Artėjant laisvadieniams dažnas laukia svečių, o jų belaukiant suka galvą – kiek ir kokio maisto patiekti ant vaišių stalo. Rūpestis, kad svečiai neliktų alkani, neretai baigiasi maisto pertekliumi ir svarstymu, ką su juo daryti svečiams išvykus. Labai svarbu žinoti, kaip apskaičiuoti patiekalų kiekį, kad visi būtų sotūs ir išvengtume maisto švaistymo. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad sujudimas, artėjant Vėlinėms jau yra jaučiamas, o pirkėjų krepšeliuose atsiduria ne tik kapų žvakės, gyvos gėlės, bet ir įvairiausi užkandžiai, šviežios daržovės, desertai, žuvis ar mėsos gaminiai. „Pastebime, kad artėjant laisvadieniams pirkėjai renkasi mažiau kasdienius produktus – įvairias užtepėles, duoneles, sūrius, egzotiškus prieskonius ar pagardus, taip pat – sezoninius vaisius…
Gyventi aktyviai žmones su negalia skatina savo pavyzdžiu
Didžioji dalis sunkią judėjimo negalią turinčių žmonių užsidaro namuose ir mano, kad jų gyvenime nieko gero jau nebenutiks, sako kupiškėnas Gediminas Virbickas. Gediminas įsitikinęs – situacija keistis pradeda tuomet, kai šie žmonės yra įtraukiami į aktyvias veiklas. Tuomet jie pamato, kad yra žmonių, kurie ir panašioje situacijoje gyvena aktyvų visavertį gyvenimą, atsiranda noras kažką veikti, prasiplečia pažinčių ir interesų ratas. Vis dėlto regionuose tokių galimybių nedaug. Regionuose žmonėms su negalia nėra kur sportuoti Patį Gediminą į vežimėlį „pasodino“ išsėtinė sklerozė. Vyras ligai nepasiduoda, stengiasi gyventi kuo aktyviau. Tačiau jis sako pastebintis, kad daug žmonių su negalia, ypač provincijoje, pasiduoda ir nieko nebesiekia. „Šiems žmonėms ir į parduotuvę nuvažiuoti atrodo kažkas…
Skaitmeninis CO2 pėdsakas: aplinkai kenkiame net naršydami instagrame
Tvarų gyvenimo būdą dažniausiai siejame su atliekų rūšiavimu, apsipirkimu iš antrų rankų ar gamtos išsaugojimu, tačiau vargu, ar susimąstome, kokį poveikį aplinkai daro paprasčiausias naršymas internete. Norint puoselėti tvaresnį gyvenimo būdą, reikėtų atkreipti dėmesį ir į savo įpročius naudojant telefoną ar kompiuterį – skaitmeninį CO2 pėdsaką paliekanti veikla prisideda prie klimato kaitos ir aplinkos taršos. Eimantas Norkūnas, aplinkos ministro patarėjas informacinių technologijų klausimais ir „Samsung“ organizuojamo projekto moksleiviams „Solve for Tomorrow“ komisijos narys, teigia, kad asmens veikla internete lemia neigiamus pokyčius mūsų aplinkoje: „Internetas – milžiniško elektros energijos kiekio sunaudotojas. Tuo pačiu, veikla internete prisideda ir prie CO2 išsiskyrimo, nes energijos, kuri reikalinga tinkamai interneto veiklai, gamyboje šios dujos vis…
Prezidentas Trečiojo amžiaus universiteto studentams apžvelgė nacionalinio saugumo padėtį
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete skaitė paskaitą „Nacionalinio saugumo užtikrinimas karo Ukrainoje akivaizdoje“. Savo paskaitoje šalies vadovas apžvelgė Rusijos karo Ukrainoje iš esmės pakeistą Lietuvos saugumo aplinką ir pabrėžė Vakarų bei visos tarptautinės bendruomenės misiją padėti Ukrainai pasiekti pergalę ir užtikrinti teisingumą priverčiant agresorių atsakyti už karo nusikaltimus. „Egzistencinėje grėsmėje atsidūrėme visi ir visa, už ką kovojome ir ką gynėme ne tik pastangomis, bet ir krauju. Esame priversti dar kartą įsisąmoninti, kad viską, ką susikūrėme kaip nepriklausoma valstybė, turime kasdien saugoti ir ginti. Tai – mūsų šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija, neatsiejama nuo ilgametės mūsų valstybingumo tradicijos, tautos kultūrinės savasties, tapatybės ir unikalumo“, – senjorams sakė Prezidentas. Įvertindamas visos euroatlantinės erdvės saugumo situaciją šalies vadovas pabrėžė NATO viršūnių susitikimo Madride priimtų sprendimų dėl esmingo Baltijos regiono…
Europos Komisija siūlo griežtinti taršą reguliuojančias taisykles
Europos Komisija siūlo griežtesnes aplinkos oro, paviršinio ir požeminio vandens teršalų bei miesto nuotekų valymo taisykles. Taisyklėmis norima įgyvendinti vieną iš Europos žaliojo kurso tikslų – iki 2050-ųjų pasiekti nulinę oro taršą. „Užterštas oras ir vanduo kenkia mūsų sveikatai, ekonomikai ir aplinkai, o labiausiai nukenčia pažeidžiami žmonės. Todėl mūsų pareiga – išvalyti orą ir vandenį savo ir ateities kartoms. Nieko nedarymo kaina yra daug didesnė nei prevencijos kaina. Todėl Komisija dabar imasi veiksmų, kad visoje Sąjungoje užtikrintų koordinuotus veiksmus, kuriais būtų geriau sprendžiama taršos jos susidarymo vietoje (šaltinyje) problema – ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu“, – sako Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Švaresnis oras visoje Europoje Pasiūlyme dėl naujos aplinkos…
