„Gyvenk šia diena“ – gražus ir optimistiškas posakis, kuriuo remiantis norėtų gyventi mūsų visuomenė. Jokių įsipareigojimų, jokio žvelgimo per petį atgal į praeitį, jokio nerimo dėl ateities. Visgi, kad ir koks atrodytų geras gyvenimas šiandien, niekada nežinai kas bus rytoj. Taip yra visose gyvenimo srityse, taip ir su finansais – šiandien geras atlyginimas ir gera šeimos situacija leidžia viską, o rytoj gali sėdėti tuščiomis kišenėmis. Tad taupyti reikia bet kokiu atveju. Tačiau kaip tai padaryti, kuomet XXI a. nėra įgimto įpročio taupyti? Biudžetas, biudžetas ir dar kartą biudžetas! Tai yra tema, apie kurią kalba visi asmeninių finansų ekspertai, tačiau apie tai nuolat pamirštama. Tačiau be biudžeto nieko nenuveiksi. Juk gali…
Žmonės nori skolinti kitiems žmonėms
Šių metų rugpjūčio mėnesį veiklą pradėjusi virtuali paskolų platforma SAVY, veikianti kaip tarpininkas tarp norinčių pasiskolinti ir galinčių paskolinti žmonių, sėkmingai įgyvendina žmogus – žmogui skolinimo (angl. peer – to – peer lending) principą Lietuvoje: gautų paskolų paraiškų suma per tris mėnesius jau viršija 4 mln. Lt, o žmonių, norinčių paskolinti, skaičius artėja link 700. Tokia naujo pobūdžio paskolų gavimo ir paskolų teikimo platforma sulaukė visuomenės reakcijos vos susikūrusi, kadangi SAVY veikia pagal pasaulyje plačiai papiltusį modelį, kuris leidžia fiziniams asmenims paskolinti pinigų mokumo reikalavimus atitinkantiems žmonėms ir uždirbti didesnę nei įprastinių investavimo instrumentų, tokių kaip akcijos ar obligacijos, grąžą. Trijų mėnesių SAVY duomenimis, vidutinė investicijų grąža – 23,23 proc.,…
Pradedama statyti rekordinio dydžio piramidė iš milijono monetų
Šiandien, lapkričio 11 dieną, Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje pradedama statyti monetų piramidė, kuri bus sudaryta iš vieno milijono vieno cento monetų. Tai bus didžiausia pasaulyje piramidė, pastatyta iš monetų. Po statybų monetos bus iškeistos ir visa žmonių paaukota suma atiteks M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo globojamiems gabiems vaikams. Idėja – surinkti milijoną monetų – kilo Vytautui Jakštui ir Domui Jokubauskiui, studentams fizikams iš Vilniaus. Padedami daugybės geranoriškų žmonių, jie per penkerius metus surinko daugiau nei vieną milijoną smulkiausių lietuviškų 1 cento monetų. „Projektą pradėjome su šūkiu „Tavo centas gali!“, tuo norėdami pasakyti, kiek daug žmonės gali pasiekti įdėdami kad ir labai mažą indėlį – vieną centą“, – sakė…
Vartotojų apklausa: euro įvedimo įtaka kainoms
Beveik pusė lietuvių yra įsitikinę, kad prieš euro įvedimą visų prekių ir paslaugų kainos didėjo. Trečdalis mano, kad kainos nekito ir tik 1 proc. gyventojų pastebėjo kainų mažėjimą. Daugiausiai respondentų nurodė maisto, avalynės ir drabužių kainų augimą. Tai atskleidė didžiausio Europoje avalynės tinklo „Deichmann“ iniciatyva atlikta apklausa. Brangimą įžvelgia visur 44 proc. lietuvių teigia, kad dviejų valiutų skelbimo laikotarpiu visos prekių ir paslaugų kainos didėjo. 70 proc. respondentų pastebėjo maisto produktų, 52 proc. – avalynės ir drabužių, 45 proc. – namų apyvokos prekių pabrangimą. 33 proc. gyventojų nuomone, planuojamas euro įvedimas neturėjo įtakos kainų pokyčiams. Tokia pati respondentų dalis nurodė teisingą avalynės bei drabužių kainų perskaičiavimą. O manančių, kad prekių…
Sukčiai vis bando laimę apsimesdami bankais
Vis dažniau į el.pašto dėžutę nugula laiškai su pranešimais, jog gavote pinigų, jog jūsų el.bankininkystės prieiga užblokuota ir rekomenduojama imtis tam tikrų veiksmų – paspausti nuorodą, užpildyti formą, kurioje dažnai prašoma nurodyti savo el.bankininkystės duomenis ar kredito kortelių duomenis. Šiuo metu el.paštus pasiekia fotografijoje užfiksuoto turinio laiškai. Jei atkreipsite dėmesį, laiškas parašytas netaisyklinga kalba, el.pašto adresas nėra oficialus banko adresas, o nuoroda siūlanti atkurti paskyrą nukreipia ne su banku susijusį tinklalapį. Tokį laišką iškarto trinkite, jokiais būdais nespauskite jame esančių nuorodų. Atminkite: bankai nesiunčia tokio pobūdžio žinučių, neskambina telefonu ir neprašo paspaudus nuorodas atkurti duomenis ar suvesti savo duomenis. Būkite budrūs, saugokitės sukčių! Daugiau informacijos apie galimus bandymus išvilioti slaptažodžius…
Kas vyksta finansų rinkose? Specialisto komentaras
Šią savaitę ėmėme gūžčioti pečiais, stebėdami finansų rinkų judesius. Iš tiesų, labiau pagrįstus paaiškinimus tokiais atvejais įmanoma suformuluoti šiek tiek vėliau, kai baigiama mąstyti šauktukų kategorijomis. Pirmieji komentarai savaitės viduryje buvo skambesni, tačiau po kelių dienų kritimo situacija nurimo ir galime daryti tam tikras išvadas. Tai, kas pastarosiomis dienomis vyko rinkose, turbūt galima pavadinti korekcija. Krito dauguma indeksų Trečiadienį ir dalį ketvirtadienio finansų paveikslas buvo panašesnis į visuotinį pozicijų likvidavimą, kuomet krito praktiškai viskas. Juokavome, kad trečiadienį Europos biržos galėjo baigti darbą anksčiau, nes per visą prekybos sesiją indeksai be jokios atsvaros vien tik krito. Europos indeksai per trečiadienį nukrito 3-4 proc., JAV – kiek kukliau – apie 1 procentą.…
Tyrimas: kas atsakingas už laiku negrąžintas paskolas?
