Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino 2022 m. kovo 2 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros įrenginiuose įvykusio elektros energijos tiekimo sutrikimo priežasčių tyrimo aktą. Išnagrinėjus sutrikimo aplinkybes buvo nustatyta, kad 2022 m. kovo 2 d. UAB „Sumeda“ darbuotojai, prieš žemės darbų vykdymo pradžią, nenustatė žemėje įrengtų kabelių linijų altitudžių, ir vykdydami vandentiekio įrengimo darbus pažeidė 10 kV kabelių linijas, dėl ko buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas II elektros patikimumo kategorijos vartotojui. Numatytos prevencinės priemonės panašiems įvykiams išvengti. Išsamiai susipažinti su VERT 2022-08-25 posėdžio medžiaga galite ČIA. Pranešimą paskelbė: Aira Pikčiūnienė, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
Tyrimas atskleidė: iš nerealizuoto derliaus Lietuvoje – 130 milijonų porcijų maisto
Iki 20 procentų Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kasmet nėra realizuojama ir panaudojama pagal pirminę paskirtį – maistui. Remiantis Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktu tyrimu*, augalininkystės produktų praradimai žemės ūkyje siekia 65 000 tonų. „Maisto banko“ skaičiavimais, tai prilygsta 130 milijonų maisto porcijų, kurių užtektų pamaitinti dešimčiai Lietuvų, o svarbiausia – visiems skurstantiems. Praėjusių metų WWF (World Wildlife Fund) ataskaita** rodo, kad 1,2 milijardo tonų maisto prarandama jam net neiškeliavus iš ūkių. Joje teigiama, kad vien auginimo etape prarandama 15,3 proc. visame pasaulyje pagaminto maisto. Naujausiais skaičiavimais, net iki 40 proc. maisto taip ir nesuvalgoma dėl trikdžių ūkininkavimo ar perdirbimo grandinėje. Tam pritaria ir Lietuvos ūkininkai – anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos…
Ką reikia žinoti auginantiems vaikus: dažniausiai užduodami klausimai apie mamadienius ir tėvadienius
Nuo rugpjūčio 1 dienos įsigaliojo naujovės tėvams, auginantiems mažus vaikus, kurios, tikimasi, padės geriau derinti šeimos poreikius su darbo įsipareigojimais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie su mamadieniais ir tėvadieniais susijusias naujoves ir primena, kokiu atveju tėvams priklauso laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną. Ar priklauso mamadienis ir tėvadienis auginantiems vieną vaiką? Taip. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgijo teisę į mamadienį ir tėvadienį 1 kartą per 3 mėnesius. Taigi, vieną vaiką auginantys kiekvienas iš tėvų per metus gaus 4 papildomas laisvas dienas, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Kiek mamadienių ir tėvadienių priklauso auginantiems…
Unikalios ir stilingos dovanų idėjos
Artėjant Jūsų artimo žmogaus gimtadieniui, Jūs visada dar iš anksto sukate galvą, ką reiks padovanoti originalaus šiais metais. Taigi, išrinkti tikrai išskirtinę ir įsimintiną dovaną tikrai sunku. Didelė pasiūla įvairiausių smagių ir originalių dovanų daugumai žmonių ne padeda, o dar labiau sunervina ieškant kažko originalaus, taigi šiais metais norėtume Jums duoti keletą patarimų, kurie padės Jums išsirinkti pačią šauniausią dovaną Jūsų artimam žmogui. Viena iš internetinių svetainių: https://www.bakli.lt/lt/pinigines-deklai/pinigines gali pasiūlyti labai platų odinių piniginių, kortelių dėklų pasirinkimą. Labai originalaus dizaino ir labai patogaus dydžio piniginės patiks visiems ją gavusiems. Šios piniginės pagamintos iš natūralios odos, todėl savo kokybe ir dizainu, nugali visas pinigines kurtas masinės gamybos fabrikuose. Dovanodami daiktą savo…
Nauja įstaiga „Neutralus klimatui Vilnius“ rūpinsis taršos mažinimu
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė steigti viešąją įstaigą „Neutralus klimatui Vilnius“, kuri vienys ir koordinuos sritis, susijusias su neutralaus miesto klimato formavimu, ir įgyvendins Vilniaus miesto pertvarką siekiant klimato neutralumo mieste iki 2030 m., kaip tai numato Europos Komisijos kuruojama misija „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“. „Šiuo metu visa Europa išgyvena energetinę krizę ir yra priversta daryti nepatogius sprendimus siekiant užtikrinti nepertraukiamą elektros, šilumos energijos tiekimą, pramonės įmonių veiklą. Šiame kontekste matome, kaip svarbu didinti energetinę nepriklausomybę, pereiti prie žaliosios energetikos, atsakingiau vartoti išteklius, tad ne tik laikysimės strateginės krypties, bet ir sieksime tiek aplinkai, tiek vartotojams draugiškus sprendimus diegti greičiau. Iki 2030 m. Vilnius turėtų tapti klimatui visiškai…
Viešoji konsultacija dėl Kietojo biokuro kokybės reikalavimų kontrolės aprašo
