„Google“ paieškoje įvedus „creativity at work“ (liet. kūrybiškumas darbe) pateikiama daugiau nei 440 milijonų rezultatų. Daugybė atliktų tyrimų ir apklausų rodo, kad ateinančiame dešimtmetyje kūrybiškumas bus viena svarbiausių savybių, siekiant karjeros ir pasiekimų versle. Kaip ugdyti savo kūrybiškumą ir tapti idėjų nestingančiu darbuotoju? Fiksuokite savo mintis Remiantis atmintį analizuojančių pasaulio mokslininkų tyrimais, šiuolaikinio žmogaus smegenys per gyvenimą sukaupia daugiau nei 1 kvadrilijoną skirtingos informacijos. Per vieną sekundę jos sugeba apdoroti kelis milijardus iš aplinkos siunčiamos medžiagos. Tad nenuostabu, kad kilus gerai idėjai, bet jos neužsirašius, kitą dieną galime jos neprisiminti dėl mus pasiekiančios informacijos gausos. Norint pagerinti savo kūrybiškumą darbe, ekspertai rekomenduoja visas, net ir visai nereikšmingas, idėjas žymėtis. Tokiam…

Spėjama, kad ateityje daugiau nei 75 mln. darbo vietų išnyks dėl galimybių technines užduotis perleisti robotams. Žinoma, dirbtiniam intelektui prilygti žmogaus kritiniam ir kūrybiniam mąstymui dar prireiks daug laiko, tad robotai tikrai neužvaldys visos darbo rinkos. Tačiau, kaip pasikeis žmonių darbo įpročiai ir tendencijos bėgant laikui? Daugiau interaktyvių darbo priemonių Jau dabar akivaizdu, kad pažangios technologijos gerina darbo efektyvumą ir greitį. Dėl to ieškoma naujų sprendimų, kaip padaryti, kad paprastus darbus galėtų atlikti dirbtinis intelektas. Tačiau visiškai nebūtina laukti pramonės/technologinės revoliucijos, kad savo našumą pakeltumėte į efektyvesnį lygį. Viena iš šiame dešimtmetyje populiariausių formų dirbant komandoje – „brain storming“ (liet. minčių lietus), kuris skatina kūrybinį mąstymą ir greitą komandinį sprendimų…

Iš nedidelio Veisiejų miestelio kilusi Irutė Gudebskaitė vos prieš keletą metų neįsivaizdavo, ką norėtų dirbti ar studijuoti, todėl priėmė sprendimą pasiimti „laisvus metus“ ir išvykti svetur – ieškoti savęs. Tąsyk mergina net neįtarė, koks kultūrinis šokas jos laukia, kaip skiriasi jos ir Turkijoje sutikto jaunimo gyvenimai bei kokias galimybes atvers savanorystė svetimame krašte. Kiekvienais metais apie 100 jaunuolių iš Lietuvos vietoje studijų ar darbo renkasi „laisvus metus“, kuriuos skiria tarptautinei savanorystei. Tarp jų 2017 metais buvo ir Irutė, kuri Europos Sąjungos (ES) finansuojamos programos „Europos solidarumo korpusas“ metu išvyko savanoriauti į Turkiją – šalį, kardinaliai pakeitusią merginos požiūrį į pasaulį. Adanos mieste Irutė du kartus per savaitę savanoriaudavo negalią turinčių…

Kiekvienais metais apie 100 jaunuolių iš Lietuvos vietoje studijų ar darbo renkasi „laisvus metus“, kuriuos skiria tarptautinei savanorystei Europoje. Per pastaruosius 15 metų Europos Sąjunga (ES) ne tik atvėrė naujas galimybes Lietuvos jaunimui, bet ir pakeitė vyresnės kartos požiūrį į kitokį tobulėjimo kelią. Jau 15 metų gyvenant Europos Sąjungoje dažnas lietuvis net nesusimąsto, kokį poveikį ES narystė padarė ne tik šalies ekonomikai, bet ir kasdieniam gyvenimui – darbui, šeimai, sveikatos priežiūrai, pomėgiams, kelionėms, saugumui, vartojimo galimybėms ar mūsų socialinėms teisėms. Visoje ES vykdoma socialinė kampanija #EUandME pasitelkia pavyzdžius iš realaus gyvenimo tam, kad parodytų jaunuoliams, kokias galimybes jie turi. Viena tokių, kuria vis drąsiau naudojasi Lietuvos piliečiai – ES programos…

