Asociacijos tikslai – tarpusavio bendradarbiavimo skatinimas tiriant, analizuojant ir sprendžiant aktualius nekilnojamojo turto bendrovių veiklos klausimus. LNTAA siekia stiprinti nekilnojamojo turto brokerių, kaip patikimų partnerių, įvaizdį visuomenėje, kelti nekilnojamojo turto bendrovių veiklos kokybę, stiprinti bendrą verslo etiką, diegti jos vertinimo sistemą.
Asociacija bendradarbiauja su švietimo įstaigomis kuriant ir tobulinant mokymo programas, reguliuoja nekilnojamojo turto brokerių atestavimo ir licencijavimo klausimus. LNTAA atstovauja savo narių interesams Lietuvos ir užsienio valstybių bei savivaldos institucijose, tarptautinėse, nevyriausybinėse ir kitose organizacijose, gina asociacijos narių teises, laisves ir teisėtus interesus.