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir teikia viešajai konsultacijai Kietojo biokuro kokybės reikalavimų kontrolės tvarkos aprašo projektą. Pastabas ir pasiūlymus siųskite iki rugsėjo 7 d. Projekto tikslas – nustatyti kietojo biokuro kokybės patikrinimo tvarką, kuri reglamentuoja VERT veiklą, atliekant kietojo biokuro, įsigyto energijos išteklių biržoje arba pagal dvišales sutartis, sudaromas ne biržoje, ir Biokuro pardavėjo pristatyto biokuro pirkėjui kokybės ir apskaitos kontrolę. Atsižvelgus į pirmosios viešosios konsultacijos gautus ūkio subjektų pasiūlymus ir argumentus, iš esmės pasikeitė teisės akto koncepcija. Atkreipiame dėmesį, kad pasikeitė ir teisės akto punktų numeracija. Siūlome vertinti naujos redakcijos teisės akto projektą. ⁎⁎⁎⁎⁎ Projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAIS) ir VERT…
Regioninių parkų 30-metį švęsime su muzika ir smagiais žaidimais
Lietuvos regioniniai parkai įsteigti prieš 30 metų, o jų kūrimo istorija mena ilgą ir nuoseklų kelią. Minint šią svarbią datą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba rugsėjo 2 d. 17 val. kviečia visus gamtą mylinčius į Veisiejų dvaro parke vyksiantį festivalį. Jums paruošta įvairi programa, kurioje smagiai laiką praleis ir suaugusieji, ir mažieji. O 19 val. prasidės gamtos įkvėpti ir su ja susiliejantys Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus, Thundertale ir Lino Adomaičio muzikiniai pasirodymai. Žaliosios edukacijos Kiekvienas 30 regioninių parkų yra savitas, unikalus, išskirtinis. Štai Pajūrio regioniniame parke jūra krantą ardo, kurdama nuostabų skardį. Yra tokių regioninių parkų, kuriuose gali rasti visko: ir upių slėnių, ir ežerynų, ir lygumų, ir kalvynų. Yra…
Viceministrė Gintarė Krušnienė nebedirbs Aplinkos ministerijoje
Nuo ketvirtadienio Aplinkos ministerijoje nebedirbs viceministrė Gintarė Krušnienė. Ji šias pareigas palieka dėl asmeninio gyvenimo planų. „Dėkoju Gintarei Krušnienei už nuoširdžias pastangas, siekiant esminių pokyčių aplinkosaugoje – rengiant nacionalinę klimato kaitos valdymo strategiją, didinant klimato kaitos fondo biudžetą, kuriant skaidresnę valdymo sistemą, atveriant ją platesnėms visuomenės grupėms“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė buvo atsakinga už klimato kaitos, hidrometeorologijos, Europos Sąjungos ir tarptautinių ryšių politikos formavimo sritis. Taip pat ji koordinavo ir kontroliavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos veiklą. Gintarė Krušnienė anksčiau yra dirbusi aplinkos ir energetikos ministrų patarėja klimato kaitos klausimams. Pranešimą paskelbė: Giedrė Budvytienė, LR aplinkos ministerija
Prezidentas: tikiu, kad iškilus grėsmei lietuviai ir vėl susivienytų kaip per Baltijos kelią
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Rotušės aikštėje dalyvavo Baltijos kelio 33-iosioms metinėms skirtame renginyje. Kreipdamasis į susirinkusius žmones valstybės vadovas pabrėžė, jog šiandien minima viena reikšmingiausių datų mūsų šalies, taip pat kaimynių Latvijos ir Estijos, laisvės istorijoje. Prezidentas priminė, kad 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją trys Baltijos šalys pademonstravo neįtikėtiną vienybę ir laisvės troškimą, tądien ne tik sovietinė imperija, bet ir visas pasaulis pamatė lietuvių, latvių ir estų brandą bei susitelkimą. „Tada, prieš 33 metus, mes puikiai supratome, kad kelio atgal nebebus. Mes stovėjome vienas šalia kito, nežinodami vieni kitų vardų, nežinodami iš kur tie šalia stovintys žmonės atvyko, bet žinojome, kad esame visiški vienminčiai. Svarbus buvo tik vienas klausimas –…
Žemės ūkio taršą sumažinti padės atkuriamos šlapynės
Žemės ūkio ministerija pateikė šlapynių atkūrimo projektų, kurie bus finansuojami RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšomis, tvarkos aprašą. Šlapynių žemės ūkyje naudojamuose durpžemiuose atkūrimui iki 2026 metų numatyta skirti 16 mln. EUR. Lietuvoje, pasinaudojant šia investicija, planuojama atkurti apie 8 tūkst. ha šlapynių (pažeistų durpžemių) žemės ūkio naudmenose. Atkurtų šlapynių teritorijose galės vykti ūkinė veikla, kuri nekenkia šlapynės išsaugojimui, pavyzdžiui, šienaujant ar ganant gyvulius, kai tam yra palankios sąlygos. Paramą šlapynių atkūrimui galės gauti gyventojai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys numatomus tvarkyti žemės plotus. Paramos dydis vienam atkūrimo projektui bus skaičiuojamas atsižvelgiant į patirtas tinkamas finansuoti išlaidas, pavyzdžiui, melioracijos inžinerinės infrastruktūros, kurios…
