Įvairenybės

Estijos energetikas teigia, kad susijungti su Europos energetikos sistema pagal Lietuvos modelį nėra saugu

Estijos valstybinė bendrovė „Elering“ , kuri valdo Estijos elektros energijos tinklus, apskaičiavo investicijas, kurių šaliai prireiks elektros tinklams sinchronizuoti su žemyninės Europos tinklais.

„Kalbant apie Estiją, pažymėtina, kad būtina statyti naują elektros perdavimo liniją su Latvija. Tai svarbiausias darbas, kurį mes, Estijoje, privalome atlikti. Dar vienas žingsnis – mums reikia renovuoti dvi esamas linijas su Latvija. (…) Šios trys linijos, apie kurias aš kalbu, kainuos maždaug 150 mln. eurų“, – sakė „Elering“ bendrovės atstovas Ainas Kosteris. Jo nuomone, dėl Estijoje turimos infrastruktūros pasiruošti minėtam procesui jo šaliai prireiks mažiau investicijų nei Lietuvai. Lietuvos operatorės „Litgrid“ skaičiavimai rodo, kad infrastruktūrai stiprinti reikės maždaug 642,5 mln. eurų.

Tačiau Estijos bendrovės atstovas pažymėjo, kad šiuo metu apie patį sinchronizavimo procesą reiškiamos skirtingos nuomonės.

„Bet svarbiausias klausimas – kas bus tarp Lietuvos ir Lenkijos. Estijoje manoma, kad turi būti dvi linijos. O Lietuva siūlo: darykime viską greit ir su viena linija (šiuo metu turima vienintele LitPolLink linija). O mes manome, kad dvi linijos padėtų užtikrinti saugumą. Jei kas nors atsitiktų vienintelėje linijoje, pavyzdžiui, ekstremalios situacijos atveju, mes liktume be jungties. Tai svarbiausias klausimas, ir jį reikia išspręsti iki vasaros arba per vasarą“, – sakė A. Kosteris. Pažymėtina, kad pradžioje Lietuva irgi norėjo prašyti finansuoti antrąją liniją, tačiau tokį scenarijų kategoriškai atmetė Lenkija.

Kalbėdamas apie visišką atsijungimą nuo veikiančios BRELL sistemos, Estijos energetikas nesakė, kad linijas reikėtų visiškai nutraukti.

„Tai labai sudėtingas klausimas. Aš manau, kad prekyba turi vykti vienodomis sąlygomis. Jei Rusija nori parduoti energiją čia, Estijoje, ji turi priimti ir mūsiškę. O jei Rusija to nenori, tai tada tų jungčių gal ir nereikia. Norėtųsi tikėti, kad normali Rusijos ir Baltijos šalių prekyba yra įmanoma“, – reziumavo A. Kosteris.

Pranešimą paskelbė : MSol&Com komanda, UAB MSol&Com

Parašykite komentarą