Daugelio lietuvių nuomone, kiekvienas žmogus yra pats atsakingas už savo finansinį išprusimą, rodo ankstesnės visuomenės apklausos. O kas atsakingas už nesugebėjimą laiku grąžinti paimtos paskolos – žmogus ar ją išdavusi kompanija? Tautiečių nuomonę pastaruoju klausimu atskleidė „Provident Finansai“ inicijuota apklausa. Atsakomybės dėl paskolų, kurias tampa sudėtinga grąžinti, žmonės nesikrato. Beveik pusės respondentų (47 proc.) nuomone, atsakomybė tokiu atveju tenka abiems pusėms – paskolą imančiam žmogui ir ją išduodančiai kompanijai. Kiek mažiau nei pusė lietuvių mano, kad atsakomybė tenka pačiam žmogui. Vien tik paskolą išdavusiai kompanijai atsakomybę priskiria tik 4 proc. apklaustųjų. „Svarbu ir atsakingai skolintis, ir atsakingai skolinti. Remiantis atsakingo skolinimo taisyklėmis, vartojimo paskolas išduodančios įmonės tikrina kliento mokumą ir…
Deloitte tyrimas: Vidurio Europos bankų būklė gerėja
Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė Deloitte atliko Vidurio Europos regiono bankų būklės tyrimą ir paskelbė rezultatus ataskaitoje „Vidurio Europos bankų sektoriaus perspektyva. Bankų būklė gerėja“. Remiantis tyrimo rezultatais, pagrindinė išvada yra ta, kad skirtumas tarp Vidurio Europos regiono šiaurinių ir pietinių valstybių bankų sektorių rezultatų išlieka akivaizdus. Tačiau tiek šiaurinių, tiek pietinių valstybių bankų sektorių būklė akivaizdžiai gerėja dėl augančio bendrovių pasitikėjimo, kuris padidėjo paspartėjus BVP augimui (nuo vidutiniškai 1,1 proc. visoje Vidurio Europoje 2013 m. iki 2,5 proc. šiemet ir iki 3,0 proc.–3,5 proc. 2015–2016 m.). Ataskaitoje analizuojami dešimties pagrindinių bankų rezultatai ir perspektyvos kiekvienoje iš aštuonių Vidurio Europos valstybių: Čekijos, Kroatijos, Lenkijos ir Slovakijos bankai analizuojami kaip…
SEB būsto kainų lūkesčių rodiklis: mažėja gyventojų, manančių, kad būsto kainos kils
SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2014 metų rugsėjį šiek tiek daugiau negu pusė (54 proc.) apklaustų gyventojų teigė, jog būsto kainos, jų nuomone, artimiausiu laiku padidės. Nors šį rugsėjį manančių, kad būsto kainos didės yra kur kas daugiau negu pernai, būsto kainų lūkesčių rodiklis mažėja jau antrą ketvirtį iš eilės. Palyginti su ankstesnio šių metų ketvirčio apklausos rezultatais, manančiųjų, kad kainos didės, sumažėjo 4 proc. punktais. Šį rugsėjį penktadalis (22 proc.) gyventojų tikėjosi, kad per ateinančius dvylika mėnesių būsto kainos liks tokios pat, o kas septintas (14 proc.) manė, jog būsto kainos Lietuvoje kris. Per tris pastaruosius mėnesius būsto kainų lūkesčių rodiklis,…
„Paysera“, įsitvirtinusi kaip tarptautinė mokėjimų sistema, atsisveikina su lietuvišku prekės ženklu „Mokėjimai.lt“
Lietuvių plėtojama tarptautinė mokėjimų sistema „Paysera“ atsisveikina su lietuvišku prekės ženklu „Mokėjimai.lt“. Nuo šiol Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, bus naudojamas tik tarptautinis prekės ženklas „Paysera“. „Mokėjimai.lt“ prekės ženklą iki šiol buvo galima pastebėti Lietuvos el. prekybos vietose. Tarptautinis prekės ženklas „Paysera“ lietuviškąjį pakeis nuo 2014 m. spalio. „Atsisakydami lokalaus prekės ženklo žengiame į naują bendrovės gyvavimo etapą. Lietuva mums buvo starto rinka, tapę pasaulinės mokėjimų rinkos žaidėju, turime prisitaikyti prie jos“, – sakė Kostas Noreika, „Paysera“ plėtojančios bendrovės „EVP International“ vadovas. Jo teigimu, globalios mokėjimų sistemos, taip pat ir „Paysera“ tiesioginiai konkurentai – „Paypal“, „Transferwise“ – naudoja tik globalius prekės ženklus, siekdamos būti vienodai gerai atpažįstamos įvairiose šalyse.…