Nemenka dalis mūsų šalies gyventojų yra emigravę į įvairias užsienio šalis. Bėgant metams tai tapo „norma“. Žmonės, kuriems nesisekdavo susikurti oraus gyvenimo savo gimtojoje šalyje, nuspręsdavo laimės ir geresnio gyvenimo ieškoti svetur. Tačiau suprantama, kad geresnio gyvenimo siekis nebuvo ir nėra vienintelė emigracijos priežastis. Taip pat nemažai žmonių emigruoja iš smalsumo, norėdami patirti daugiau naujų nuotykių, pakeliauti po pasaulį, susipažinti su naujais žmonėmis, pažinti kitų šalių kultūrą ir kt. Kaip bebūtų, emigracija visuomet žmonėms suteikdavo kažką naujo ir naudingo. Todėl jei ir jūs svarstote, kokie darbai užsienyje šiomis dienomis yra populiariausi, turbūt galvojate apie galimybę emigruoti? Žinoma, jei jūs nusprendžiate kuriam laikui išvykti į savo pasirinktą užsienio šalį, taip pat turėtumėte…

Ateityje vilniečiai gyvens tankiau, bet kokybiškiau, telksis arčiau centro ir mažiau laiko praleis kelionėse iš vieno rajono į kitą, nes vis daugiau miesto funkcijų ras greta savo darbo ar gyvenimo vietos. Posovietiniu laikotarpiu apleistos teritorijos įgaus naują pavidalą ir bus išnaudotos tankinant sostinės gyvenamąjį audinį, kuriant kompaktiškesnį miestą. Tokią ateitį Vilniui piešia kasdien su miestų plėtra susiduriantys specialistai. Jų teigimu, sostinė sprendžia Vakarų Europos miestų jau narpliotas problemas, tad būtų logiška perimti gerąsias patirtis. Technologijos keičia sampratą Urbanistas Martynas Marozas sako, kad žvelgiant retrospektyviai, miestų vystymasis turi bent keletą pagrindinių etapų, kurių kiekvienas iš esmės tampriai susijęs su žmogaus vykdoma veikla. „Agrariniame laikotarpyje buvo gyvenama milžiniškuose sklypuose, kuriuose reikėjo dirbti…

Daugelis savo gyvenime pereiname įvairius laikotarpius, kai tenka priimti pokyčius atnešančius sprendimus – baigus mokyklą reikia rinktis specialybę, po universiteto – darbą, o kur dar sprendimai, susiję su karjeros, asmeninio gyvenimo pokyčiais. Dažnai girdime, kad pergalės šampano negeria tie, kurie nerizikuoja. Tačiau sėkme greičiausiai džiaugtis negalės ir tie, kurie neišdrįsta savo gyvenime nieko keisti. „Galvojant apie pokyčių baimę, pirma šovusi mintis – žmonės turbūt per daug protingi, kad visai nebijotų pokyčių. Pokyčių bijoma, nes ne visada galima nuspėti, ką jie atneš“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) psichologė Gintė Gudzevičiūtė, sutikusi pasidalyti mintimis šia aktualia tema. Mūsų smegenys uoliai stengiasi išvengti nelaimių ar problemų, numatydamos blogus dalykus, kurie gali…

Laimingi darbuotojai dirba geriau. Tai – konkurencingoje šiandienos darbo rinkoje jau savaime suprantama tapusi mintis. Tačiau kas konkrečiai biure didina darbuotojų pasitenkinimą ir efektyvumą? „Kasdieniame darbe mus veikia ne tik tokie savaime suprantami veiksniai, kaip santykiai su kitais žmonėmis, mėgstamas darbas ar – priešingai – nepatinkančios užduotys, bet ir mus supanti aplinka. Ji daro tiek tiesioginę, tiek ir sunkiau pastebimą, netiesioginę įtaką darbuotojų nuotaikai, emocinei būsenai ir gebėjimams atlikti darbą, kurti rezultatus įmonei“, – teigia ISM ekonomikos ir vadybos universiteto profesorė Rūta Kazlauskaitė. Ji kartu su kolege, ISM ekonomikos ir vadybos universiteto docente Ieva Augutyte-Kvedaravičiene ir „Darnaus miesto laboratorija“ pirmąkart Lietuvoje atliko išsamų tiriamąjį darbą apie biuro aplinkos poveikį darbuotojų…