Kalėdinė eglutė – tiesiog būtinas švenčių atributas. Visgi, čia susiduriame su dilema, kokią žaliaskarę puošti – dirbtinę ar gyvą. Išsklaidyti mitus ir pasirinkti aplinkai draugiškiausią variantą padės Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedros docentė Aušra Zigmontienė. „Jeigu renkatės tarp dirbtinės, kirstos ir vazonėlyje pasodintos eglutės, ekologijos požiūriu, be abejo, pirmauja pastaroji. Puiki išeitis: šventiniu laikotarpiu galite pasidžiaugi, o vėliau pasodinti miškelyje arba atiduodi tai galinčiam padaryti žmogui“, – aiškina ekologijos ir aplinkosaugos ekspertė. Mokslininkės teigimu, tai, kad tokios eglutės neprigyja yra mitas. Šis reiškinys labiau taikytinas lepesniems, mūsų klimatui nepritaikytiems medeliams, o nuo seno Lietuvoje augančios eglės atsodintos puikiai žaliuoja. Žinoma, įtakos turi ir atsodinimo vieta, laikas, taip…

Senovės Lietuvoje šventinis stalas buvo neįsivaizduojamas be riešutų. Ir ne tik maisto atžvilgiu: riešutai buvo glaudžiai siejami su meilės plotme – pradedant dėmesio patikusiai merginai parodymu, baigiant šventiniais būrimais, tikintis ištekėti. Pasak etnomuzikologės, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėjos Zitos Kelmickaitės, riešutas lietuvių tautosakoje – ypatingai svarbus. Riešutavimas anksčiau ir dabar Z. Kelmickaitės teigimu, buriantis bei meilės reikaluose riešutas – nepakeičiamas. Pavyzdžiui, jei kas nors riešutų pintinėje aptikdavo keimerį – dvigubą ar trigubą lazdyno riešutą – tai būdavo ypatingos svarbos radinys, kurį perkąsti dviese prilygdavo šiuolaikiniam deimantinio žiedelio dovanojimui. Tad kartu krimsti keimerį reikšdavo rimtų santykių pradžią. „Kadangi lietuviai eidavo riešutauti, lietuvių liaudies dainose riešutavimas figūravo nuolatos. Būdavo dainuojama: „Aš…

Lietuvoje nuolatinės slaugos ar pagalbos poreikis pripažintas beveik 40 tūkstančių žmonių – tokią statistiką skelbia Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba. Ne paslaptis, jog negalią turintys žmonės reikalauja kitų asmenų pagalbos elementariems veiksmams, kurių sveikieji netgi nepastebi. Siekdami palengvinti šių žmonių dalią, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai sukūrė inovatyvią technologiją, leisiančią neįgaliesiems patiems, be niekieno pagalbos žodžiu valdyti įvairius buities prietaisus ir svarbiausius funkcinius įrenginius. „Apsiversti lovoje, įjungti ar išjungti šviesą, valdyti buitinę techniką, išsikviesti medikų pagalbą, o gal paprasčiausiai užtraukti užuolaidas ar perjungti televizijos kanalą. Galimybė veiksmus inicijuoti balsu padidintų žmogaus su fizine negalia savarankiškumą, pagerintų jo gyvenimo kokybę bei leistų sumažinti slaugos personalo poreikį“, – apie neįgaliesiems skirto…

Apklausa patvirtino, kad tautiečiams susikurti kalėdinę dvasią namuose yra iš tiesų svarbu – vieni šventines dekoracijas perka, kiti gamina patys, o treti sukasi su tuo, ką jau turi. Ir tik labai maža dalis namų nepuošia, nes yra varžomi finansų ar tiesiog nemato tam prasmės. Tokius rezultatus atskleidė kompanijos „Provident Finansai“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Daugiau nei trečdalis, 39 proc., namus yra linkę puošti minimaliai, panaši dalis apklaustųjų puošia dekoracijomis, kurias naudoja metai iš metų. Kasmet kalėdinę eglę ir namus vis naujomis dekoracijomis dabina kas ketvirtas respondentas. Tik 8 proc. tyrimo dalyvių teigė nematantys prasmės šventėms puošti namus, o 6 proc. atviravo, jog to nedaro, nes varžo finansai. „Apklausos rezultatai leidžia…

Kalėdos atskuba devynmyliais žingsniais. O prieš šventes vienas didžiausių iššūkių – išrinkti dovanas brangiems žmonėms. Tačiau neretai tenka pasukti galvą ir dėl to, kaip tas dovanas gražiai supakuoti. Juk po Kalėdų eglute visuomet smagu rasti gražiai ir originaliai įpakuotą dovaną. Dizainerė floristė Asta Šlekienė atkreipia dėmesį, kad originaliai supakuota dovanėlė palieka kur kas didesnį įspūdį. Tad šio darbo ji siūlo neatidėlioti paskutinei dienai, o pakavimui nebijoti rinktis natūralias gamtos dovanas: spyglius, šakeles, džiovintus lapus, kankorėžius, cinamono lazdelę ar apelsino griežinėlį. Kalėdinių dovanų dekoravimas nuo kitų progų išsiskiria šventiškumu, čia naudojamas spalvingesnis popierius, o ir fantazijos galima panaudoti daugiau. Tačiau spalvos yra ramesnės ir jaukesnės, lyginant su gimtadienio ar kitų progų…

