Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pritarė Geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodikos pakeitimui.   Esminiai pakeitimai: ​Nustatyta, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokestį tvirtina geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdyba, o kai ji nesudaroma, – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vadovas. Panaikinta nuostata, kad Apskaitos prietaisų priežiūros mokestis nustatomas veiklos plano vykdymo laikotarpiui ir nepasibaigus veiklos plano vykdymo laikotarpiui Apskaitos prietaisų priežiūros mokestis gali būti perskaičiuojamas vartotojų kainų indeksui pasikeitus daugiau kaip 10 proc. arba pasikeitus veiklos planui, nustatant, kad Apskaitos prietaisų priežiūros mokestis tvirtinamas 12 mėn. laikotarpiui ir, pasibaigus 12 mėn. laikotarpiui,…

Aplinkos ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis parengė ir Europos Komisijai pateikė Nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitą, kurioje įvertintos 1990–2021 m. tendencijos. 2021 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 0,5 proc. daugiau nei 2020 m.  Beveik trečdalis šio kiekio – 6,1 mln. tonų – buvo absorbuota, daugiausiai miškų, daugiamečių pievų ir nukirstuose medžio produktuose sukauptos organinės anglies. Pagal ataskaitos duomenis didžiausią taršą šiltnamio dujomis kėlė transporto (30,3 proc.) ir energetikos (30,1 proc.) sektoriai, žemės ūkis (21,7 proc.), kiek mažiau pramonė (13,8 proc.) ir atliekų sektorius (4,0 proc.). Nors lyginant su 2020 m. ŠESD kiekis mažėjo daugelyje ūkio sričių, gana stipriai augo energetikoje ir tai nulėmė bendrą emisijų padidėjimą. Pagrindinis taršos…

2022 m. vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 64,6 tūkst. asmenų, tai sudarė 2,3 proc. visų šalies gyventojų. Bendras (unikalus) socialinės pašalpos gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė 126,8 tūkst. asmenų arba 4,5 proc. visų šalies gyventojų. Nors palyginti su 2021 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį sumažėjo 3 proc., išlaidos socialinei pašalpai mokėti išaugo 4,4 proc. 2022 m. vidutinis socialinės pašalpos dydis sudarė 116 eurų ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 7,8 proc. „Padidėjus baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu auga ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms su negalia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 2022 m. unikalus socialinės pašalpos gavėjų…

AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už sausio mėnesį suteiktas šildymo ir karšto vandens paslaugas. Dėl priimto sprendimo gamtines dujas dalinai pakeisti mažasieriu mazutu Vilniuje šilumos kainą pavyko suvaldyti, o sausis buvo šiltesnis nei gruodis, todėl gyventojus pasieks mažesnės sąskaitos. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 57 Eur sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje – 96 Eur.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, sausio mėnesį VŠT klientams šilumos kaina siekė 7,87 ct/kWh be PVM. Tai – mažiausia šilumos kaina tarp didžiųjų šalies miestų ir viena mažiausių Lietuvoje.  „Atsižvelgiant į mažesnę sausio mėnesio šilumos kainą ir aukštesnę lauko oro temperatūrą, gyventojus pasieks mažesnės sąskaitos…

Nuo šiandien galima teikti paraiškas Nacionaliniams architektūros apdovanojimams (NAA), kurie įvyks liepos 1-ąją. Architektai ir urbanistai gali pretenduoti į devynias apdovanojimų kategorijas ir didįjį prizą, kuriuo bus apdovanotas geriausias kūrinys, išrinktas iš visų kategorijų nugalėtojų. NAA organizuoja Aplinkos ir Kultūros ministerijos. „Nacionaliniais architektūros apdovanojimais norime paskatinti ir įvertinti aukštos kokybės ir darnios architektūros kūrinių autorius. Per pastaruosius dvejus metus buvo įgyvendinta daug objektų, kurie populiarino architektūrą ir tapo neatsiejama miestų ir jų gyventojų aplinkos dalimi. Norime padėkoti jų autoriams ir kartu siekti, kad aplink mus būtų kuo daugiau ilgalaikės ir tvaresnės architektūros“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Labai svarbu, kad Nacionaliniai architektūros apdovanojimai turi galimybę ne tik atkreipti dėmesį…

