Vieno apgaulingo skambučio kaina – viso gyvenimo santaupos. Jau dabar „Telia“ kartu su vienu iš operatorių sėkmingai blokuoja apgaulingus skambučius, o trečiasis operatorius prie sistemos dar ruošiasi prisijungti. Pasak „Telia“ Verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovo Vytauto Bučinsko, įsigaliojus šiam pokyčiui, sustabdomų apgaulių skaičius išaugo – naujoji sistema leidžia operatoriams koordinuotai keistis duomenimis ir efektyviau blokuoti skambučius iš suklastotų numerių. Vien spalio mėnesį „Telia“ tinkle fiksuota 1,1 mln. skambučių iš užsienio, iš kurių 282 tūkst. buvo užblokuoti – tai sudaro 26 proc. viso srauto. Toks rodiklis yra didelis šuolis, nes per visą trečiąjį 2025 m. ketvirtį vidutiniškai buvo blokuojama tik apie 5,6 proc. skambučių iš užsienio su galimai suklastotais numeriais.…
Ar DI spręs, kas gaus darbą ar paskolą? Naujas ES reguliavimas sudės taškus ant „i“
Lemtingi sprendimai, kurie turi didelę įtaką kiekvieno žmogaus ateičiai, vis dažniau patikimi dirbtiniam intelektui (DI). Reaguodama į augančią DI įtaką ir galimas rizikas, Europos Sąjunga (ES) žengė istorinį žingsnį ir priėmė pirmąjį pasaulyje griežto reguliavimo dokumentą – Dirbtinio intelekto aktą. Kaip šis dokumentas nustatys ribas technologijų kūrėjams ir tiesiogiai paveiks kiekvieno europiečio gyvenimą, atsako prof. dr. Paulius Pakutinskas, „Telia“ DI teisės ekspertas. Nevaldomas DI gali sustiprinti senus, visuomenėje jau įsišaknijusius iššūkius ir kelia naujų. Modeliai, apmokyti naudojant istorinius duomenis, perima ir įtvirtina žmonėse slypinčius stereotipus, gilina išankstinį nusistatymą (angl. bias). Realių gyvenimo pavyzdžių daug, vienas iš jų garsiai nuskambėjęs – bendrovės „Amazon“ bandymas sukurti DI įrankį, kuris turėjo automatizuoti darbuotojų…
Kompiuteriai pradeda mąstyti patys: ar jau laikas iškeisti savo seną laptopą į DI kartą?
Ar galite įsivaizduoti kompiuterį, kuris pats prisitaiko prie jūsų darbo ritmo, atpažįsta, kada susitelkiate į užduotį, o kada norite pailsėti? Jis pats taupo energiją, redaguoja nuotraukas, valdo garsą, ir net padeda sutelkti dėmesį. Skamba kaip mokslinė fantastika? 2025 m. tai – jau realybė. Naujos kartos nešiojamieji kompiuteriai su dirbtinio intelekto (DI) funkcijomis žengia į rinką ir keičia viską, ką iki šiol žinojome apie technologijas. Pasak ekspertų, šie įrenginiai taps nauju standartu greičiau, nei manome – todėl metas susimąstyti, ar jūsų senasis kompiuteris dar spėja paskui laiką. Kompiuteris, kuris mokosi iš jūsų Dirbtinio intelekto revoliucija neapsiriboja kalbos modeliais ar pokalbių robotais. Dabar DI įsikūrė ir jūsų kompiuteryje – specialus NPU procesorius…
Ištrinti neįmanoma: kas nutinka informacijai, įkeltai į dirbtinio intelekto modelį?
Noras greičiau atlikti užduotis, rasti kūrybiškų minčių ar tiesiog sutaupyti laiko – motyvai, kurie kasdien daugybę darbuotojų paskatina atsiversti ne įmonės patvirtintą, o bet kokį viešai prieinamą dirbtinio intelekto (DI) modelį. Tačiau šis, atrodo nekaltas įprotis, gali suketi grėsmių visai organizacijai. Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas sako, kad vadinamasis „šešėlinis DI“ (angl. shadow AI), kai darbuotojai be įmonės žinios naudojasi neautorizuotomis programėlėmis, tampa vis rimtesniu iššūkiu. Deja, įmonėms jo pasekmės gali būti itin skaudžios. Situacijos mastą iliustruoja ir tarptautiniai tyrimai. IBM 2025 m. „Duomenų pažeidimo kainos ataskaitoje“ nustatyta, kad net 20 proc. tirtų organizacijų patyrė saugumo pažeidimų dėl to, jog darbuotojai užduotis atlikdami fone naudojo šešėlinį DI kaip „ChatGPT“,…
„LG Electronics India“ įtraukta į Nacionalinės vertybinių popierių biržos sąrašą
Siekdama tapti nacionaline Indijos korporacija, bendrovė pristato savo ateities viziją „LG Electronics“ (LG) skelbia apie savo antrinės bendrovės „LG Electronics India Limited“ (LGEIL) įtraukimą į Indijos nacionalinę vertybinių popierių biržą (NSE). Šis svarbus įvykis žymi reikšmingą žingsnį LGEIL siekyje tapti nacionaline Indijos korporacija ir sustiprina jos, kaip ilgalaikės partnerės, vaidmenį šalies ekonomikos augime. Spalio 14 dieną Mumbajuje, NSE būstinėje, LG surengė įtraukimo į biržą ir ateities vizijos pristatymo ceremoniją, kurioje dalyvavo „LG Electronics“ generalinis direktorius William Cho, finansų direktorius Chang-tae Kim, LGEIL generalinis direktorius Hong-ju Jeon, valdybos pirmininkas Dae-hyun Song, taip pat NSE generalinis direktorius Ashish Chauhan, investuotojai ir analitikai. Skambant rinkos atidarymo varpui, LG generalinis direktorius Cho ir NSE…
Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gyventojams – patikimesnis internetas
Viena pirmųjų interneto tiekėjų Lietuvoje – bendrovė „Etanetas“ – aktyviai plečia šviesolaidinio interneto prieinamumą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovė praneša apie naujai nutiestus šviesolaidžio tinklus. Per vasarą „Etanetas“ užbaigė kabelio tiesimą Parapijoniškėse, Rudaminos seniūnijoje. Rudenį darbai persikėlė į Klonių kaimą, Nemėžio seniūnijoje. Dar šį mėnesį bendrovė pradės šviesolaidžio tiesimo projektą ir Eišiškių mieste. „Investuodami į plėtrą regionuose siekiame užtikrinti, kad tiek Vilniaus rajono, tiek mažesnių miestų gyventojai turėtų prieigą prie greičiausio ir patikimiausio interneto – šviesolaidžio. Regionuose gyvenantys žmonės dažniau nei didmiesčių gyventojai susiduria su oro sąlygomis, tokiomis kaip stiprus lietus, audros ar snygis, kurios gali trikdyti mobiliojo ryšio ar 5G interneto veikimą. Šviesolaidžio tinklams šios kliūtys įtakos neturi. Klientams…
Jaunimas darbo rinkoje: nepasirengę dirbti, o pradėję – nepasirengę likti
Jaunoji karta kelia vis didesnį nerimą darbdaviams. Nauji tyrimai rodo, kad Z kartos pasirengimu dirbti abejoja ir atrankų specialistai, ir patys jaunuoliai. Be to, beveik trečdalis jų per artimiausius dvejus metus planuoja keisti darbą. Anot darbo rinkos specialistų, toks jaunų darbuotojų pasimetimas ir mobilumas rodo vertybinį darbuotojų poslinkį nuo lojalumo prie sąmoningumo. Organizacijoms – tai ženklas tapti dar lankstesnėms ir prisiimti didesnę atsakomybę už jaunų talentų ugdymą. Nauja personalo tyrimų kompanijos „Criteria“ pasaulinė ataskaita atskleidžia, kad tik vienas iš dvylikos samdančių specialistų mano, jog Z karta (iki 28 m.) turi reikiamų įgūdžių ir nusiteikimo darbui. Abejonių dėl savo gebėjimo sklandžiai įsilieti į profesinį gyvenimą turi ir patys jaunuoliai – tik…
Aukštas išsilavinimas – aukšta įtampa? Tyrimas atskleidžia, kas labiausiai slegia Lietuvos profesionalus
Atrodytų, sėkmė turėtų įkvėpti, tačiau tyrimas rodo – ji vis dažniau tampa emociniu išbandymu. Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad kuo aukštesnis žmogaus išsilavinimas ir kuo didesnės jo ambicijos, tuo sunkiau išlaikyti vidinę ramybę. Pasak Julijos Markeliūnės, „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovės, šiandien darbas daugeliui yra ne tik būdas save realizuoti. Tai ir erdvė, kur žmonės mokosi pasirūpinti savimi. „Darbas yra vienas didžiausių streso šaltinių mūsų gyvenime, o jautriausiai į tai reaguoja aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai ir didmiesčių gyventojai. Tai atspindi nuolat didėjančius lūkesčius, konkurenciją ir spartų profesinį gyvenimo tempą, o kartu siunčia aiškią žinutę – darbdavių atsakomybė yra ne tik pastebėti šias tendencijas, bet ir aktyviai kurti aplinką, kurioje darbuotojai…
Kai atstumas išnyksta: kaip bevielio ryšio technologija pranoko Teslos viziją?
Išradėjas Nikola Tesla kadaise sakė, kad bevielė technologija leis visam pasauliui dirbti ir bendrauti taip, tarsi jis būtų vienos didelės smegenys. Po daugiau nei 80 metų mokslininko vizija išsipildė. Pasak Ramūno Mikalausko, „Telia“ radijo tinklo vadovo, per šimtmetį radijo bangomis grįstos technologijos evoliucionavo nuo sprendimo, skirto išimtinai tik aukštuomenės atstovams, iki kasdienių akimirkų srauto, kuriuo dabar dalinasi milijardai. „Belaidė radijo technologija iš esmės priartino paprastą žmogų prie didžių asmenybių: karalių ar premjerų, kurių balsą iki tol buvo galima išgirsti tik gyvai ypatingomis progomis. Šiandien bevielis ryšys padeda ne tik girdėti vieną kalbėtoją, tačiau leidžia visiems internetu bendrauti bene akimirksniu. Tokia galimybė tarsi sumažina fizinius atstumus tarp skirtingų žmonių ar net…
Privatumo paradoksas: nerimaujame dėl duomenų, bet patys atveriame duris sukčiams
Su privatumo klausimais susiduria kone kiekvienas. Įprasta situacija, kai po pokalbio su draugu apie atostogas socialinių tinklų srautas staiga prisipildo viešbučių ir kelionių pasiūlymais? Lyg kažkas klausytųsi. Kartais privatumo pažeidimai kyla dėl mūsų pačių neatidumo, o kartais – dėl saugumo spragų. Tad kuo skiriasi šios dvi sąvokos ir kaip naujausios technologijos gali padėti apsaugoti ir vieną, ir kitą? Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje, aiškina, kad privatumas susijęs su tuo, kaip įmonės tvarko joms patikėtus vartotojų duomenis. Šis klausimas, panašu, tampa vis aktualesnis. „Mūsų apklausos rodo, kad 9 iš 10 europiečių nerimauja dėl savo privatumo internete. Tad nestebina, kad vis labiau populiarėja technologijos, kurios saugo įrenginius ne tik nuo įsilaužimų,…