Šildymo sistemų ekspertai įsitikinę, kad Lietuvos gyventojai vis dar neišnaudoja galimybių sumažinti šildymo sąnaudas ir atitinkamai savo finansines išlaidas. Pasak danų įmonės „Danfoss“ pardavimų vadovo Dariaus Gagio, Lietuvoje per metus sumontojama apie 150 tūkst. termostatų, t.y. 3,6 karto mažiau, nei vos dvigubai daugiau gyventojų turinčioje Danijoje. Beje, Danijoje rinka ir taip labiau prisotinta, nes termostatai individualiuose būstuose naudojami jau daugiau nei 70 metų, o Lietuvoje vos dvidešimtmetį. Pirmasis radiatoriaus termostatas buvo išrastas kaip tik Danijoje – jį 1943 m. sukūrė „Danfoss“ kompanijos steigėjas Mads Clausen. Lietuvoje radiatorių termostatai jau yra įrengiami visuose naujai statomuose daugiabučiuose, taip pat jais gali naudotis ir senesnės statybos renovuotų namų su tinkamai parengta šildymo sistema…

Patikėsite ar ne, bet Kalėdų seneliui ne visas dovanas pagamina nykštukai. Daug ką jis perka parduotuvėse. Jei niekada neteko pamatyti Kalėdų senelio ar jo nykštukų parduotuvėje, vadinasi, gerai užsimaskavę buvo. Daugelį laiškų Senelis gauna, kai iki švenčių lieka labai nedaug laiko, todėl paskutinės savaitės iki Kalėdų – jam pats darbymetis. Tiems, kam prieš šventes tenka dirbti Kalėdų senelio darbą, keli patarimai, kaip viską suspėti. Ką dovanoti? Sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, bet tas, kas dovanoja, nori, kad dovana patiktų. Gera dovana turėtų rodyti, kad dovanotojas žino, ko nori ar ko reikia dovanos gavėjui. Bet taip juk būna ne visada. Apmaudu, kai išleidžiame pinigus, o dovana nedžiugina. Dažniau taip…

„Provident Finansai“, bendradarbiaudami su nuotaikingąja kūrėja Sigute Ach, tęsia Kalėdinį projektą ir antrus metus iš eilės siūlo su šventėmis susijusias išlaidas mažinti nebrangiais sprendimais. Šiemet pateikiama 50 originalių mažo biudžeto kalėdinių dekoracijų idėjų. Projekto tikslas – paskatinti žmones atsigręžti į nematerialius dalykus: puošti namus rankų darbo kalėdiniais eglutės ir namų papuošimais, dovanoti pačių su meile gamintas dovanas. Kompanijos parengtame „50 mažo biudžeto kalėdinių dekoracijų idėjų“ sąraše galima rasti ir visiškai nieko nekainuojančių, ir tokių, kurioms pagaminti greičiausiai užteks to, kas yra namuose, ir nedidelio biudžeto kalėdinių dekoracijų pasiūlymų. Sąrašą sudaro kalėdinių eglutės papuošimų, dekoracijų namams ir šventiniam stalui idėjos su aprašymais. Taip pat rasite ir patarimų, kaip pasigaminti advento kalendorių.…

Kūčios ir šv. Kalėdos – gražiausios žiemos šventės ir dideliam, ir mažam. Tai naujų vilčių, ateities siekių ir svajonių išsakymo metas. Šiuo laikotarpiu vaikus lanko Kalėdų Senelis, su kuriuo susitinkama šventinių renginių metu. Kalėdų Senelis, įsmukęs židinio kaminu vidun, mažuosius aplanko naktį miegančius, sudeda dovanėles po eglute ar į kojines, pakabintas prie lovelių. Jis, į roges pasikinkęs devyniaragių elnių, atskrieja iš tolimosios šalčio šalies Laplandijos. Etnologo ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus Liberto Klimkos paklausėme, kaip gi Kalėdų Senelis apsigyveno tolimoje šiaurėje ir kodėl reikia papuošti eglutę jo belaukiant? Pasak L. Klimkos, senovės romėnai savo kalendoriaus pirmąjį mėnesį buvo paskyrę Janui, dviveidžio laiko dievaičio garbei. Pirmąsias šio mėnesio, vadinamo Januarijumi,…

Jau svarstote, kaip papuošti namus šventėms? Šiemet siūlome jas pasitikti kiek kitaip ir, užuot išlaidavus naujiems kalėdiniams papuošimams, pasigaminti juos patiems. Smagiausia, jog taip būsite ne tik originalūs, bet ir padarysite gerą darbą – antram gyvenimui prikelsite panaudotus šiaudelius. „Gamindami kalėdinius papuošimus iš antrinių žaliavų, dvigubai sumažiname taršą: ne tik neišmetame šiaudelių, bet ir neperkame žaisliukų, kurių gamyba taip pat būtų teršusi gamtą“,– sako menininkė Jurgita Jakubauskaitė, šią savaitę grįžusi į kadaise baigtą Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU) ir čia vedusi ekologiškų žaislų dirbtuves. Mergina, palaikanti atsakingo vartojimo ir ekologijos idėjas, neslepia, jog toks žaislinių snaigių gaminimo principas nėra naujas – jis perimtas iš mūsų prosenelių. Anksčiau taip buvo gaminami…