„Viskas vyksta dėl išteklių. Net ir karas. Ir dėl pinigų“, – teigia vienas iš 15-kos Jungtinių Tautų atrinktų pasaulio mokslininkų situacijai įvertinti prof. Jurgis K. Staniškis. „Norint darnų vystymą įgyvendinti, o jis yra grįstas kitomis vertybėmis – žmogus, jo gyvenimas ir aplinka – tai čia jau ne apie pinigus. Čia kai kas daugiau.“
Nors dabar daugelis žvelgia į didžiųjų valstybių vadovus, kurie išsikėlę tik sau ir savo šaliai naudingus tikslus ir pamynę esminius tarptautinius susitarimus, profesorius primena, kad prezidentai yra laikini, o mes privalome galvoti ne tik apie save, bet ir apie savo vaikus bei vaikaičius. „Nei Trumpas, nei Putinas nėra amžini, o mums kylančios grėsmės yra aiškios ir akivaizdžios. Jeigu nebus supratimo iš esmės, kokios jos yra pasaulyje, tai gal ne mano, ne jūsų kartai, bet jūsų vaikams jos – garantuotos. Nors jau per vėlu galvoti, kad galbūt mūsų atžalos neturės problemų, bet kad jos nebūtų tokios fatališkos, mes turime suprasti ir veikti“, – tikina ne vieną dešimtmetį žmogaus veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei tyrinėjantis mokslininkas, LMA akademikas, JT Globalaus darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupės narys. Pasak jo, mes dar nematome tikrosios situacijos.
Dar akivaizdžiai nematoma, tūnanti grėsmė ateinančioms kartoms
„Problemų galime nematyti, bet jos yra. O kai pamatysime, jau bus tragedija. Tai iš tikrųjų yra paslėpta grėsmė. Ir situacija yra išties dramatiška“, – savo patirtimi dalijasi pripažintas ir gerbiamas profesorius. „Važinėjau su Pasaulio banku, su kitais mokslininkais po skirtingas pasaulio vietas. Sužinojęs tikrąją situaciją, negalėjau net užmigti. Jau nekalbant apie karus, bet kai pamatai, kuo mes kvėpuojame, ką mes valgome ir kokia yra ekosistemos situacija…“ Ką sužinojo keliaudamas po pasaulį, tyrinėdamas ir drauge dirbdamas su skirtingų sričių mokslininkais, Jurgis K.Staniškis atskleis spalio 22-23 dienomis vyksiančioje konferencijoje „Tvarumo planas“, kur skaitys pranešimą apie tai, kas mūsų laukia, jei gyvensime tik šia diena, ir ką vis dėlto galime dar padaryti, kad dramatiška dabartinė padėtis nevirstų tragedija ateinančioms kartoms.
Profesorius sutinka, kad lietuviams sunku įžvelgti grėsmes, nes jos mūsų krašte dar nematomos plika akimi. Mes geriame švarų vandenį, kvėpuojame palyginus švariu oru, mus supa gausi žaluma, daug medžių, miškų, vandens telkinių, dirvožemis dar nėra tiek užterštas ir kol kas neturime ženklaus imigrantų antplūdžio. Lietuviai dar nesusiduria su problemomis, kurios kankina jau nemažą dalį pasaulio gyventojų. „Lietuvoje dažnai sako: tai ką mes čia… juk esame tokie maži. Bet mes galime išlošti labai daug, jei protingai viską darysime. Nes pasaulis vis tiek turės eiti tuo keliu. Tik klausimas, ar mes žingsnį žengsime, ar šuoliuosime“, – vardan geresnės ateities savo veiklų nestabdantis J.K.Staniškis nusiteikęs atkreipti dėmesį į šias problemas aukščiausiu lygiu valstybėje. Mokslininkas tikina, kad pavyko atkreipti šios Vyriausybės dėmesį į šias problemas, įtraukti į programą, tad tikisi, kad kalbos neliks tik kalbomis, nes veikti reikia jau dabar. „Kad kas nors vyktų, kaip vyksta, tarkime, Suomijoje, turi būti sukurta visos valstybės darnaus vystymo ir valdymo sistema. Bėda, kad mūsų politikai nesiremia