• Įvairenybės

    Seimas pritarė efektyvesnei mokesčių mokėjimo tvarkai naudojantiems valstybinius gamtos išteklius

    Seimas ketvirtadienį pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Aplinkos apsaugos rėmimo programos, Mokesčio už aplinkos teršimą, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymų pakeitimams, kuriais įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas ir mažinama administracinė našta verslui. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatoma, kad deklaracijos už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą yra teikiamos bei mokesčiai mokami ne kas ketvirtį kaip dabar, o kartą per metus. Taip pat, atsižvelgus į teismų praktiką ir įvertinus proporcingumo bei protingumo kriterijus bei siekiant efektyvesnės išteklių apsaugos, pakeistas finansinės atsakomybės už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį ar be leidimo išgautą išteklių kiekį reglamentavimas. Įsigaliojus pakeitimams mokesčių už išgautus gamtos išteklius kontrolę vykdanti institucija taikys skirtingo dydžio ekonominę…

  • Įvairenybės

    Seime patvirtinti įstatymų pakeitimai didins skaidrumą ir griežtins atsakomybę statybų sektoriuje

    Ketvirtadienį Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Statybos, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei Architektūros įstatymų pakeitimams, kurie statybos sektoriuje mažina korupcijos riziką, didina skaidrumą, griežtina atsakomybę. Kartu išplečiama konkurencija rinkoje ir subalansuojamos statybos užbaigimo procedūrų kainos. „Kai statybos užbaigimo deklaracijas neypatingiems statiniams pavasarį perdavėme privatiems statybų ekspertams ir labai pakilo kainos, pažadėjome praplėsti konkurenciją tarp šių paslaugų teikėjų. Jų ratas praplečiamas įtraukiant ne tik statinio ekspertizės vadovą, bet ir projekto vadovą ir projekto dalies vadovą. Šias paslaugas teikiančių asmenų padaugės 2,5 karto“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Praplečiamas galinčių tvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą ar pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ratas. Taip…

  • Įvairenybės

    ES draudžia valstybėms narėms Rusijai teikti su statybos sektoriumi susijusias paslaugas

    Europos Sąjungos Taryba įvedė draudimą visoms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, tiesiogiai arba netiesiogiai teikti architektūros, inžinerijos, techninių patikrų, produktų bandymų, su statybos sektoriumi susijusias teisinio ir informacinių technologijų konsultavimo paslaugas Rusijos vyriausybei ir Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, organizacijoms.   Minėtų paslaugų ribojimą numato 2014 m. gruodžio 31 d. priimtas Europos Sąjungos Tarybos Reglamentas dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos Federacijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, su pakeitimais. Minėtu reglamentu draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai teikti architektūros ir inžinerijos (Reglamento 5n str. 2 d.), techninių bandymų ir analizės (Reglamento 2022 m. gruodžio 16 d. pakeitimo 1 str. 13 d.) paslaugas. Techninių bandymų ir analizės paslaugos apima sudėties ir švarumo patikras,…

  • Įvairenybės

    Dešimtmečio pūgai pasitraukus įspėjama dėl naujų pavojų: gali pridaryti nemenkų nuostolių

    Išvadavus automobilius ir gatves nuo milžiniško kiekio sniego, kurį atnešusią pūgą sinoptikai pavadino didžiausia per dešimtmetį, šalies gyventojai perspėjami dėl naujų, šįkart atšilusių orų sukeltų pavojų. Draudikai ragina nepamiršti ir aplinkos, kurioje gyvename – dėl artėjančios lijundros ir temperatūrų pokyčių ant pastatų stogų susidariusios ledo sankaupos ir varvekliai gali lemti nekilnojamojo turto apgadinimą ir net sveikatos sutrikdymą. Laukti negalima Kaip akcentuoja draudimo bendrovės ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad dažniausiai žiemą pastatai nukenčia tik nuo pernelyg didelio sniego sankaupų ant stogo. Ir tai tik silpnesnes konstrukcijas turinčios pavėsinės ir ūkiniai pastatai, kuriuos dažnai apgadina lūžtantys medžiai. Tačiau atšilus orams…

  • Įvairenybės

    Kaip geriau galėtų būti tvarkomos maisto ir virtuvės atliekos?

    Maisto ir virtuvės atliekos sudaro didelę dalį į konteinerius išmetamo turinio. Maistui gaminti yra sunaudojami didžiuliai kiekiai išteklių ir darbo. Per metus Lietuvoje iššvaistoma apie 141 kg maisto atliekų vienam gyventojui, iš kurių net 81 kg namų ūkiuose patenka į atliekų konteinerius. Ar galima tvarkytis geriau? Stiklas, metalas ir kitos perdirbamos medžiagos gana sėkmingai rūšiuojamos ir metamos į atitinkamus konteinerius. O kur dėti netinkamą vartoti maistą ar jo likučius? Dauguma jį meta į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius ir nesuka sau galvos. Dėl tokio maisto ir virtuvės atliekų išmetimo netenkama galimybės pagaminti aukštos kokybės trąšas – kompostą ir grąžinti jį į dirvožemį, kur vėl būtų galima auginti žemės ūkio produkciją.…

  • Įvairenybės

    Po švenčių – neiššvaistytas maistas. Maisto technologė pateikė rekomendacijas ir 3 receptus

