Su liūdesiu pranešame, kad 2018 m. lapkričio 13 d., eidamas 90-uosius gyvenimo metus, mirė
ilgametis Lietuvos dailininkų sąjungos narys, žymus Lietuvos dailininkas: monumentalistas,
tapytojas, grafikas, sukūręs eilę įspūdingų kūrinių viešosiose erdvėse – Laimutis Ločeris (1929 04 11 – 2018 11 13).
Atsisveikinimas su velioniu dailininku Laimučiu Ločeriu vyks 2018 m. lapkričio 20 d. nuo 9.30 val. iki 14.00 val. Paco g. 4, salėje Nr. 3 (šalia apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios), Vilniuje. Tą pačią dieną 14.00 val. išlydėjimas į Antakalnio kapinių menininkų kalnelį.
Artimieji labai prašo nenešti vainikų bei puokščių.
L. Ločeris gimė 1929 m. balandžio 11 d. Biržuose. Tėvai jam išugdė didelę meilę Lietuvai, pagarbą kovotojams už jos laisvę. 1952 metais jis baigė studijas Lietuvos dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), o po kelerių metų – studijas Leningrado dailės akademijoje.
Nuo 1960 metų dalyvavo parodose, sukūrė monumentalių dekoratyvinių kūrinių interjerams kavinėse Vilniuje, Druskininkuose, dalyvavo pasaulinėje parodoje „EXPO-70“. Meno pasaulis ypatingai vertino ir vertina įstabius L. Ločerio bareljefus „Amžinas ąžuolas“, „Kopų balsai“.
Laimutį Ločerį vyresnioji karta prisimena iš jo monumentalių kūrinių dabar jau uždarytame sostinės restorane „Tauras“, garsiojoje vaikų kavinėje „Nykštukas“. Šiandien dailininko kūriniais galime pasigrožėti viešbučiuose „Crowne Plaza“ (anksčiau vadinosi „Draugystė“), „Neringa“. Kaip rašo dailėtyrininkė prof., humanit. mokslų daktarė G. Jankevičiūtė: „Skaidrus piešinio ažūras, laisvos konfigūracijos, grynų, skaisčių spalvų plotai kuria smagią nuotaiką. Šviesios, lengvos L. Ločerio „Anykščių šilelio“, „Neringos“ kavinės tapybos spalvos, linijinio piešinio primatas, veržlus ritmas, grakščios formos rodė įsivyraujantį to meto dailėje paprastumą, įtaigų lakoniškumą.“
Kūrėjo bareljefų, skulptūrų gausu Druskininkų, Nidos, Ukmergės, Vilkaviškio, kitų miestų kavinėse. Dailininkas kūriniams naudojo metalą, betoną, medį. Kūriniai monumentalių, plokščių, dekoratyvių formų, jiems būdingas dinamiškumas, veržlumas. Dailininko Laimučio Ločerio darbai originalūs, jų unikali plastinė kalba novatoriška ir šiandieną.
Profesionalumu dvelkė bei lietuvišką šviesą skleidė L. Ločerio iliustracijos Kanados laikraštyje „Tėviškės žiburiai“, Gudijos lietuviams skirtame mėnraštyje „Lietuvių godos“. 1987 – bėgdamas nuo sovietinio režimo trejus metus jis praleido Hamiltono mieste Kanadoje, kurie, kaip pat sakė, buvo bene sunkiausi ir ilgiausi jo gyvenime, nors sėkmingai dirbo privačiose mokymo įstaigose, dirbo kūrybiškai, tačiau nuolat svajojo sugrįžti į Lietuvą. Todėl, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, L. Ločeris nedelsdamas grįžo į gimtinę. Grįžęs jis pradėjo dirbti Dailės akademijoje, kur vėliau tapo docentu.
Laimutis Ločeris – žmogus, nuoširdžiai mylėjęs Lietuvą darbais, paaukojęs gerovę užsienyje dėl tėvynės, kelia didžiulę pagarbą jį pažinojusių kolegų širdyse. Savo išskirtine laiką pralenkusia kūryba jis paliko ryškų pėdsaką tautos kultūroje, o nuoširdžiu altruistiniu bendravimu užsitarnavo vietą žmonių širdyse.
Pagrindiniai kūrybiniai dailininko L. Ločerio darbai:
1. „Amžių Vilnius“ (metalas; 1959 m.; Vilniuje, „Neringos“ viešbučio hole)
2. „Anykščių šilelis“ (tempera; 1960 m.; Anykščiuose, restorane „Puntukas“)
3. „Taurų medžioklė“ (sgrafitas; 1961 m.; Vilniuje, kavinėje „Tauras“)
4. „Kosmosas“ (sieninė tapyba; 1962 m.; Vilniaus planetariumas)
5. „Dainava“ (metalas; 1963m.; Vilniuje, „Dainavos“ restorano salėje)
6. Dekoratyvinė siena (baltas cem.; 1964 m.; Ukmergės restorano hole)
7. „Dainavos šalis“ (dujų betonas; 1965 m.; Druskininkuose, kavinės „Dainava“ salėje)
8. Estr. dekor. siena (žalvario pl.; 1968 m.; Radviliškio restorano salėje)
9. Dekor. vartai (žalvaris, nefritas; 1968–1970 m.; Osakoje, Japonijoje, „Expo 70“ geologijos salėje)
10. Estrados dekor. siena (medis; 1972 m.; Vilkaviškio restorano salėje)
11. „Amžinas ąžuolas“ (medis; 1974–1975 m.; Vilniuje, viešbučio „Draugystė“ pos. salėje)
12. Akustinė siena (medis; 1976 m.; Vilniuje, viešbučio „Draugystė“ rest. salėje)
13. „Kopų garsai“ (medis; 1977 m.; Vilniuje, viešbučio „Neringa“ fojė)
14. „Gintaro krantas“ (goreljefas ; 1985–1987 m.; dekoratyvinė medžio siena Nidos restorane)
Pagrindinės iliustracijos:
1. Iliustracija Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“ Vasario 16-sios proga (1991 m.)
2. Iliustracija Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“ Kovo 11-osios proga (1990 m.)
3. Iliustracija Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“ Mindaugo karūnavimo šventės proga
4. Iliustracija Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“ Vasario 16-sios proga (2000 m.)
5. Iliustracija Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“ Vasario 16-sios proga (2002 m.)
6. Iliustracija Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“ Vasario 16-sios proga (2001 m.)
7. Iliustracija Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“ Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus proga (2001 m.)
8. Iliustracija Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“ Vasario 16-sios proga (2003 m.)
9. Iliustracija Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“ Mindaugo karūnavimo šventės proga (1995 m.)
Pranešimą paskelbė: Evelina Januškaitė, Lietuvos dailininkų sąjunga
