Eurostato duomenis, 2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su paskutiniu 2024-ųjų ketvirčiu, Lietuvoje naujų verslų steigimas išaugo net 8,9 %. Tai – antras pagal dydį augimas visoje Europos Sąjungoje (ES), nusileidžiantis tik Kiprui (+9,8 %). Trečioje vietoje liko Rumunija (+7,3 %), o ketvirtoje – Slovakija (+3,6 %). Kol daugelyje ES šalių fiksuotas naujų verslų steigimo sulėtėjimas (bendras ES vidurkis – 5,1 %), Lietuva išsiskyrė augimu. Tai rodo tiek verslo pasitikėjimą ekonomine aplinka, tiek institucijų sudarytas palankias sąlygas pradėti veiklą. Verslo steigimo lėtėjimo priežastys Vokietijoje, vienoje didžiausių ES ekonomikų, naujų verslų steigimas sumažėjo 8,2 %, Prancūzijoje – 5,7 %. Lenkijoje registracijų mažėjimas dar ryškesnis – 11,7 %. Tuo tarpu artimiausios kaimynės – Latvija (9,6 %) ir Estija…
Rekordinės investicijos Lietuvos startuoliams, bet mažiesiems verslams – vis dar kliūtys
Šiemet euro zonoje fiksuojamas augantis startuolių ir sparčiai augančių įmonių optimizmas. Verslo pasitikėjimo rodikliai, tokie kaip PMI (pirkimo vadybininkų indeksas), priartėjo prie augimą žyminčios ribos (50 punktų) arba ją viršijo, o tai rodo, kad verslo aplinka vertinama vis palankiau. Ši tendencija atspindi atsigavusią rinkos nuotaiką po kelių metų ekonominio neapibrėžtumo, susijusio su infliacija, geopolitine įtampa ir lėtėjančia paklausa. Vis dėlto, nepaisant teigiamų nuotaikų, startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms, kurios išaugo startuolio rūbą (vadinamomis „scale-up“), vis dar sudėtinga užsitikrinti reikiamą finansavimą. „Remiantis tarptautiniu „Startup Struggle Survey 2025“ tyrimu, net 58 procentai verslų įkūrėjų nurodė, kad finansavimas išlieka didžiausia kliūtis jų veiklai. Vos 18 procentų apklaustųjų mano, kad gauti finansavimą yra lengva,…
Klaipėdoje veikianti bendrovė į naują įrangą investavo daugiau nei 230 tūkst. eurų
Geopolitinė įtampa, energijos kainų svyravimai ar importo bei eksporto ribojimai reikšmingai paveikė visą Europos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sektorių, dirbantį su metalu. Kita vertus, Klaipėdoje įsikūrusi įmonė „Swed Trac“, prekiaujanti žemės ūkio, statybine technika ir gaminanti agro priekabas žemės ūkio darbams, įvairias metalo konstrukcijas, tapo pavyzdžiu, kad tokie rinkos iššūkiai virsta ne nusivylimu, o paskata veikti čia ir dabar. Įmonė ėmėsi ryžtingų veiksmų, leidusių investuoti daugiau nei 230 tūkst. eurų į naujos įrangos įsigijimą. Pastaruoju metu tarp Europoje su metalo produkcija dirbančių įmonių vyrauja atsargumas – pagrindinių žaliavų gamyba bei kainos išlieka nestabilios. Europos plieno gamintojų asociacija (EUROFER) pastebi, kad nors ekonomika ir rodo atsparumą, 2024 m. plieno suvartojimas…
Sarp Demiray. Skolinimosi augimas: ką tai sako apie rinką ir Lietuvos verslą?
Šių metų pradžia pažymėta didesniu įmonių ir gyventojų finansiniu aktyvumu. Tai pažymi gerokai išaugusios skolinimosi apimtys. Europos centriniam bankui (ECB) nuosekliai karpant palūkanų normą, teigiamas finansinis impulsas juntamas verslo plėtroje, būsto rinkoje ir net buityje. Kylanti skolinimosi kreivė skatina bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, Lietuvos verslų konkurencingumą, netgi potencialų naujų įmonių steigimąsi. 2025 m. pirmojoje pusėje Lietuvoje fiksuojamas akivaizdus skolinimosi augimas – tiek namų ūkiai, tiek verslo įmonės vis aktyviau naudojasi bankų ir kredito įstaigų paslaugomis. Naujausi Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad gyventojų ir įmonių paskolų portfeliai didėja ne tik mėnesio, bet ir metų lygmeniu, o tai signalizuoja apie atsigavimą, augantį pasitikėjimą ekonomika ir gerėjančias finansavimo sąlygas. LB duomenimis,…
„EMBank“ metų pradžia: trečdaliu išaugę indėliai ir investicijos į plėtrą bei technologijas
2025 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje įsitvirtinus kiek labiau teigiamoms nuotaikoms dėl ekonominės situacijos, rankų nenuleidžia ir finansų bendrovės. „European Merchant Bank“ („EMBank“) 2025 m. sausio–kovo mėn., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, fiksavo daugiau nei trečdaliu išaugusią indėlių sumą, didesnes grynąsias palūkanų pajamas bei augusias investicijas į modernius technologinius sprendimus ir komandos plėtrą. „EMBank“ vadovas Sarp Demiray pažymi, kad pirmasis banko ketvirtis pasižymėjo nuoseklumu – augimas fiksuotas pagrindinėse veiklos srityse, taip išlaikant stabilų veiklos tempą bei tęsiant investicijas į ilgalaikį efektyvumą. Pasak jo, kai kurie „EMBank“ rodikliai gerokai viršijo šalies bankų pusmečio vidurkius, kuriuos paskelbė Lietuvos bankas. Tai rodo, kad finansų srityje vis daugiau pasitikėjimo sulaukia ir mažesni rinkos žaidėjai.…