    Ruošdamiesi didžiosioms metų šventėms žmonės pasirūpina gausiu, vaišėmis nukrautu stalu, ant kurio puikuojasi įvairūs kalėdiniai kepiniai ir kiti gaminiai. Tačiau prabėgus šventėms didelė dalis gaminių yra išmetama. Statistika bauginanti – skaičiuojama, kad pasaulyje išmetama apie trečdalis pagaminto maisto, o didelė jo dalis iššvaistoma būtent po švenčių. „Biržų duonos“ technologė Eglė Punytė primena, kad svarbu atsakingai susiplanuoti šventinį racioną, o jei vis tik liktų kepinių likučių, jų neišmesti, o panaudoti įvairių patiekalų gamybai. Planavimas yra vienas kertinių aspektų, norint išvengti maisto švaistymo. Ruošiant šventinį stalą reikėtų įvertinti, kiek artimųjų laukiama, ir neįsigyti per daug kepinių bei kitų produktų. Taip pat verta laikytis numatyto pirkinių sąrašo.   Planuojant kepinius galima vadovautis tokiomis…

  • Įvairenybės

    2022 metais Lietuvos žemdirbiams kompensuota 15 mln. eurų nuostolių, įvyko proveržis – apdraustas jau trečdalis visų Lietuvos pasėlių laukų

    Šiemet pasėlių savidraudos fondas Lietuvos ūkininkams išmokėjo beveik 15 mln. eurų pasėlių žalų kompensacijų. Tai – 56 proc. daugiau nei pernai, kai apsidraudusiems ūkininkams fondas kompensavo 9,4 mln. eurų nuostolių. Tokį draudimo išmokų augimą pagrinde lėmė siautėjusi gamta, vien liepos 12 dieną iškritęs gausus kritulių kiekis sukėlė pusę visų nuostolių – daugiau kaip 10 mln. eurų. Nepaisant išaugusio nuostolingumo Lietuvoje, daugiau kaip 110 tūkst. ūkininkų vienijantis tarptautinis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ (VH) suvaldė žemdirbius užklupusias rizikas ir pasiekė subalansuotų metinių rezultatų bei turi gerų prognozių 2023 metams, rodo šio fondo metiniai duomenys. Didžiausia problema tapo kruša „Šiemetiniai gamtos ekstremumai – ne atsitiktiniai. Pastarųjų 3 metų klimato kaitos analizė jau…

  • Įvairenybės

    Seimo Neįgaliųjų teisių komisija: kaip įgyvendinamas memorandumas dėl mokyklų ir sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymo asmenims su negalia

    2022 m. gruodžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)    Seimo Neįgaliųjų teisių komisija gruodžio 19 d. posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl memorandumo dėl mokyklų ir sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymo negalią turintiems žmonėms įgyvendinimo. Komisija išklausė Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų pateiktą informaciją. Sveikatos apsaugos ministerija rengia riboto judumo asmenims palankios asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo tvarkos aprašą. Šiame apraše bus nurodyti kriterijai, kaip turi būti pritaikyta asmens sveikatos priežiūros įstaigų aplinka, kad ji būtų patogi ribotą judumą turintiems asmenims. Aprašą šią savaitę turėtų pasirašyti sveikatos apsaugos ministras.  Mokyklos daugiausia susiduria su mokyklų prieinamumo problemomis, judėjimo tarp aukštų užtikrinimu. Kita problema,…

  • Įvairenybės

    Seimas padidino NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskiriamų ir ES karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių karių skaičių

    2022 m. gruodžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)  Seimas nusprendė kitais metais padidinti NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir ES karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių. Priimtu Seimo nutarimu 2023-iaisiais leista siųsti iki 338 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, kurie sudarys Lietuvos karinius vienetus, kai Šiaurės Atlanto Taryba priima sprendimą panaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgas. Seimas sudarė galimybę siųsti kitais metais iki 139 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvauti tarptautinėse operacijose, kai Šiaurės Atlanto Taryba priima sprendimą panaudoti NATO karinių vadaviečių personalą tarptautinėje operacijoje arba ES Taryba…

  • Įvairenybės

    Patvirtintas Nacionalinis vandenų srities planas 2022-2027 m.

    Vyriausybė trečiadienį patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą Nacionalinį vandenų srities planą 2022-2027 m., kuris užtikrins tvarų ir integruotą vandens telkinių, jūros aplinkos, potvynių rizikos, vandentvarkos valdymą. „Tai ilgalaikis dokumentas, kuriame aiškiai įvardinta, kas kvalifikuojami kaip teršėjai, kaip su jais kovosime, kokius reguliacinius mechanizmus pasitelkti. Turime planą, kaip pagerinti vandenų būklę“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Gerinant paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę ypatingas dėmesys bus skiriamas pasklidosios taršos mažinimui ir upių „išlaisvinimui“. Taip pat siekiama mažinti taršą, pasiekiančią Baltijos jūrą ir Kuršių marias su upių nuotėkiu, tobulinti pasirengimą potvyniams ir gerinti jų prevenciją. Kartu planuojama didinti vandens telkinių valdymo sistemos efektyvumą. Planas apima ir dar vieną svarbią sritį – užtikrinti…

Privatumo politika