Technologinė pažanga ir vis daugiau pozityvių ženklų siunčianti ekonomikos situacija suteikia daugiau optimizmo ir įmonėms bei jų vadovams. Beveik 60 proc. pasaulio įmonių generalinių direktorių mano, kad per artimiausius 12 mėn. ekonomikos augimas didės. Toks pozityvus požiūris žymi reikšmingą pokytį, lyginant su ankstesniais metais, ir rodo didėjantį pasitikėjimą ekonomikos perspektyvomis. Vienos didžiausių pasaulio audito bendrovių „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) atlikta jau 28-oji įmonių vadovų apklausa rodo, kad vadovai nusiteikę pozityviems metams. Mažesnė nei ankstesniais metais infliacijos prognozė, nuoseklūs Europos centrinio banko (ECB) veiksmai mažinant palūkanų normą ir daugelyje šalių augantys bendrieji vidaus produktai (BVP) signalizuoja apie ne potencialų ekonomikos augimą. Lyginant su 2023 m. ekonomikos augimu tiki ir tam pasirengę yra 3…
Lietuvių ekonominiai lūkesčiai: lenkiami kaimynai ir augimo ženklai
Geopolitinė situacija ir iš už Atlanto skriejantys planai dėl muitų atsispindi ir Europos vartotojų nuotaikose. Naujausias Europos Komisijos vartotojų pasitikėjimo tyrimas rodo, kad balandžio mėnesį tiek vartotojų, tiek verslo pasitikėjimas kiek susvyravo. Nors bendros nuotaikos išlieka atsargesnės, kai kuriose srityse matyti pozityvūs pokyčiai, leidžiantys tikėtis palaipsnio ekonomikos atsigavimo. „Balandį Europos Sąjungos ekonominių nuotaikų indeksas (ESI) sumažėjo 1,4 punkto iki 94,4, o euro zonoje – iki 93,6. Užimtumo lūkesčių indikatorius (EEI) taip pat šiek tiek sumenko – ES 0,7 punkto (iki 96,9), tačiau euro zonoje išliko stabilus (96,5). Nepaisant šių skaičių, ne visose šalyse vyrauja pesimizmas. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Ispanijoje nuotaikos šiek tiek pagerėjo, o Prancūzijoje ir Lenkijoje išliko stabilios. Tai…
Greta Ranonytė. 152 milijardai eurų – ne riba. Kiek dar gali augti „fintech“ Lietuvoje?
Prasidėjus bendrovių metinių finansinių rezultatų skelbimui, akivaizdu, jog Lietuvos „fintech“ sektorius didina pagreitį. Vien Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų (EPĮ ir MĮ) veiklos pajamos augo ketvirtadaliu, o mokėjimų operacijų suma pernai buvo trečdaliu didesnė negu per tą patį laikotarpį užpernai, pasiekdama įspūdingą 152 mlrd. eurų žymą. 2024 m. septynių Lietuvoje veikiančių specializuotų bankų paskolų portfelis pasiekė 577 mln. eurų (2023 – 454 mln. eurų), o bendras turtas sudarė apie 1,2 mlrd. eurų. (2023 – 831 mln. eurų). Skaičiuojama, kad 2024 metais bendrai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai finansavo apie 278 mln. eurų vertės projektų, 2023 metais – 204 mln. eurų. Apibendrinant, šių finansavimo paslaugų apimtys per metus išaugo daugiau negu…
Nerijus Pačėsa. Išsilavinimas – investicija ar išlaidos?
Dažnai girdžiu klausimą, ar tikrai verta investuoti į vaikų išsilavinimą? Ar mokykla šiandien dar gali suteikti tai, kas padeda žmogui gyvenime? Per daugiau nei du dešimtmečius dirbdamas švietimo srityje įsitikinau – išsilavinimas nėra tik pažymiai ar diplomas. Tai – asmenybės ugdymas, gebėjimų atpažinimas ir pasitikėjimo savimi ugdymas. Būtent todėl manau, kad išsilavinimas – viena svarbiausių investicijų, kurios vertę galime pamatuoti tik laikui bėgant. Mokykla formuoja asmenybę Mokykloje vaikai sutinka mokytojus, dalis jų tampa autoritetais. Tad mokytojų patarimai neretai lemia vaiko pasirinkimus. Ne mažiau svarbu, kad mokykla suteikia žinių, supratimą, kaip jas taikyti. Būtent dėl to mokinys išmoksta pažinti save, ima suprasti, ką jis sugeba. Jeigu procesas mokykloje gerai organizuotas, savo…
Kodėl Turkija galėtų tapti patrauklia Lietuvos eksporto kryptimi
JAV prezidentui Donaldui Trumpui pradėjus pasaulinį muitų karą, verslo atstovams tenka perbraižyti eksporto kryptis. Lietuvos verslininkai visais laikais garsėjo savo sumanumu ir prisitaikydavo net ir prie sunkiausių situacijų. Kiekvienas išbandymas kartu yra ir nauja galimybė, todėl vis daugiau ekspertų siūlo pasidomėti, kuo naudinga lietuviams galėtų būti Turkijos rinka. „Turkija tampa vis patrauklesne kryptimi Lietuvos eksportui, kadangi tai yra didelė rinka, įsikūrusi strategiškai patrauklioje vietoje ir turinti muitų sąjungą su Europos Sąjunga (ES). Šalyje labiausiai auga technologijų, gamybos, maisto produktų ir baldų gamybos sektoriai, o tai yra sritys, kuriose Lietuva pasižymi geriausiomis savybėmis. Abiem šalims stiprinant komercinius ryšius, Turkija galėtų tapti vartais Lietuvos įmonėms, siekiančioms augti už ES ribų“, – teigia…
„EMBank“ prisijungė prie Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų
„European Merchant Bank“ („EMBank“) prisijungė prie didžiausios Kauno ir Marijampolės regionų verslo bendruomenę telkiančios bei paslaugas verslui plėtojančios organizacijos – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei tapo šios organizacijos nariu. Pasak „EMBank“ vadovo Sarp Demiray, prisijungimas prie Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų – tai labai svarbus žingsnis, stiprinant ryšius su Lietuvos verslo bendruomene ir dar aktyviau prisidedant prie bendro šalies ekonomikos augimo. „Tik artimai bendradarbiaudami ir dalindamiesi tarpusavio patirtimi galime sukurti bei palaikyti tvarią, stiprią verslo aplinką Lietuvoje. Na, o prisijungimas prie vienos didžiausių verslo organizacijų, mums yra dar vienas tvirtas žingsnis, stiprinant bendradarbiavimą su smulkiuoju ir vidutiniu verslu (SVV). Šios organizacijos narių veikla puikiai atspindi dinamišką SVV…
„EMBank“ vadovas: Lietuvos sėkmė „fintech“ srityje matuojama ne tik pinigais
Lietuva pastaruosius metus yra viena „fintech“ lyderių Europos Sąjungoje (ES) ir pasižymi ne tik patrauklia ekosistema, bet ir gebėjimu burti savo srities specialistus bei įkvėpti inovacijoms. Vilniuje įvykusi viena didžiausių finansinių technologijų konferencijų Baltijos šalyse „Baltic Fintech Days“ sukvietė dalintis patirtimi ir ieškoti pažangiausių sprendimų finansų sektoriaus ekspertus iš 30 pasaulio šalių. Konferencijos metu buvo nagrinėjamos svarbiausios „fintech“ sektoriaus temos kaip reguliavimo pokyčiai, dirbtinio intelekto integracija, kibernetinis saugumas, tvarumas (ESG) bei finansinės inovacijos. Renginio partnerio, „EMBank“ vadovo Sarp Demiray teigimu, konferencija tapo reikšminga platforma „fintech“ sektoriaus lyderiams, inovatoriams ir politikos formuotojams keistis įžvalgomis bei aptarti sektoriaus ateities kryptis. „Technologijoms sparčiai vystantis, o jų naudotojams reikalaujant ne tik greičio ir kokybės,…
Baltijos šalyse vystomų „fintech“ produktų svarbą išskyrę profesionalai: „Keičiame viso pasaulio finansų sritį“
Sėkmingai Baltijos šalyse bei visame pasaulyje veikiančių „fintech“ įmonių ir jas atstovaujančių organizacijų nariai teigia, kad Baltijos šalyse kuriami finansinių technologijų („fintech“) produktai yra ne tik naudingi šalims, bet ir keičia viso pasaulio „fintech“ bei bendrą finansų sritį. Balandžio 2 d. Vilniuje vykusioje diskusijoje aukščiausio lygio „fintech“ profesionalai labai aiškiai pagrindė, kodėl būtina užtikrinti, kad šis sektorius Lietuvoje ir toliau turėtų tinkamas sąlygas vystytis. Kaip akcentuoja „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė, stebint Lietuvoje veikiančių „fintech“ įmonių veiklos rezultatus, galima drąsiai teigti, kad kasmet šis sektorius demonstruoja ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį šuolį. „Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2024 m. pabaigoje mūsų šalyje buvo 119 licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų…
Vis geriau finansinę būseną vertinantys vartotojai budina Europos verslą
Euro zonos verslai ir vartotojai į ekonominę ateitį žvelgia optimistiškiau, tokios tendencijos matomos naujausiame Europos centrinio banko (ECB) paskelbtame tyrime. Pozityvų požiūrį sustiprina nuoseklus palūkanų normos mažėjimas, augantys atlyginimai ir infliacijos rodikliai. „2025 m. vasario mėn. infliacijos lūkesčiai per artimiausius 12 mėnesių sumažėjo iki 3,1 proc., palyginti su 3,2 proc. praėjusių metų gruodžiu. Toks rezultatas yra žemiausias nuo 2021 m. rudens. Visgi, infliacijos prognozes ir lūkesčių įvertį lemia daug faktorių, todėl vis daugiau kalbama, kad augančios produktų kainos gali padaryti įtaką tolimesnėms infliacijos prognozėms. Tačiau vartotojai gana palankiai vertina savo ateities išlaidas. ECB ataskaitoje pateikiama, kad suvokiamas nominalus vartotojų išlaidų augimas per pastaruosius 12 mėnesių vasarį toliau mažėjo – iki…
Kuriems Lietuvoje verslams šie metai gali atnešti daugiau pozityvo
Praėjusiais metais Lietuvos verslai pažymėjo rekordiniu naujų įmonių steigimusi. Panaši tendencija numatoma ir 2025 metais, o tokią prognozę sustiprina drąsesni verslų sprendimai. Šiais metais išliks svarbi technologijų ir tvarumo sprendimų integracija, taip pat, daugiau pozityvo turėti atnešti nekilnojamojo turto (NT) sektorius. „Registrų centro duomenimis, 2024 metais Lietuvoje buvo įsteigta rekordinis naujų įmonių skaičius – 16 075. Tai rodo, kad verslumo lygis šalyje auga, o smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) sudaro didžiąją dalį naujai įsteigtų įmonių. Prognozuojama, kad 2025 metais naujų SVV įmonių skaičius Lietuvoje ir toliau augs. Šį augimą skatina palanki verslo aplinka, didėjantis verslumo lygis ir ekonomikos stabilizavimas. Svarbu pažymėti, kad didžioji dalis naujai įsteigtų įmonių yra labai mažos…
