Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį nuotoliniu būdu susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda ir Slovakijos Prezidente Zuzana Čaputova. Pokalbis skirtas pasirengti kitą savaitę Varšuvoje vyksiančiam Bukarešto devyneto šalių vadovų susitikimui su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Nuotoliniame pokalbyje Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos Prezidentai aptarė regiono saugumo klausimus, Rusijos karą Ukrainoje ir paramą prieš agresorių kovojančiai šaliai, taip pat – pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Pasak Lietuvos vadovo, JAV vaidmuo yra esminis užtikrinant NATO rytinio flango saugumą. Situacija regione dar ilgai išliks įtempta, todėl Aljanso išlaidos gynybai turi didėti, o karinė pramonė dirbti visu pajėgumu. Šalies vadovas pokalbio metu akcentavo ir pasirengimą Vilniaus viršūnių susitikimui. „NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus savalaikė…
Psichologė: kad valstybės šventės taptų asmeninėmis – svarbūs ir ritualai, ir simboliai
Lietuvos istorija lėmė, kad turime ne vieną tautinę šventę, susijusią su valstybei reikšmingomis datomis kaip Nepriklausomybės paskelbimas ar atkūrimas po daugybės priespaudos metų. Kaip minime šias datas, ar turime tradicijų, kurios jungtų kelias kartas – apie tokių šventinių tradicijų svarbą vaikams ir jų kūrimą šeimoje pasakoja emocinės pagalbos platformos „Visipsichologai.lt“ psichologė Sonata Vizgaudienė. Pasak psichologės, valstybinė šventė tampa svarbi, kai suvokiame jos prasmę ir turime asmeninį ryšį su minima data. Todėl nacionalinės šventės yra puiki proga prisiminti savo šaknis, šalies ir giminės istoriją, apie tai papasakoti vaikams ir drauge patirti, kad Lietuvą kuriame nuolat ir kartu. „Tremtinių, partizanų, Lietuvos kariuomenės savanorių ar signatarų šeimose Vasario 16-oji vienaip ar kitaip tyliai…
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Naujiems ir esamiems elektros gamintojams galimai sudaromos diskriminuojančios konkurencinės sąlygos dėl bendruomenių rėmimo“
2023 m. vasario 15 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai pabrėžia, kad pareiga elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams finansiškai remti vietos bendruomenių iniciatyvas tose seniūnijose, kurios yra nutolusios nuo elektrinių 5 km spinduliu, nustatyta tik būsimiems, o ne esamiems gamintojams. Todėl, pasak parlamentarų, dabartiniai elektros gamintojai ir toliau, kaip ir iki praėjusį birželį priimtos įstatymo pataisos, nėra įpareigoti remti bendruomenes, o jų parama ir paramos dydis priklauso tik nuo jų geranoriškumo, kuris iki šiol buvo nenuoseklus ir itin kuklus. Demokratų teigimu, Seimui 2022 m. birželį priėmus Energetikos ministerijos parengtą vadinamąjį „Proveržio“ paketą, buvo sulaukta kai kurių vietos bendruomenių kreipimųsi, kuriuose jos išreiškė susirūpinimą…
VERT skelbia UAB „Ignitis“ 2023 m. kovo – birželio mėnesių visuomenines elektros energijos kainas
VERT skelbia patvirtintas UAB „Ignitis“ 2023 metų kovo – birželio mėnesių visuomenines elektros energijos kainas ir jų taikymo tvarką, kuri įsigalioja nuo 2023 m. kovo 1 d. Nustatant kainą visuomeniniam tiekėjui, įvertinus tendencijas elektros energijos rinkoje, buvo perskaičiuota visuomeninio tiekėjo elektros energijos įsigijimo kaina. Atitinkamai, visuomeninio elektros tiekimo kainas buitiniams vartotojams 2023 m. kovo–birželio mėn. VERT skaičiuodama elektros energijos tarifus taikė 39,12 ct/k Wh (be PVM) elektros energijos įsigijimo kainą. Pagal 2023 m. sausio mėn biržos duomenis, elektros energijos įsigijimo rinkos kaina lygi 15,875 ct/k Wh (be PVM). Elektros energijos kainos mažėjimą daugiausia pajus vartotojai, kurie naudojasi kelių laiko zonų tarifais. Visuomeniniai elektros energijos tarifai ŽĮ buitiniams vartotojams 2023 m.…
VERT skelbia viešąją konsultaciją dėl Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo ir dėl Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių pakeitimų
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) viešajai konsultacijai teikia nutarimo „Dėl Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Aprašas) ir nutarimo „Dėl Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklės) pakeitimo projektus. Pastabas ir pasiūlymus prašome teikti iki 2023 m. vasario 23 d. Siūlomi esminiai Aprašo pakeitimai: Numatytos nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklos rizikų valdymo gairės, nustatant reikalavimus rizikų valdymo plano, kurio tikslas – nustatyti ir įvertinti nepriklausomo tiekėjo veiklos rizikas, numatyti rizikų valdymo priemones ir nepriklausomą elektros energijos tiekimo veiklą vykdančio asmens pasirengimą valdyti veiklos rizikas, struktūrai ir turiniui. Nustatyti tvarką, kada ūkio subjektai, prašantys išduoti leidimą nepriklausomai…
