Antradienį Europos Parlamentas patvirtino taisykles, kurios įpareigos ES rinkai gaminti ekologiškesnius automobilius. 2020 m. leistinos naujų transporto priemonių anglies dvideginio (CO2) išlakos sumažės nuo šiuo metu galiojančios 140 g/km ribos iki 95 g/km.
EP nariai pasiekė, kad pereinamasis laikotarpis būtų kuo trumpesnis: minėta CO2 išlakų riba 2020 m. bus taikoma 95 proc. naujų automobilių, o nuo 2021 m. – visiems naujiems automobiliams.
Nuo 2020 m. iki 2022 m. taip pat galios „ypatingųjų kreditų“ sistema, kuri mažiau nei 50 g/km CO2 išmetančioms transporto priemonėms suteiks didesnį svorį apskaičiuojant CO2 išlakų vidurkį. 2020 m. tokie automobiliai bus skaičiuojami kaip dvi transporto priemonės, 2021 m. – 1,67 transporto priemonės, 2022 m. – 1,33 transporto priemonės. Vis dėlto šie kreditai negalės mažinti gamintojo CO2 išlakų vidurkio daugiau nei 7,5 g/km.
EP atkreipia dėmesį į šiuo metu veikiančias automobilių CO2 išlakų vertinimo spragas, kurios gamintojams leidžia deklaruoti tokius suvartojamų degalų ir išmetamo CO2 kiekius, kuriuos sunkiai įmanoma pasiekti kasdieninio vairavimo sąlygomis. Europarlamentarai siekia, kad dabartinė bandymo procedūra kuo greičiau būtų pakeista Jungtinėse Tautose derinama nauja pasauline lengvųjų automobilių bandymo tvarka, kuri, Europos Komisijos duomenimis, turėtų veikti nuo 2017 m..
Taisyklių projektui pritarė 499 EP nariai, nepritarė 107, o susilaikė 9. Dėl jų jau pasiektas neformalus susitarimas su ES Taryba, todėl neliko kliūčių joms įsigalioti.
„Šis balsavimas reiškia, kad ES toliau siekia būti CO2 išlakų iš automobilių mažinimo lyderė. 95 g/km riba reikštų, kad per metus ES būtų išmetama 50 mln. tonų CO2 mažiau. Vis dėlto tokios inovacijos kaštai turi būti socialiai ir ekonomiškai priimtini – tiek vartotojams, tiek ir gamintojams“, – pažymėjo EP pranešėjas Thomas Ulmer (Europos liaudies partija, Vokietija). Jis informavo, jog planuojami nauji bandymai, atitinkantys realaus vairavimo sąlygas.
Europos Parlamento dėka bus lengviau konfiskuoti nusikaltėlių turtą
Antradienį Europos Parlamentas didele balsų dauguma patvirtino taisykles, kurios leis lengviau atsekti, įšaldyti ir konfiskuoti pajamas iš tokių nusikaltimų kaip prekyba narkotikais, žmonėmis ar ginklais, taip pat kibernetiniai nusikaltimai bei korupcija. Tyrimai rodo, kad šiuo metu tik 1 proc. tokių pajamų įšaldomos ar konfiskuojamos.
Naujosios ES taisyklės bus taikomos asmenims, kurie kaltinami dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, vaikų pornografija, kibernetiniais nusikaltimais, taip pat korupcija privačiame sektoriuje arba ES institucijose. Visos ES valstybės privalės užtikrinti galimybę konfiskuoti iš šių nusikaltimų įgytas pajamas arba jų vertę atitinkantį turtą įsiteisėjus galutiniam apkaltinamajam nuosprendžiui.
Šį turtą konfiskuoti bus galima ir tada, kai kaltinamasis slapstosi arba neatvyksta į teismo posėdį dėl ligos. Kartu sudaromos galimybės konfiskuoti ir nusikaltėlių turtą, perduotą tretiesiems asmenims, jei pastarieji žinojo arba turėjo žinoti, kad perdavimo ar įsigijimo tikslas buvo išvengti konfiskavimo. Tai pagrindžia turto perleidimas neatlygintinai arba už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.
Europarlamentarai ragina valstybes apsvarstyti galimybę konfiskuotą turtą naudoti vardan viešojo intereso ar socialiniais tikslais.
„Sekti nusikalstamu būdu įgytų pinigų judėjimą per sienas ir konfiskuoti nusikaltėlių pajamas turi būti mūsų prioritetas – tik tuomet galėsime sumažinti sunkių nusikaltimų skaičių. Netoleruotina kai nusikaltėliai nusiunčiami į kalėjimą, o neteisėtai įgyti pinigai toliau cirkuliuoja“, – pažymėjo EP pranešėja Monica Luisa Macovei (Europos liaudies partija, Rumunija).
Naujosioms taisyklėms pritarė 631 EP narys, nepritarė 19, o susilaikė 25. Dėl jų jau pasiektas neformalus susitarimas su ES Taryba, todėl neliko kliūčių joms įsigalioti. ES valstybės turės per 30 mėnesių perkelti jas į savo teisę.
Europos Parlamento dėka skurdžiausieji toliau gaus paramą
Antradienį Europos Parlamentas pritarė, tam, kad iki 2020 m. būtų pratęsta ES fondo, remiančio skurdžiausius Sąjungos piliečius, veikla. Jo lėšos sudarytų 3,5 mlrd. eurų. Dėl to jau sutarta su ES Taryba.
Sprendimui pritarė 592 EP nariai, nepritarė 61, o susilaikė 31. Šis fondas pakeis Maisto paskirstymo programą, kuri leido perskirstyti žemės ūkio srityje atsiradusias perteklinio maisto atsargas. Europarlamentarų dėka 2014–2020 m., kaip ir 2007-2013 m., fondo reikmėms bus skirta 3,5 mlrd. eurų, o ne 2,5 mlrd. eurų, kaip siūlė ES Taryba. EP dėka taip pat numatyta, kad fondas kompensuos nuo 2014 m. sausio 1 d. patirtas išlaidas.
Naujasis fondas rems pagalbą maistu ir daiktais, taip pat finansuos socialinės įtraukties priemones. Siekiant įvairinti maisto tiekimą ir mažinti maisto švaistymą, fondas galės remti dovanotų maisto produktų surinkimą, transportavimą, sandėliavimą ir skirstymą.
Atsižvelgta į Europos Parlamento siūlymą, kad ES standartiškai finansuotų 85 proc. fondo remiamų iniciatyvų (likusią dalį turėtų finansuoti pačios ES valstybės), o labiausiai krizės paveiktose ES valstybėse ši dalis galėtų būti padidinta iki 95 proc.
2011 m. beveik ketvirtadalis europiečių (120 mln.) gyveno ties skurdo riba – tai 4 mln. daugiau nei 2010 m.
