Žaliakalnyje prasideda dar sovietmečių paklotų vienų seniausių Kaune magistralinių vamzdynų rekonstrukcija. Skaičiuojama, kad nauji 500 metrų ilgio poliuteranu izoliuoti vamzdynai tarnaus ne mažiau 30 metų, o šilumos tiekimo nuostoliai sumažės beveik 40 proc. „Kauno energija“ iš viso šiemet rekonstruos rekordiškai daug – 14 kilometrų – miesto šilumos tiekimo trasų. Vykdant miesto šilumos tinklų rekonstrukcijos darbus Žaliakalnyje, nuo liepos 4 d. laikinai bus ribojamas transporto eismas dalyje Vydūno alėjos, taip pat yra ribojamas eismas Gėlių rato gatvės atkarpoje. Susidėvėjusias trasas keisti – būtina „Kauno energijos“ Tinklo valdymo skyriaus vadovo Audriaus Pupininko teigimu, atnaujinti per Žaliakalnį besidriekiančias miesto šilumos trasas – būtina. „Per vasarą planuojame rekonstruoti 500 metrų senų, tiek išorinės, tiek…
Paprasta kaip du kart du: tobulai ant grilio iškepti dešreles gali kiekvienas
Maisto ruošimą ant grilio galime laikyti nauja meno rūšimi, kadangi skonio gudrybių čia mokomasi ne vienerius metus. Nors tobulai iškepti šašlykai ar kepsniai gimsta tik patyrusių grilio meistrų rankose, paruošti dešreles – vieną dažniausių grilio sezono pasirinkimų – gali kone kiekvienas. Tačiau ar tikrai kepti dešreles kepsninėje yra paprasta kaip du kart du? Šefas Vylius Blauzdavičius pasakoja, kad nežinant tam tikrų niuansų, perkepti ar išvis sudegti gali ir jos. Kepant dešreles neverta skubėti V. Blauzdavičius pabrėžia, kad dešreles reikėtų kepti neskubant – joms nepatinka didelė liepsna ir aukšta kepsninės temperatūra. Dėl to bet kokios rūšies dešreles reikėtų kepti netiesioginėje kaitroje, kitaip dešrelių paviršius sutrūkinės, vidus bus neiškepęs, o išorė –…
CEER skelbia viešąją konsultaciją dėl 2023 m. darbo programos
Europos energetikos reguliuotojų taryba (angl. Council of European Energy Regulators – CEER), kurios narė yra Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), skelbia viešąją konsultaciją dėl 2023 m. CEER Darbo programos (dokumentą galite peržiūrėti čia). Kiekvienais metais CEER parengia Darbo programą, kuria siekiama atliepti energetikos rinkos pokyčių keliamus iššūkius, nustato temas, kurios stiprintų reguliavimą, siekiant pagerinti energetikos rinkų veikimą vartotojų naudai. 2023 m. darbo programos projektas grindžiamas nuo šių metų galiojančia ir iki 2025 m. įgyvendinama Vartotojų įgalinimo pereinamojo laikotarpio energetikoje strategija. CEER prioritetinės darbo sritys 2023 metams yra: į vartotoją orientuotas dizainas; energetikos sistemos integravimas; darni ir efektyvi infrastruktūra; gerai veikiančios rinkos; rinkos lankstumas; decentralizuota ir vietinė energetika; svarbūs pasikartojantys darbai. CEER siekia…
Paradoksas: žmonės pasisako už žalesnę aplinką, tačiau brangiau mokėti už perdirbamas pakuotes nenori
Pasaulio pakuočių organizacijos duomenimis, 40 proc. pasaulyje pagaminamo plastiko priskiriama vienkartiniam naudojimui – panaudotos maisto produktų, kosmetikos, buitinės chemijos ir kitų produktų pakuotės yra išmetamos kartu su mišriomis atliekomis kaip netinkamos perdirbimui. Savo ruožtu gamintojai yra nuolat skatinami keisti produkcijos pakuotes į perdirbamas ir taip prisidėti prie mažesnės aplinkos taršos. Tačiau tam reikalingas ir vartotojų įsitraukimas. Kalbant apie perdirbamų pakuočių naudojimo naudą, neišvengiamai atsisukama ir į galutinius vartotojus – tik nuo sąmoningų pirkėjų priklauso, ar panaudotos pakuotės bus tinkamai rūšiuojamos. „Vartotojų atžvilgiu matome paradoksą – ne viena apklausa ir turimi duomenys parodė, kad žmonės yra linkę garsiai deklaruoti prisidedantys prie aplinkos apsaugos ir atliekų rūšiavimo, tačiau paklausti, ar sutiktų mokėti…
Ministrė A. Bilotaitė: Europos Komisijos parama leis sėkmingai atremti nemažėjančias grėsmes prie valstybės sienos
Europos Komisija skyrė Lietuvai 55 mln. eurų sienų apsaugai stiprinti. Šios lėšos skirtos padėti Lietuvai spręsti problemas, susijusias su neteisėtos migracijos krizės valdymu. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šios investicijos padės užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos (toliau – ES) išorės sienų apsaugą ir tinkamą nelegalios migracijos kontrolę. „Skirta solidi parama leis mums ženkliai sustiprinti savo pajėgumus sienos su Baltarusija apsaugai. Kadangi tai ne tik Lietuvos, bet ir ES išorės siena, maksimali jos apsauga yra visos Europos Bendrijos rūpestis“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Panaudojus skirtus 55 mln. eurų sienų stebėjimo sistemomis bus padengtas visas sienos su Baltarusija ruožas (šiuo metu stebima 70,5 proc.). Sienos stebėjimo sistemas per…