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta analizė parodė, kad atnaujinti daugiabutį namą iki A energinio naudingumo klasės apsimoka. Nors projekto išlaidos padidėja, mėnesio įmokos išauga nežymiai, o per 20 metų laikotarpį namo gyventojai už šildymą sutaupytų daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Įvertinus visus aspektus – nuo investicijų ekonominio naudingumo, nekilnojamojo turto vertės padidėjimo iki šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo – akivaizdu, jog gyventojams abejonių dėl A energinio naudingumo klasės pasirinkimo atnaujinant seną daugiabutį turėtų likti vis mažiau“ – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas Modeliavimui ir analizei buvo pasirinktas realus 1981 m. statytas tipinis penkių aukštų 45 butų 2636 m² ploto surenkamų gelžbetonio plokščių daugiabutis pastatas. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, jog atnaujinus šį…

Aplinkos ministerija reaguoja į viešojoje erdvėje pasirodžiusį naujienų portalo „15min“ žurnalistinį tyrimą apie nelegalaus vežimo ir atsikratymo statybinėmis ir kitomis atliekomis gamtoje problemą. „Dėkoju žurnalistams už svarbų tyrimą. Lietuva tvarkosi, bet dar toli gražu iki susitvarkymo. Žiniasklaida, neabejinga visuomenė ir valstybė turi susidoroti su recidyvistais. Nelegali paslauga be kvito, be banko pavedimo sukelia visą grandinę pasekmių. Aplinkos apsaugos departamentas gavo rimtą priminimą, kad pokyčiai turi greitėti – slapti paslaugų pirkimai, atliekų judėjimo sekimas fiksuojant pažeidėjus. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės turi plėstis, priimti daugiau ir įvairesnių gyventojų atliekų. O piktybiniams pažeidėjams turi grėsti ir baudžiamoji atsakomybė, nes, deja, sukrečiantis filmas įrodo, kad užsiliūliuodami apie tvarumą pamirštame, jog egzistuoja ir…

2023 m. vasario 8 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Šiandien, vasario 8 d., 10 val. vyks Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis dėl ekologiškai problematiškų UAB „Homanit Lietuva“ gamyklos statybų Vilniaus rajone, Pagiriuose. Vokietijos įmonė „Homanit“, įsigijusi dalį „Pagirių šiltnamių“ teritorijos, stato didžiausią gamyklą Lietuvoje, kurioje bus gaminamos medienos drožlių (plaušo) plokštės prie pat žmonių gyvenamųjų teritorijų. Pagirių bendruomenė neslepia nenoro turėti tokių kaimynų, reikalauja aplinkos taršos monitoringo, tačiau beveik visos institucijos, į kurias bendruomenės atstovai kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo, lieka abejingos gyventojų skundams. Vilniaus rajono gyventojas, visuomenininkas ir verslininkas Dariuszas Litwinowiczius kelia klausimą: „Ar Vilniaus rajono Pagirių gyvenvietės vandenviečių naikinimas, pasiteisinant UAB „Homanit Lietuva“ gamyklos statyba, yra kontroliuojančių institucijų…

Kaunas – vienas žaliausių Lietuvos miestų, daug dėmesio skiriantis tvarių sprendimų paieškai ir įgyvendinimui. Siekiant kuo efektyviau panaudoti miesto parkų, miškų ir skverų priežiūros metu susidariusias žaliąsias atliekas, po medžių bei krūmų genėjimo atsiradusi žaliava virsta biokuru, naudojamu miesto šilumai gaminti.   Laikinosios sostinės gyventojams šilumą ir karštą vandenį tiekiančios „Kauno energijos“ duomenimis, per 2022-uosius metus tvarkant Kaune esančius žaliuosius plotus, išgauta 6 183 tonos biokuro. Iš jo pagaminta 17 500 MWh šilumos, kurios pakako apšildyti ir karštu vandeniu aprūpinti 45 daugiabučius. Tai kauniečiams per metus padėjo sutaupyti 632 tūkst. eurų.  Kauno miesto žalieji plotai iš viso užima 2 680 hektarų teritoriją. Iš jų 1 611 hektarų pritaikyti lankymui.  Tuo tarpu…