Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę. Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios tendencijos įvairių įrenginių, ypač išmaniųjų telefonų, ekranų kokybė šiandien tampa ne vien techniniu, bet ir elgseną formuojančiu veiksniu. Pasak jos, siekiama kurti greitesnius, aiškesnius ir jautresnius ekranus, kurie padėtų vartotojams efektyviau atlikti užduotis ir neskatintų ilgesnio nei būtina buvimo prie ekrano, nes tai gali nulemti įvairius trumpalaikius ar ilgalaikius…

Atėjusi žiema namams tampa tikru išbandymu – šaltis, sniegas ir intensyvesnis šildymas atskleidžia silpnąsias būsto vietas. Draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad šią žiemą jau fiksuota daugiau su sniegu ir šalčiu susijusių žalų nei pernai – užregistruota dešimtys atvejų, o bendra suma siekia keliasdešimt tūkstančių eurų. BTA turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovo Mindaugo Ratkevičiaus teigimu, dažniausiai žiemos metu fiksuojamos žalos yra susijusios su vandentiekio ir šildymo sistemomis bei pastatų konstrukcijomis. „Dažniausiai fiksuojame užšalusius ir trūkusius vamzdžius, šildymo sistemų gedimus, taip pat stogo pažeidimus dėl sniego ir ledo. Kalbant apie didžiausius nuostolius, brangiausios žalos neabejotinai yra gaisrai. Atšalus orams jų akivaizdžiai padaugėja – žmonės intensyviau kūrena krosnis, židinius,…

Šventės turėtų būti ramybės ir jaukumo metas, tačiau realybėje jos dažnai prasideda nuo įtampos. Dovanų paieškos, dekoracijos, maisto ruošimas – darbų sąrašas ilgas, o laiko vis mažiau. Po darbų namo grįžtama tik sutemus, o vos įėjus pasitinka ryški šviesa, visu pajėgumu veikiantis šildymas ir galvoje sukasi mintys, ką dar reikia padaryti. Atrodo, kad šventės jau čia, bet jos vyksta tik fone. Kodėl taip nutinka ir kaip išvengti šio paradokso? „Šventės, kurios įprastai siejasi su jaukumu, dažnai pasižymi stresu. Žmogus stengiasi sukurti tobulą šventinę atmosferą, bet tai užima daug laiko, jėgų ir pastangų. Čia slypi paradoksas – šventinių namų jaukumo ir ramybės kūrimas verčia griebtis už galvos, tačiau iš tiesų galime…

Ar tikrai užrakinau duris? Ar išjungiau lygintuvą? Tokie klausimai kasdien kamuoja daugelį žmonių – naujausias bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad beveik kas trečias Lietuvos gyventojas kiekvieną kartą pasitikrina, ar automobilis arba namai yra tikrai užrakinti. Didelė dalis žmonių kasdien rūpinasi savo namų ir turto saugumu, tačiau dar yra kur tobulėti – būsto draudimu pasirūpinęs ne kiekvienas. Draudimo bendrovės BTA Rizikų valdymo departamento direktorės Anos Variakojienės teigimu, dažnai kartojamas tikrinimas nėra vien nerimo ženklas – tai įprastu tampantis veiksmas, kuriuo žmonės bando susikurti kasdienį saugumo jausmą. „Žmonės nerimauja dėl labai paprastų dalykų – ar liko praviras langas, ar tikrai užrakinau duris, ar išjungiau lygintuvą. Vieni dėl to grįžta namo, kiti…

Kiekvieno žmogaus namų ruošos taisyklės gali kardinaliai skirtis, tačiau psichologai pastebi, kad susiformavę įpročiai gali atspindėti tam tikrus charakterio bruožus. Net ir skalbimo rutina gali parodyti, kaip žmogus jaučiasi ar koks jo santykis su kitais. Siekiant palengvinti namų ruošą, svarbu atpažinti savo charakterio bruožus ir atrasti, kokie sprendimai buityje jiems geriausiai tinka. 2025 metų mokslininkų tyrimai rodo, kad įprotis yra automatinis atsakymas į žmogaus aplinką, o ne apgalvotas sprendimas. Tai atsispindi ir kasdieniuose namų ruošos darbuose, dėl to dauguma žmonių skalbia ne todėl, kad taip nusprendžia. Jie susirūpina pamatę išaugusią nešvarių drabužių krūvą ar neradus norimo megztinio spintoje. „Skalbiniai yra visiems įprasta gyvenimo dalis, tačiau žmonių švaros įpročiai gali kardinaliai…

