Kas dažniausiai priverčia mus ne tik šyptelėti, bet ir nusijuokti? Katė, šuo, vaikai, pėstieji, blondinės už vairo ir pan. Jei pavyzdžiui, dar tik ropojančių vaikučių gyvenimas būtų nuolatos fiksuojamas filmavimo kameromis, greičiausiai niekuomet nenustotume juoktis. Juk mažiesiems kas minutę nutinka tiek šypsnį keliančių dalykų. Lygiai tas pats su gyvūnais. Ta pati ramiai vieną akimirką ant kelių murkianti katė jau kitą akimirką krečia išdaigas gretimame kambaryje. Visuomet svarstote ką jūsų katė veikia kol jūsų nėra namie? Pastatykite vaizdo kameras – juokingi video garantuoti. Juk nereikia paties gyvūnų išdaigų, gyvūnėlių augintojai patys sukuria juokingas situacijas. Pvz, supažindina smalsią katę su dygliuotu ežiuku, arba pilna sauja riešutų erzina alkanas ir judrias voverės. Atrodytų nieko neįprasto, bet su šypsena žiūrėdamas tokius video gali praleisti kelias valandas.
Ar kada jautėtės nusivylęs, nes palikote namie fotoaparatą? Tikras Merfio dėsnis – jei tikiesi užfiksuoti ką nors juokingo pakeliui į darbą tai įvyksta tą vienintelę dieną kai per skubėjimą nepasiimi fotoaparato. Visiškai neplanuoti įvykiai, nederinta vaizdų kompozicija laiku užfiksuota, tampa neįkainojamais vaizdais patenkančiais į internetą kaip juokingi paveikslėliai. Vėliau situacijos ir vaizdai virsta pasakojimais, istorijomis, dar vėliau sutrumpėja iki anekdotų, kuriuos žymūs humoristai nepatingi papasakoti tiesioginiame eteryje. Anekdotai yra tarsi mūsų tautosaka. Lietuvoje anekdotai pirmiausia atsirado tautosakoje ir plito kaip atskiras žanras. Jie dažniausiai išjuokdavo žmogaus ydas – tinginystę, gobšumą, melą, kvailumą. Keičiantis laikams, keičiasi ir anekdotai. Dabar kartais iškreiptai, kartais sutirštinus spalvas, bet teisingai ir juokingai atpasakojama mūsų istorija ir tai kas mums aktualu. Tai įrodo anekdotų apie politiką, krepšinį ir šilumos kainas gausa.