Šventinis biudžetas beveik nesikeičia: kas trečias lietuvis pirkiniams žada skirti tiek, kiek ir pernai
Šiemet lietuviai šventines dovanas pirks atidžiai sudarę pirkinių sąrašą ir ieškodami geriausių pasiūlymų bei nuolaidų – tai rodo neseniai atlikta gyventojų apklausa. Daugiau negu trečdalis tautiečių pirkiniams, lyginant su pernai metais, taupyti neketina, penktadalis sako, kad išleis šiek tiek mažiau. Dovanų biudžetą gali pakoreguoti sąskaita už šildymą Tarptautinės siuntų bendrovės „Venipak“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad auganti infliacija verčia gyventojus atidžiau planuoti pirkinius, tačiau smarkiai mažinti šventinių dovanų biudžetą planuoja vos 9 proc. lietuvių, tiek pat estų ir vos kiek daugiau – 10 proc. – latvių. Dažniausiai Baltijos šalyse dovanoms skiriamas biudžetas siekia nuo 101 Eur iki 200 Eur. Lietuvoje tiek pat (31 proc.) apklaustųjų planuoja išleisti…
Išsėtine skleroze sergantis Žilvinas: po mėginimo pakelti ranką prieš save atėjo susitaikymas su negalia
Psichologai sako, kad negalia nereiškia gyvenimo pabaigos – tik pokytį, o pokyčių nereikia bijoti. Su gyvenimo pokyčiais susidūrė ir Žilvinas, kuris būdamas 40-ties sulaukė išsėtinės sklerozės diagnozės. Vyras pasakoja apie juodžiausią savo gyvenimo etapą, iš kurio ištraukė darbas ir mokslai. Prieš diagnozę ir atsisėdimą į neįgaliojo vežimėlį Žilvinas Mišeikis sėkmingai užsiėmė advokato praktika, tačiau dėl ligos šio darbo vyrui teko atsisakyti. „Mano negalia yra kompleksinė: turiu judėjimo negalią dėl išsėtinės sklerozės, kuri sutrikdė centrinės nervų sistemos veiklą ir atitinkamai judėjimą, o dėl judėjimo negalios pasikeitė ir emocinė būsena, dėl to susirgau sunkia depresija. Išgirdus diagnozę, prasidėjo jaudinimosi, taikymosi, kariavimo procesai. Teko palikti praktikuojančių advokatų sąrašus, nes jau nebegalėjau verstis advokato…
Laukiniai gyvūnai miestuose – kodėl nereikėtų jų jaukintis?
Dažnai jaučiamės miestų šeimininkais ir nustembame naktį miesto centre pamatę kiškį, bailiai į krūmus nuliuoksinčią stirną ar iš tolo smalsiai stebinčią lapę. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė pasakoja, kad greta mūsų miestuose prisitaikę gyventi ne tik šie gyvūnai ir atkreipia dėmesį, kad intensyvi urbanizacija veikia biologinę įvairovę ir laukinės gamtos gyventojus. Plečiantis miestų teritorijoms nyksta natūralios buveinės, mažėja faunos rūšių įvairovė, gyvūnai vis dažniau ieško prieglobsčio miestuose ir vyksta kiti neišvengiami, žmogui dažnai palankūs pokyčiai. Laukiniai gyvūnai miestuose – urbanizacijos pasekmė Anot VDU ŽŪA Miško mokslų katedros mokslininkės, dėl intensyvios urbanizacijos fiksuojamas faunos rūšių įvairovės sumažėjimas,…
Aplinkos ministerija siūlo planuoti atskiruosius želdynus miestuose 300 m pasiekiamumo rodikliu
Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos, inicijavo Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų pakeitimo projektą. Pakeitimo pasiūlymai suformuluoti įvertinus Aplinkos ministerijos sudarytos darbo grupės narių pasiūlymus. Parengtame pakeitimo projekte siūloma atskirųjų želdynų normas papildyti 300 m pasiekiamumo rodikliu, nustatant, kad šiuo atstumu kvartalo gyventojui turi tekti 10 m2 želdynų Tai įteisintų pareigą planuoti atskiruosius želdynus, esančius apytiksliai 5 min kelio pėsčiomis nuo gyvenamojo kvartalo. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja užtikrinti miesto gyventojui minimalų 9 m2 žaliųjų miesto erdvių plotą. Projekte taip pat siūloma palikti 1000 m pasiekiamumo atstumą su privaloma 12 m2 norma ir įtraukti…
Liudas Mažylis. Ukrainos energetinė krizė: dabarties sunkumai ir ateities perspektyvos
Kol Europa išgyvena Rusijos agresijos sukeltą energijos išteklių kainų krizę ir žiemai ateinant ruošiasi taupyti elektrą, Ukraina susiduria su dar žiauresne problema: jos energetikos sektorių kryptingai naikina Rusijos kariuomenė. Vyksta desperatiškas blaškymasis karo lauke ir naikinama viskas, o dabar nusitaikyta ir į Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Skelbiama, kad daugiau nei 30 proc. viso Ukrainos energetikos sektoriaus buvo sunaikinta dėl šaltakraujiškų rusų raketų ir iranietiškų dronų atakų. Trumpuoju laikotarpiu tai neabejotinai paveiks gyventojus, jų galimybę apsišviesti ir šildytis namus. Taip pat tai paveiks iš Ukrainos importuojančias elektrą kaimynes, kaip pavyzdžiui Moldovą. Žiemai artinantis, tokiais veiksmais Putinas siekia išprovokuoti ir naują migracijos bangą į Europą. Todėl laikas įvertinti finansines galimybės ir instrumentus, kuriais…