Tvarkymosi maratonas, švytintys namai ir nė dulkelės net sunkiausiai pasiekiamose vietose – turbūt daugeliui pažįstamas scenarijus sezoninio tvarkymosi metu ar prieš namuose apsilankant svečiams. Bet ar kada susimąstėte, ar toks požiūris į švarą būdingas tik lietuviams? Galbūt panašių įpročių turi ir Pietų Europos gyventojai? Įvairūs tyrimai rodo, kad tvarka namuose europiečiams nėra svetima. Internetinės parduotuvės „Galaxus“ užsakymu atlikta rinkos tyrimų bendrovės „YouGov Switzerland“ apklausa atskleidė, kad 3 iš 8 namų ūkių Vokietijoje ir Šveicarijoje grindys valomos bent kelis kartus per savaitę. Dar geresni rezultatai – Prancūzijoje ir Austrijoje, kuriose taip dažnai namų tvarka rūpinasi kas antras. Tačiau labiausiai tvarką dievina italai – net 3 iš 5 namų ūkių grindys valomos…

Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus pasikartojanti rutina dar XX a. pradžioje buvo sugalvota kaip energijos taupymo priemonė. Visgi ekspertai teigia, kad ji nebeatitinka pirminio tikslo, o tyrimai rodo, kad laiko persukimas ne tik nebetaupo elektros energijos, bet kai kuriais atvejais jos vartojimą net padidina. Pasikeitė vartojimo įpročiai Vasaros ir žiemos laiko sistema pirmą kartą Europoje buvo įvesta dar Pirmojo pasaulinio karo metais, kai valstybės ieškojo būdų taupyti anglį ir kitą kurą. Logika buvo paprasta: ilgesnės šviesaus paros laiko valandos vakare turėtų sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį. XX amžiaus pradžioje, kai apšvietimas sudarė didžiąją dalį namų ūkių…

Didėjant elektronikos prietaisų su ličio jonų baterijomis populiarumui, kartu auga ir su jomis susijusių gaisrų statistika. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ličio jonų baterijos gali užsidegti dėl įvairių priežasčių, todėl labai svarbu ne tik rinktis patikimus įrenginius, bet ir tinkamai juos eksploatuoti bei pasirūpinti prevencinėmis apsaugos priemonėmis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį kilo 8 gaisrai, kuriuos sukėlė užsidegusios elektrinių paspirtukų, dviračių ar dronų baterijos. Per visus praėjusius metus buvo užfiksuota 10 tokių įvykių. Neseniai buvo skelbiama ir apie nelaimę Kaune, kuomet užsidegus ličio jonų bateriją turinčiam žaislui nukentėjo vaikas. Daugėja ir incidentų, kai ličio jonų baterijos užsidega atliekų rūšiavimo įmonėse ar sąvartynuose. „Elektroniniai prietaisai su…

Kasmet vienam Europos gyventojui tenka net 132 kg maisto atliekų, rodo Europos Sąjungos ekonominės veiklos rūšių statistinės klasifikacijos (NACE) duomenys. Daugiau nei pusė – 54 proc. šių atliekų susidaro ne fabrikuose ar maitinimo įstaigose, o pačių gyventojų namuose. Rugsėjo 29-oji – Tarptautinės informuotumo apie maisto švaistymo ir jo praradimus diena, o jos proga prekybos tinklas „Lidl“ kviečia prisiminti, kaip kiekvienas galime sumažinti maisto atliekas tiek namuose, tiek ir visoje aplinkoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje maisto švaistymo rodiklis dar didesnis – vienam gyventojui per metus tenka 141 kg maisto atliekų, o net 61 procentų jų susidaro namų ūkiuose. „Tokia statistika reiškia, kad kiekvienas iš mūsų savo kasdieniais įpročiais galime…