90 mln. eurų – aukštesnė pavara žaliajai transformacijai
Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad įmonėms, kurios investuos į energetinę konversiją – technologijas, leidžiančias iškastinį kurą pakeisti atsinaujinančiais energijos ištekliais, būtų skiriama finansinė parama. Tam numatyta 90 mln. eurų. Šiandien skirti pirmieji 5 mln. eurų iš bendro 90 mln. eurų krepšelio tokiems projektams įgyvendinti. Likusius 85 mln. eurų planuojama panaudoti per 2023-2024 m. „Valstybė norėjo kompensuoti kainų prieaugį praėjusį šildymo sezoną, bet, akivaizdu, kilus karui energetikos išteklių kainos išliks aukštos, todėl reikia ieškoti tvarių ilgalaikių sprendimų. Valstybės vardu pasiskolinama 90 mln. eurų yra nukreipti į verslo juridinių asmenų ilgalaikį pokytį. Juo sprendžiamas ir klimato kaitos bei ŠESD emisijų problematika ir įsipareigojimų vykdymas, taip pat priklausomybė nuo importo, ypač iškastinio kuro, todėl…
Trūkstant kvalifikuotų specialistų inžinerinis išsilavinimas tampa aukso vertės
Inovatyvioms technologijoms skverbiantis į žemės ūkio sektorių keičiasi ir kvalifikuotus specialistus ruošiančios studijų programos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultete rengiami platų ir stiprų inžinerinį išsilavinimą turintys specialistai, darbdavių išgraibstomi net nebaigę studijų. Gilinimasis į verslo poreikius, mokslo ir verslo sintezės kuriamos tarpdisciplininės, išskirtinės programos, inžinerijos studijas rinktis skatinančios verslo skiriamos stipendijos – visos sąlygos sėkmingai karjeros pradžiai ir tolygiam augimui. Darbo rinkoje stebimas nuolat augantis kvalifikuotų inžinierių trūkumas VDU Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis pasakoja, kad visame pasaulyje trūkstant kvalifikuotų inžinerijos profilio specialistų, ši tendencija matoma ir Lietuvoje. Inžinerinis išsilavinimas minimas dažname darbuotojo ieškančio darbdavio skelbime, trūkstant…
Prezidentas: Suomijos ir Švedijos priėmimas į NATO patvirtins Aljanso atvirų durų politiką
NATO viršūnių susitikime Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė paramą Suomijos ir Švedijos prašymams dėl narystės Aljanse ir pakvietė NATO toliau vykdyti atvirų durų politiką visoms transatlantines aspiracijas puoselėjančioms Europos valstybėms. „Suomijos ir Švedijos sprendimas siekti narystės NATO yra strategiškai svarbus Baltijos jūros regionui. Šių šalių narystė NATO reikšmingai sustiprins ir Aljansą, ir saugumą Europoje. Kartu tai yra ir NATO atvirų durų politikos gyvybingumo patvirtinimas, kuris itin svarbus transatlantinę ateitį norinčioms kurti Europos valstybėms kaip Ukraina ir Sakartvelas“, – NATO viršūnių susitikime sakė Prezidentas. Kartu Lietuvos vadovas pabrėžė, kad nereikėtų manyti, jog Suomijos ir Švedijos narystė NATO savaime išspręs Baltijos regiono saugumo iššūkius. „Militarizuota Kaliningrado sritis ir Rusijos bei Baltarusijos karinė…
Atliekų deginimas. Griauname mitus
Violeta Kaunelienė, Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja Atliekų deginimas – kompleksiška ir sudėtinga tema, sąmokslo teoretikų ir suinteresuotų grupių dažnai naudojama kaip bauginimo priemonė visuomenei, siekiant savo tikslų. Šioje ES griežtai reglamentuojamoje ir prižiūrimoje srityje veikia daugybė saugiklių, o patikimi tyrimų rezultatai gaunami tik remiantis nešališkais moksliniais rezultatais. Nuo pat XIX a. pabaigos, kai buvo pradėta pramoniniu būdu deginti atliekas, jų deginimą lydėjo bloga reputacija. Pirmieji įrenginiai buvo primityvios konstrukcijos, o į aplinką buvo išmetami didžiuliai kiekiai teršalų, įskaitant daleles, dujinius produktus bei nemalonius kvapus. XX viduryje pradėtos taikyti ardyninės pakuros, kurios pagerino degimo procesą. Pirmasis bandymas sumažinti dalelių emisiją atliktas Danijoje, Arhuso atliekų deginimo įrenginiuose 1934 m.…
Pokyčiai šalies užimtumo sistemoje – jau liepą
Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų. „Ilgalaikės priemonės, pokyčiai ir naujovės užimtumo sistemoje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, daugiau asmenų bus įtraukti į darbo rinką, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių įgyti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų ar sustiprinti turimas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Bedarbio statusas ir darbo rinkai besirengiančio asmens statusas Bedarbio statusas. Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie…