Renginio tipas: Internetinis seminaras LIFE pareiškėjams Renginio data: Antradienis, 2017 m. liepos 11 d. Renginio pradžia: 10:00 Renginio vieta: Internetas LIFE – tai Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos finansavimo programa. Pagal LIFE programą finansuojami projektai, kuriuos vykdo viešos ir privačios įstaigos. 2017 metų bendras LIFE programos biudžetas yra virš 373 mln. eurų. Aplinkos paprogramei numatyta skirti virš 290 mln. eurų, tuo tarpu klimato paprogramei – 82 mln. eurų. Priklausomai nuo projekto tipo, 2017 m. LIFE paraiškų pateikimo terminas yra rugsėjo 7-26 d. Informuojame, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros projekto „LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje“ grupė šią vasarą organizuoja internetinius seminarus anglų kalba LIFE programos pareiškėjams. Seminarų lektorius – Henrik Toremark,…
Europietiškos švietimo sistemos link: kas pasikeis, įvedus 3+2 studijų modelį?
Greitesnis specialistų parengimas rinkai, su Europos universitetais suderinamos studijos, investicijos į studijų kokybę – su visomis šiomis sąvokomis yra susiję žmonės, kuriuos vienaip ar kitaip paliestų studijų modelio pertvarka iš 4+2 į 3+2 (3 metai bakalauro studijoms, 2 – magistro). 3+2 studijų modelis, apibrėžtas Bolonijos deklaracijoje, yra taikomas kone visuose Europos universitetuose. Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra adaptuota pagal amerikietiškąjį modelį, kurį sudaro 4 bakalauro metai ir 2 – magistro. Tiesa, JAV universitetuose pirmuosius dvejus bakalauro studijų metus studentai studijuoja bendruosius dalykus ir turi galimybę rinktis specializaciją. Toks, laisvesnis studijų modelis, nėra visiškai pritaikomas Lietuvoje, kur egzistuoja kitokia, griežtesnė studijų reglamentavimo sistema. Perėjimas prie europietiškojo modelio reikštų kokybinę studijų pertvarką,…
Lietuvos oro uostų pusmetis: 15 proc. daugiau skrydžių ir naujas rekordas
Dar daugiau keleivių ir skrydžių visuose trijuose Lietuvos oro uostuose bei pasiektas naujas rekordas. Tokiu pirmuoju 2017 m. pusmečiu džiaugiasi Lietuvos oro uostai, šiuo laikotarpiu aptarnavę daugiau nei 2,5 mln. keleivių ir 27,6 tūkst. skrydžių. Be to, birželio mėnesį Vilniaus oro uoste sulauktų keleivių skaičius viršijo net 414 tūkstančių, o tai daugiau nei dešimtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš viso pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius paaugo 15 proc., o skrydžių -11 proc. Čia ypač išsiskiria Palangos oro uostas, sulaukęs net 39 proc. daugiau keleivių nei 2016 m. pirmąjį pusmetį. Kauno oro uoste aptarnautų keleivių skaičius išaugo 19 proc., o Vilniuje – 13 proc.…
Valstybės atkūrimo šimtmečio „Ačiū“ atvirlaiškiai pasklis po visą Lietuvą
Liepos 6 d. pasitinkant Valstybės atkūrimo šimtmetį „Ačiū“ kampanijos atvirlaiškiai pasklis po visą šalį. Gyventojai kviečiami prisiminti, kad Lietuvą kūrė ir tebekuria visi Lietuvos žmonės, tiek gyvenantys Lietuvoje, tiek užsienyje, ir padėkoti visiems, kurie prisidėjo kuriant Lietuvos sėkmės istoriją. Šiemet Valstybės dieną giedosime „Tautišką Giesmę“ ant 100 Lietuvos piliakalnių, kuri apjungs visus pasaulio lietuvius. Taip pat vyks vienas iš kertinių Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos projektų – atvirlaiškių kampanija „Ačiū“, kuria siekiama paraginti žmones siųsti atvirukus valstybės ir jų gyvenime svarbiems žmonėms Lietuvoje ir užsienyje, padėkoti visiems, kurie prisidėjo kuriant Lietuvos sėkmės istoriją. Liepos 6 d. Valstybės atkūrimo šimtmečio „Ačiū“ kampanijos atvirlaiškius bus galima rasti ant daugelio Lietuvos piliakalnių, kur bus giedama…
„Rail Baltica“ projektas turi būti įvykdytas iki 2025 metų
Ministrų kabinetas siūlo ratifikuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikos vyriausybių susitarimą dėl geležinkelių jungties „Rail Baltica“ plėtros, pasirašytą 2017 m. sausio 31 d. Taline. Nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą su prašymu pateikti Seimui šį susitarimą ratifikuoti. Siekiama užtikrinti, kad europinės vėžės geležinkelių transporto infrastruktūra Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose būtų užbaigta iki 2025 metų. „Tai labai svarbus infrastruktūrinis projektas visoms trims Baltijos šalims, todėl būtina suplanuoti tiek ES finansinę paramą, tiek nacionalinį bendrąjį finansavimą, kad visi darbai būtų atlikti numatytu laiku“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis. Susitarime apibrėžtos projekte dalyvaujančių šalių teisės ir pareigos, nustatytas įgyvendinimo koordinavimo ir galimų ginčų sprendimo mechanizmas, numatyti bendradarbiavimo su Lenkijos Respublika ir Suomijos…
Šalies vadovė apdovanojo šiuolaikinės valstybės kūrėjus