mokslu. O be mokslo pagrindimo teisingų sprendimų šiandien priimti neįmanoma. Norint kažką daryti, reikia mokytis. Viską apskaičiuoti. Jei skaičiuoji tik uždarbį ir nemąstai apie poveikį žmogui, aplinkai, socialinėms reikmėms, kultūrai, tą projektą reikėtų pamiršti. Visi metodai yra. Darnus vystymasis yra transdisciplininis objektas. Tai turi spręsti visų specialybių atstovai. Reikia to mokytis jau mokykloje, universitete. Darnumas turi būti kiekvienoje pamokoje. O mes nieko nedarome. Tai jei jau čia nieko nedarome, tai iš kur tie žmonės sužinos? Tai yra sisteminės transformacijos. Jei jos nebus padarytos – viskas.“
Keturi esminiai dalykai, kurie turi pasikeisti
Jurgis K. Staniškis įvardija keturis dalykus, kuriuos būtina keisti, kad prastėjanti aplinkosaugos ir socialinė situacija pasaulyje bent jau būtų pristabdyta. „Atskirtis ir skurdas didėja. Klimato įtaka didėja. Bioįvairovė mažėja. Tarša (netausojantis vartojimas ir nedarni gamyba) didėja. Šie pagrindiniai rodikliai didėja, nors jie turėtų dramatiškai mažėti. O netausojantis vartojimas ir nedarni gamyba yra esminiai, nes dėl jų viskas vėliau atsiranda: ir klimato kaita, ir skurdas“, – čia profesorius įžvelgia valdžios neveiksnumą, nepakankamą dėmesį sritims, kurios galėtų garantuoti saugesnę ateitį. „Valdžia iš mūsų reikalauja, kad šoktume tango, o jie groja fokstrotą. Šnekėti, kad gaminkite darniau, tvariau, o mes remsimės laisva rinka… taip niekas nesigaus.“ Mokslininkas tikisi, kad pavyks Vyriausybę įtikinti įtraukti Jungtinių Tautų mokslininkų išvadomis ir patarimais paremtą strategiją į darbotvarkes ir tada visi šalyje turės aiškią kryptį ir sutarimą, kaip kiekvienas – tiek verslas, tiek žmogus – gali prisidėti prie saugesnės ateities ir drauge pasiekti rezultatų.
Jei tai sumažintume, situacija tikrai pasikeistų
„Mes turime pagaliau visi suvokti, kad vienas dalykas, kuris galioja kiekvienam ir veda mus prie fatališkų reiškinių – didėjantis vartojimas“, – profesorius įvardija esminę priežastį, kuri skamba paprastai, bet yra sunkiai įgyvendinama šiais laikais, kai žmogaus troškimai nustelbia realybės suvokimą ir galvojimą apie ateitį. „Mes atėjome iš tuščios rinkos. Nieko neturėjome, o dabar visi nori visko. Tam reikia pinigų. O tam reikia nesiskaityti nei su gamta, nei su ištekliais, nei su tarša. Nupjovei medį – pasidarei stalą. O kad ten sugriovei visą ekosistemą, kuri kainuos daug daugiau ir ilgam… Visi nori dar imti, dar vartoti. Nors tiek juk nereikia.“ Anot profesoriaus, turime keisti mąstyseną ir mažinti vartojimą, jei norime išsaugoti švarią aplinką ir gerą sveikatą ne tik sau, bet ir tiems, kas ateis po mūsų.
Kokią kryptį turi rinktis žmogus ir verslas savo kasdienybėje, kokią ją turi formuoti valdžia, kad supratimas apie grėsmes gamtai ir visuomenei būtų teisingas, ir kuo ilgiau galėtume dar gyventi savo šalyje tarsi Dievo užantyje? JT Globalaus darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupės narys prof. Jurgis K. Staniškis kviečia į savo paskaitą, kuri vyks konferencijos „Tvarumo planas“ metu, spalio 22-23 dienomis Vilniuje, ir prisijungti prie tų, kurie nori išsaugoti pasaulį savo vaikams ir nekentėti dėl padarinių ateityje, kuriuos patys šiandien sukuriame. Daugiau informacijos: www.tvarumoplanas.lt
Pranešimą paskelbė: Živilė Vaškytė-Lubienė, –