Lietuvos skaitmeninio verslo augimas lenkia ES vidurkį
Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sudaro 99,8 % visų įmonių, jame dirba beveik 72 % visų šalies darbuotojų ir jis sukuria daugiau nei 60 % visos vertės, kurią generuoja nefinansinis verslo sektorius. Naujausia Europos Komisijos SVV ataskaita rodo, kad 2025 m. Lietuvoje prognozuojamas spartus SVV atsigavimas. 2023 m. šalies SVV sukuriama ekonominė vertė sumažėjo 4,3 %, o 2024 m. – dar 0,4 %. Vis dėlto 2025-iesiems prognozuojamas ryškus lūžis. Pagal Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro duomenis, dirbančiųjų skaičius SVV sektoriuje Lietuvoje turėtų augti 2,0 %, o realus SVV kuriamos vertės augimas turėtų siekti net 4,9 %. Tai daugiau nei tris kartus viršija Europos Sąjungos SVV vidurkį, kuris šiuo metu…
Be streso į mokyklą: kodėl tėvai renkasi priešmokyklinę klasę vietoje darželio
Pasiruošimas mokyklai gali tapti tikru iššūkiu ir tėvams, ir vaikams. Dažnas vaikas prieš eidamas į pirmąją klasę lanko vaikų darželį, kuriame bendrauja su kitais vaikais ir kai kuriais atvejais – mokosi tam tikrų akademinių dalykų. Pradėti lankyti mokyklą po vaikų darželio gali būti sudėtinga, nes pasikeičia aplinka, struktūra, draugai, atsiranda mokytojai bei daugybė naujovių, keliančių stresą. Todėl dalis mokyklų siūlo priešmokyklines klases ten pat, kur vaikai vėliau pradės lankyti pamokas. „Erudito“ licėjus tokiu būdu padeda vaikams nuo ankstyvo amžiaus susikurti pažįstamą aplinką ir susirasti draugų, su kuriais eis į pirmąją klasę. Priešmokyklinė klasė suteikia saugumo Vaikų darželiuose dažnu atveju vaikai susirenka tiesiog praleisti dieną, pažaisti su kitais vaikais, tačiau mokosi…
Sarp Demiray. Triskart daugiau įmonių vadovų šiemet tikisi ekonomikos augimo
Technologinė pažanga ir vis daugiau pozityvių ženklų siunčianti ekonomikos situacija suteikia daugiau optimizmo ir įmonėms bei jų vadovams. Beveik 60 proc. pasaulio įmonių generalinių direktorių mano, kad per artimiausius 12 mėn. ekonomikos augimas didės. Toks pozityvus požiūris žymi reikšmingą pokytį, lyginant su ankstesniais metais, ir rodo didėjantį pasitikėjimą ekonomikos perspektyvomis. Vienos didžiausių pasaulio audito bendrovių „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) atlikta jau 28-oji įmonių vadovų apklausa rodo, kad vadovai nusiteikę pozityviems metams. Mažesnė nei ankstesniais metais infliacijos prognozė, nuoseklūs Europos centrinio banko (ECB) veiksmai mažinant palūkanų normą ir daugelyje šalių augantys bendrieji vidaus produktai (BVP) signalizuoja apie ne potencialų ekonomikos augimą. Lyginant su 2023 m. ekonomikos augimu tiki ir tam pasirengę yra 3…
Lietuvių ekonominiai lūkesčiai: lenkiami kaimynai ir augimo ženklai
Geopolitinė situacija ir iš už Atlanto skriejantys planai dėl muitų atsispindi ir Europos vartotojų nuotaikose. Naujausias Europos Komisijos vartotojų pasitikėjimo tyrimas rodo, kad balandžio mėnesį tiek vartotojų, tiek verslo pasitikėjimas kiek susvyravo. Nors bendros nuotaikos išlieka atsargesnės, kai kuriose srityse matyti pozityvūs pokyčiai, leidžiantys tikėtis palaipsnio ekonomikos atsigavimo. „Balandį Europos Sąjungos ekonominių nuotaikų indeksas (ESI) sumažėjo 1,4 punkto iki 94,4, o euro zonoje – iki 93,6. Užimtumo lūkesčių indikatorius (EEI) taip pat šiek tiek sumenko – ES 0,7 punkto (iki 96,9), tačiau euro zonoje išliko stabilus (96,5). Nepaisant šių skaičių, ne visose šalyse vyrauja pesimizmas. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Ispanijoje nuotaikos šiek tiek pagerėjo, o Prancūzijoje ir Lenkijoje išliko stabilios. Tai…
Greta Ranonytė. 152 milijardai eurų – ne riba. Kiek dar gali augti „fintech“ Lietuvoje?
Prasidėjus bendrovių metinių finansinių rezultatų skelbimui, akivaizdu, jog Lietuvos „fintech“ sektorius didina pagreitį. Vien Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų (EPĮ ir MĮ) veiklos pajamos augo ketvirtadaliu, o mokėjimų operacijų suma pernai buvo trečdaliu didesnė negu per tą patį laikotarpį užpernai, pasiekdama įspūdingą 152 mlrd. eurų žymą. 2024 m. septynių Lietuvoje veikiančių specializuotų bankų paskolų portfelis pasiekė 577 mln. eurų (2023 – 454 mln. eurų), o bendras turtas sudarė apie 1,2 mlrd. eurų. (2023 – 831 mln. eurų). Skaičiuojama, kad 2024 metais bendrai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai finansavo apie 278 mln. eurų vertės projektų, 2023 metais – 204 mln. eurų. Apibendrinant, šių finansavimo paslaugų apimtys per metus išaugo daugiau negu…