Trečiadienis, liepos 5 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios – Valstybės dienos – išvakarėse už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius. „Artėjant Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai visada aplanko didelio dėkingumo jausmas. Ir mūsų protėviams, kurie prieš daug amžių prie Baltijos sukūrė mūsų valstybę, ir, žinoma, pirmiausia Jums – šių dienų Lietuvos žmonėms. Visiems, kurių dėka ir esame šiuolaikinė valstybė. Jūs visi, tie, kurie susirinkote čia, dirbate šiandien, Jūs dirbote vakar ir dirbsite rytoj. Jūs kuriate Lietuvą“, – teikdama valstybės ordinus ir medalius sakė šalies vadovė. Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi Prezidentės pasirašytu dekretu apdovanotas Vilniaus arkivyskupas, metropolitas Gintaras…
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis: Vokietija – strateginė Lietuvos partnerė
Liepos 5 d., trečiadienį, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Vokietijos Bundestago Pirmininku Norbertu Lamertu (Norbert Lammert) ir gynybos reikalų įgaliotiniu prie Vokietijos Bundestago Hansu Pėteriu Bartelsu (Hans-Peter Bartels). Pranckietis su N. Lamerto vadovaujama Vokietijos delegacija aptarė regiono saugumo padėtį, Vokietijos vaidmenį užtikrinant regiono saugumą ir lyderystę dislokuojant NATO daugiašales pajėgas Lietuvoje, kuriamą Europos Sąjungos (ES) bendros energetinės sąjungos svarbą valstybių energetiniam saugumui, Lietuvos ir Vokietijos dvišalio bendradarbiavimo plėtros galimybes ir gilinimą įvairiose srityse. Seimo Pirmininkas teigia, kad Lietuva dėkinga Vokietijos Vyriausybei už sprendimą imtis vadovaujančio vaidmens formuojant priešakines pajėgas Lietuvoje. Pasak jo, Vokietijos vaidmuo labai svarbus užtikrinant regiono saugumą. „Esame dėkingi už Vokietijos vaidmenį užtikrinant regiono saugumą ir lyderystę…
Vyriausybė kreipsis į KT dėl galbūt diskriminacinės nuostatos
Šiandien Vyriausybė nusprendė kreiptis į LR Konstitucinį Teismą (KT) dėl išaiškinimo, ar šalies įstatymuose įtvirtintas asmens, atlikusio karinę ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą, pirmumas darbo konkursuose prieš kitus kandidatus nėra diskriminacinis. Tokia situacija kilo, kuomet konkurse į Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo pareigas trys pretendentai – du vyrai ir moteris – surinko vienodą balų skaičių. Pagal šiuo metu galiojančius Karo prievolės ir Valstybės tarnybos įstatymus, pirmumą konkursuose užimti pareigas turi tas, kuris atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba bazinius karinius mokymus ar tarnavo alternatyviojoje krašto apsaugos tarnyboje. Vyriausybės nuomone, toks reguliavimas galbūt prieštarauja Konstitucijai (29 str., diskriminacija lyties, neįgalumo atžvilgiu) ir taip ne tik pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą,…
Socialinių reikalų ir darbo komitete įsteigtas Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetis
Šios dienos Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje priimtas sprendimas dėl Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio sudėties ir patvirtinti pakomitečio nuostatai. Pakomitečio tikslas – prisidėti prie valstybės šeimos ir vaiko gerovės politikos formavimo ir jos stiprinimo. Pakomitečio veikloje numatoma teikti pasiūlymus dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo, teigiamų demografinių tendencijų skatinimo ir pagarbos šeimai stiprinimo, dėl vaiko teisių apsaugos sistemos tobulinimo ir vaikui saugios aplinkos užtikrinimo, periodiškai atlikti šeimos stiprinimo ir vaiko gerovės užtikrinimo sistemos analizę Lietuvoje bei analizuoti užsienio šalių praktiką. Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio nariai yra Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Laimutė Matkevičienė, Jonas Varkalys, Gediminas Vasiliauskas. Pakomitečio pirmininku paskirtas Rimantas Jonas Dagys. Komitetas taip pat tęsė Vaiko teisių…
Seimo LVŽS frakcijos pranešimas: „7 priežastys kodėl socialdemokratams nereiktų baimintis urėdijų reformos“
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika atkreipia dėmesį, jog Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, vakar socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs 10 argumentų prieš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) siūlomą urėdijų pertvarką, yra suklaidintas ir arba remiasi netikslia informacija, arba klysta vertindamas atskirų duomenų svarbą. Decentralizuota netvarka. Socialdemokratų pirmininkas klysta kalbėdamas apie prekybos mediena decentralizavimą kaip apie vienareikšmiškai teigiamą reiškinį. Verta prisiminti prekybos biokuru praktiką, kai decentralizuoti sandoriai tarp biokuro tiekėjų ir šilumos gamintojų buvo tapę sisteminės korupcijos prielaida – prekybą sukoncentravus „Baltpool“ biržoje rinkoje atsirado daug naujų smulkių tiekėjų, dirbtinai užkelta kaina nukrito ir dabar keičiasi pagal rinkos pasiūlos-paklausos dėsnius. Prekybos mediena atveju galima tik priminti,…