Simonas Gentvilas: atsisakyti mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įmanoma, jei savivaldybės savo teritorijose išplės atliekų tvarkymo infrastruktūrą
Pastaruoju metu Aplinkos ministerija sulaukia savivaldybių paklausimų dėl galimybės savarankiškai tvarkyti mišrias komunalines atliekas, kurių susidaro vis mažesni kiekiai. Šiuo metu jos gabenamos į regioninius atliekų tvarkymo centrus, kur yra apdorojamos mechaninio arba mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose. „Dabar yra momentas, kai savivaldybės turi įsivardinti, kokią rūšiavimo infrastruktūrą savo gyventojams sukurs, kad 2027 m. būtų išrūšiuota 80 proc. atliekų. Rūšiavimo konteinerių, didelių gabaritų atliekų aikštelių tinklas turi būti toks patogus, kad į mišrų konteinerį keliautų ne daugiau kaip 20 proc. atliekų. Savivaldybės, gerai padariusios namų darbus gali išvengti neefektyvių sprendimų ir atliekas tvarkyti ekonomiškai naudingiausiu būdu“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane 2021-2027 metams…
Devynis kartus pamatuok, o dešimtą – kirpk, arba kodėl norėdamas paramos turi būti akylas
Su naujuoju programavimo laikotarpiu ateina daug naujovių. Keisis tiesioginių išmokų struktūra, kuri bus konstruojama pagal „žaliąją architektūrą“ ir sudarys galimybę išmokų gavėjams savanoriškai prisiimti papildomų aplinkosaugos reikalavimų, taip prie bazinės išmokos pelnyti papildomas išmokas, pretenduojantiems į paramą pagal Kaimo plėtros programą teks atsižvelgti į tokias svarbias aplinkybes kaip globalizacijos tendencijos, fiskaliniai ribojimai ir aplinkos tvarumas. Apmąstyti yra ką. Greičiausiai teks vadovautis liaudies išmintimi: 9 kartus pamatuoti, o tik 10 -tąjį kirpti. Kokiomis Kaimo plėtros priemonėmis žemdirbiai galės naudotis siekdami savo, valstybės bei Europos Sąjungos prisiimtų įsipareigojimų? Apie tai agroakademija.lt vyr. redaktorė Ramunė Sutkevičienė kalbasi su Mindaugu Mižutavičiumi, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Paslaugų ir produktų valdymo specialistu. Prasidėjo naujasis ES…
APVA 2022 m. rezultatai: augimas stebimas beveik visuose veiklos sektoriuose
Valstybės parama siekiant energetinės nepriklausomybės bei tvarių sprendimų įgyvendinimo pasiekia vis daugiau Lietuvos gyventojų. Tai rodo Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) praėjusių metų rezultatai – iš viso 2022 m. išmokėta daugiau nei 220 mln. Eur aplinkos ir klimato kaitos projektams. „Praėjusių metų rezultatai rodo, jog valstybės investicijomis gyventojai galėjo džiaugtis tiek tiesiogiai gaudami išmokas už atliktas veiklas, tiek ir per valstybės, savivaldos įgyvendinamus tvarumo siekiančius projektus,“ – pabrėžia APVA direktorius Vytautas Vrubliauskas. Pasak V. Vrubliausko, praėjusiais metais tiek valstybė, skirdama resursus, tiek gyventojai, ieškodami pigesnių bei tvaresnių sprendimų, didelį dėmesį skyrė atsinaujinančiai energetikai bei energetinio efektyvumo didinimo priemonėms. 2022 m. pasinaudojant valstybės parama buvo atnaujinta 1150 vienbučių/dvibučių gyvenamų…
VERT skelbia 2023 m. sausio mėn. elektros rinkos apžvalgą
Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas 2023 m. sausio mėnesį vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 103,06 Eur/MWh. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, susiformavo 61 proc. mažesnė kaina (2022 m. gruodžio mėnesį kainos vidurkis buvo 264,28 Eur/MWh). Elektros energijos kaina žemiausia nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, tą mėnesį ji siekė 87,74 Eur/MWh. Daugiau duomenų ir interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje. Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis.Elektros kainos pokytį lėmė: mažesnis elektros energijos vartojimas ir šilti sausio mėnesio orai; gamtinių dujų kainos mažėjimas; atsinaujinančių energijos išteklių gamybos didėjimas Latvijoje gruodžio elektros kaina siekė 99,74 Eur/MWh, Estijoje…
Slėptuvės naujai statomuose pastatuose: pertvarkyti įrengtų patalpų, atsiradus naujiems normatyvams, nereikės
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas numato prievolę visuose naujai statomuose visuomenės poreikiams skirtuose pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių arba daugiau kaip 5 aukštų daugiabučiuose suprojektuoti ir įrengti priedangas. Aplinkos ministerija pastaruoju metu sulaukia nemažai paklausimų, kokie reikalavimai taikomi jų projektavimui ir įrengimui. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų statybos techninio normavimo nėra. Jis dar tik kuriamas. Tačiau tai ne kliūtis minėtos paskirties patalpas projektuoti ir statyti, remiantis analogais, rekomendacijomis, ekspertiniu vertinimu. Pertvarkyti jau įrengtų patalpų, atsiradus naujiems normatyvams, nereikės. „Sureglamentuoti slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių, priedangų normatyvus nėra paprasta, nes iki šiol…
