Kodėl bankai investuoja į savo konkurentus?

Nors bankai vis dar tebėra viena populiariausių finansinių institucijų pasaulyje, tačiau jau kone dešimtmetį veikiančios alternatyvios bankamas jungtinio finansavimo bendrovės (angl. p2p lending, peer-to-peer lending) susilaukia vis didesnio klientų susidomėjimo ir pasitikėjimo. Bankų reakcija į šias alternatyvias institucijas kontraversiška: nepaisant to, kad jungtinio finansavimo bendrovės yra vienas didžiausių konkurentų bankams, pastarieji noriai bendradarbiauja su šiomis institucijomis ir investuoja į jų administruojamas paskolas. Ar toks bankų elgesys parodo jungtinio finansavimo bendrovių pranašumus, ar taip siekiama valdyti konkurenciją?
Pasaulinės finansų krizės išvakarėse, kada bankai didino paskolų palūkanas, griežtino reikalavimus paskolų gavėjams, o indėlių investicijų grąža buvo ypač maža, susikūrusios jungtinio finansavimo bendrovės savo klientams galėjo pasiūlyti kur kas mažesnes paskolų palūkanas ir didesnę investicijų grąžą: kadangi jungtinio finansavimo institucijų veikimas paremtas žmogaus skolinimo kitam žmogui principu, išvengiama bankų sistemos išlaikymo kaštų ir siūloma finansinė nauda klientams yra kur kas didesnė. Iki šios dienos per JAV lyderiaujačią jungtinio finansavimo bendrovę Lending Club jau yra paskolinta daugiau nei 5 milijardai JAV dolerių, o per Funding Circle (JK) – daugiau nei 350 milijonų svarų sterlingų: bankai prarado itin didelį klientų skaičių.
Jungtinio finansavimo bendrovių sėkmė ir inovatyvumas patraukė ir patyrusių ekonomistų bei bankininkų dėmesį: pavyzdžiui, 2012 metų pabaigoje prie jau minėtos bendrovės Lending Club direktorių tarybos prisijungė Lawrence Henry Summers – buvęs Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas, Harvardo universiteto ekonomikos dėstytojas (vėliau ir Universiteto prezidentas) ir JAV iždo sekretorius, o prie Funding Circle valdybos prisijungė Robert King Steel – finansinių paslaugų bendrovės Wachovia vyriausiasis vykdantis pareigūnas, buvęs Barclays banko direktorių tarybos narys ir Niujorko mero pavaduotojas. Tokie šių autoritetų pasisakymai apie jungtinio finansavimo bendroves kaip „ esu sužavėtas kompanijos pastarųjų metų rezultatais ir tikiu, kad šios kompanijos yra paskolų rinkos perversmas, kuris padarys smulkaus verslo finansavimą prieinamu “ (R. K. Steel apie Funding Circle) ar „ Lending Club turi potencialą transformuoti tradicinį bankų modelį į tokį, kuris patenkintų vartotojų ir jų šeimų poreikius “ (L. H. Summers), ne tik padidino klientų pasitikėjimą modeliu, bet ir dar labiau atkreipė bankų dėmesį į konkurentus.
Negalėdami pasiūlyti konkurencingų paskolų kainų ir investicijų grąžos, bankai pradėjo bendradarbiauti su jungtinio finansavimo bendrovėmis investuodami į jų administruojamas paskolas: 2012 metais JAV bankai Titan ir Congressional ne tik pradėjo pirkti paskolas iš Lending Club, tačiau ir ėmė siūlyti Lending Club paslaugas savo klientams; Jungtinės Karalystės bankas Santander savo klientams siūlo Funding Circle paslaugas, o Barclays nusipirko 49 proc. Afrikos jungtinio finansavimo bendrovės RainFin akcijų. Kadangi jungtinio finansavimo bendrovių siūloma investicijų grąža yra kur kas didesnė nei įprastinių investavimo instrumentų, bankai yra suinteresuoti, kad jungtinio finansavimo bendrovės turėtų kuo daugiau klientų: didesnis skaičius klientų užtikrina didesnį investicijų skaičių ir investicijų grąžą. Patys bankai teigia, kad jungtinio finansavimo bendrovės veikia sėkmingai, pritraukia mokius klientus, tuo tarpu bankai turi tvirtus ryšius su vietos bendruomenėmis, todėl bendradarbiavimas yra naudingas abiems pusėms.
Visgi bankų ir jungtinio finansavimo bendrovių bendradarbiavimas sulaukia nemažai kritikos: pats jungtinio finansavimo modelis sukurtas tam, kad klientai išvengtų bankų ir galėtų paskolos gavimo/ investavimo procedūras atlikti patys internetu, tuo tarpu bendradarbiavimo rezultatai prieštarauja pačiai jungtinio finansavimo prigimčiai, nes alternatyva tampa partneriu ir figūruoja paslaugų gavimo procese. Bankų elgesys klientų atžvilgiu taip pat kritikuojamas, kadangi bankų klientų indėliai investuojami į jungtinio finansavimo bendroves ir uždirba kur kas didesnę investicijų grąžą nei patys indėliai, kai, tuo tarpu, banko klientas pats galėtų užsidirbti didesnę grąžą investuodamas tiesiogiai į jungtinio finansavimo bendrovių paskolas.
Lietuvoje veikianti jungtinio finansavimo bendrovė Savy.lt jau yra gavusi paskolų paraiškų už daugiau nei 800.000 Lt, tačiau investuotojams pateiktų paskolų paraiškų skaičius dėl griežto mokumo reikalavimų vertinimo yra apie 15 proc. Bendrovė neskelbia jokių duomenų dėl bendradarbiavimo su Lietuvoje veikiančiais bankais; investuoti į Savy administruojamas paskolas gali fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys, turintys vartojimo kredito davėjo statusą.