Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA informuoja, kad vairuotojai spalio-lapkričio mėnesiais turėtų būti ypatingai atidūs kelyje. Bendrovės kelerių metų statistika atskleidžia, jog įprastai spalį eismo įvykių padaugėja trečdaliu, o lapkritį net dvigubai lyginant su kitais mėnesiais. Bendrovės duomenimis, pats avaringiausias laikotarpis vairuotojams miestuose yra nuo spalio iki gruodžio. Šiuo metu draudikams kyla daugiausiai rūpesčių dėl avarijų sukeliamų padarinių. Paskutiniais trimis mėnesiais fiksuojama trečdalis visų metinių eismo įvykių. „Rudenį eismas miestuose suintensyvėja, į universitetus suvažiuoja būsimieji studentai, tėveliai veža vaikus į darželius, mokyklas, dauguma grįžta iš atostogų, ar tiesiog įsilieja į normalų darbo ritmą. Be to, rudenį subjuręs oras ar staiga užklupusios pirmosios šalnos pridaro bėdos visiems: tiek seniai už vairo sėdintiems…
Per penkerius metus BTA apdraudė Lietuvos dailės muziejaus ekspozicijų už 544 mln. litų
Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA yra vienintelė Lietuvoje, kuri draudžia šalyje organizuojamas didelio masto meno vertybių parodas. Vien per penkerius bendradarbiavimo su Lietuvos dailės muziejumi metus BTA apdraudė parodų, kurių eksponatų bendra vertė viršija 0,5 mlrd. Lt (544 mln. Lt). Kitų muziejų parodų vertė per tą patį laikotarpį taip pat siekė šimtus ar dešimtis milijonų litų. „Drausti meno vertybes – rizikingas ir atsakingas darbas. Jų vertė yra labai subtili. Meno kūrinys gali būti neįkainojama vertybė, tautoms dovanojanti įkvėpimą, džiaugsmą, skatinanti susimąstyti ar susitapatinti su didesnio masto idėjomis. Kita vertus, neretai tai – didelės piniginės vertės objektai, masinantys aferistus pasipelnyti juodosiose pasaulio meno rinkose. Siekiant apsaugoti meno kūrinius muziejuose diegiamos naujausios,…
BTA: susidūrimų keliuose su gyvūnas kiekvienas metais fiksuojama vis daugiau
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, per trejus metus ir nepilnus devynis mėnesius į kelią išbėgę gyvūnai transporto priemonių vairuotojams pridarė beveik 1,4 mln. litų žalos. Kasmet tokių nelaimių vis daugėja, vien per šių metų 9 mėn. nukentėjusiems nuo susidūrimo su laukiniais žvėrimis bendrovė išmokėjo daugiau nei pusę milijono litų, pernai per 12 mėn. – 460 tūkst. litų, užpernai – 360 tūkst. litų. „Atlikę nepilnų trijų metų analizę, pastebėjome, jog daugiausia įvykių su laukiniais gyvūnais užfiksuota spalį, lapkritį ir gegužę. Minėtu laikotarpiu jų nutinka 3 kartus dažniau nei įprastai. Deja, susidūrimų su gyvūnais kiekvienais metais skaičius auga. Neretai tai vyksta dėl pačių vairuotojų neatidumo, kelio ženklų nepaisymo ir leistino greičio…
BTA: po skaudžių nelaimių išauga gyvūnų draudimo poreikis
Lietuvos banko duomenimis, per aštuonerius šių metų mėnesius gyvūnų draudimas šalies ne gyvybės draudimo bendrovėms sugeneravo 4,6 mln. litų įmokų. Pastarasis priklauso turto draudimo sektoriui ir sudaro tik 2,5 proc., pasėlių draudimas – 7,8 proc., o likusią turto draudimo dalį sudaro kito fizinių bei juridinių asmenų turto draudimas. Iš viso turto draudimas Lietuvoje per 2014 m. aštuonis mėnesius sugeneravo virš 183,1 mln. litų įmokų, buvo sudaryta daugiau kaip 450 tūkst. polisų, iš jų gyvūnų draudimo sutarčių – kiek daugiau nei 4 tūkst. „Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiai dienai Lietuvoje auginama virš 750 tūkst. galvijų ir keli šimtai tūkstančių gyvulių bei kitų gyvūnų. Tikslaus skaičiaus pasakyti…
BTA: didmiesčiuose vairuotojams pavojingiausi mėnesiai – spalis ir gruodis
Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA per trejus metus trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose užregistravo beveik 13 tūkst. automobilių avarijų. Iš jų 58 proc. Vilniuje, 27 proc. Kaune ir 14 proc. Klaipėdoje. Beveik trečdaliu daugiau nei kitais mėnesiais avarijų užfiksuojama spalį ir gruodį, mažiausiai – vasaros laikotarpiu. „Rudenį bei žiemos pradžioje visuomet išauga avarijų skaičius. Pirmąjį šaltojo sezono pradžios mėnesį prasidėjus mokslo metams Lietuvos didmiesčiuose visuomet padaugėja susidūrimų. Didmiesčių gatves užplūsta studentai iš visos šalies, tėvai skuba išvežioti vaikus į darželius ir mokyklas prieš prasidedant darbui, dauguma darbuotojų grįžta iš atostogų. Vėliau prasideda pirmosios šalnos, kurios taip pat yra nemenkas išbandymas vairuotojams, dar vėliau – pirmasis sniegas. Kol vairuotojai prisitaiko prie pakitusios…
BTA per šių metų pirmuosius aštuonis mėnesius išmokėjo 1 mln. litų nukentėjusiems dėl traumų
Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA per trejus metus ir aštuonis mėnesius išmokėjo daugiau nei 3,5 mln. litų nukentėjusiems nuo įvairių traumų. Daugiausia išmokų dėl patirtų nelaimingų atsitikimų išmokėta pernai – beveik 1,3 mln. litų, tai yra 56 proc. daugiau nei užpernai ir 92 proc. daugiau nei 2011 m. Šiemet per aštuonis mėnesius jau išmokėta virš 1 mln. litų. „BTA kasmet draudžiasi vis daugiau asmenų, todėl ir išmokų už patirtas traumas, skaičius auga kasmet. Ypač jų daugėja mokyklinio amžiaus vaikų grupėje. Taip pat pastebime, kad gyventojai vis labiau domisi sportu, aktyviu gyvenimo bei laisvalaikio praleidimo būdu. Bėgimo maratonai, orientaciniai sportai, dviračių lenktynės sulaukia didelio visuomenės dėmesio ir įtraukia vis daugiau žmonių,…
Įstatymų pataisų dėka Lietuvos keliuose sumažės „automobilių-frakenšteinų“, bet gali pasipilti sukčiavimo atvejų
Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA nuo šių metų liepos 1 d. iki dabar apmokėjo automobilio rinkos vertės žalas 189-iems vairuotojams, kurių transporto priemonės pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAK) pakeitimą buvo pripažintos nebetinkamos eksploatuoti. Lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai įstatymo pakeitimas dar negaliojo, atvejų registruota ketvirtadaliu mažiau. SEAK įstatyme minimose eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo taisyklėse numatyta, kad turtas neberemontuojamas, kai būtinos išlaidos sudaro 75 ir daugiau proc. turto vertės. Draudikai apie tai privalo pranešti Kelių transporto priemonių registrui. Tokių transporto priemonių registracija automatiškai panaikinama be teisės grįžti į Lietuvos viešąjį eismą. Ši pataisa galioja tik taikant privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą ir skaičiuojama…
Ar krepšininkai valgo mėsainius?
Vasaros pabaigoje „Hesburger“ restorane smagiai svečiavosi visa Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė: krepšininkai ne tik pasistiprino po sunkios treniruotės tuomet dar besirengiant čempionatui, bet ir išmėgino jėgas patys gamindami mėsainius. Pasidabinę „Hesburger“ kepuraitėmis ir užsimovę apsaugines pirštinaites Donatas Motiejūnas, Artūras Gudaitis ir Paulius Jankūnas drauge su mėsainių profesionale Kristina sukosi restorano virtuvėje. Trys aukštaūgiai gamino mėsainius sau ir savo komandos draugams. Likę krepšininkai užkandžiavo ir laukė, ką gi jiems paruoš kolegos. Ilgainiui jie kiek suirzo, mat komandos draugai virtuvėje užtruko gana ilgai, tačiau galiausiai pasisotinę mėsainiais vyrai atgavo ir jėgas, ir gerą nuotaiką. Rūpestingasis brolis Kšyštofas dar paprašė morkyčių broliui Darjušui, kuris kaip tik tuo metu lankėsi pas dantistą ir į…
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pasistiprino „Hesburger” restorane pačių krepšininkų gamintais mėsainiais
Vasaros pabaigoje Kaune “Hesburger” restorane svečiavosi pasaulio čempionatui tuomet dar besiruošianti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Sportininkai pro restorano duris žengė kartu su treneriais, masažuotojais bei komandos gydytojais. 15 pasaulio čempionatui besitreniruojančių krepšininkų, (mat 16-asis, Darjušas Lavrinovičius, turėjo skubiai išvykti), susėdo prie „Hesburger“ stalų ir išalkę laukė šio tinklo vaišių. O drąsiausieji nusprendė ne tik skanauti žinomo restorano tinklo patiekalų, bet ir patys išmėginti jėgas virtuvėje. Donatas Motiejūnas, Artūras Gudaitis ir Paulius Jankūnas užsimovė apsaugines pirštinaites, pasidabino specialiomis „Hesburger“ kepuraitėmis ir, lydimi restorano darbuotojos Kristinos, žengė į restorano virtuvę. Virtuvėje krepšininkų laukė tikri išbandymai: trys aukštaūgiai vos tilpo „Hesburger“ darbinėse patalpose, jie turėjo saugotis, kad neprisiliestų kur negalima ir nepažeistų jokių…
Vilniuje fiksuojama trečdalis visų motorolerių sukeltų avarijų šalyje
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis daugiausia motorolerių jau kelerius metus iš eilės registruojama Vilniuje. Atitinkamai čia fiksuojama ir daugiausiai eismo įvykių – apie dešimt kiekvieną sezoną (28 atvejai per nepilnus trejus metus), tuo tarpu mažesniuose miestuose – po du ar dar mažiau. Palyginimui motociklų vairuotojai per tą patį laikotarpį sostinėje sukėlė 84 eismo įvykius, o kituose dideliuose šalies miestuose taip pat kur kas daugiau nei mažuose miesteliuose: Kaune – 32, Panevėžyje – 12. „Pagal bendrovės statistiką, daugiausia motorolerių ir mopedų rieda Vilniaus gatvėmis. Norinčiųjų apdrausti šias transporto priemones skaičius auga kasmet visuose šalies miestuose, tačiau sostinėje – sparčiausiai. Bendrovės duomenys rodo, vidutinė motorolerių žala palyginus su kitomis transporto priemonėmis…