Siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ duomenimis, vien 2025 m. daugiau nei 41 tūkst. siuntų vėlavo dėl siuntėjo klaidų: neteisingo adreso, klaidingo pašto kodo ar netinkamos pakuotės. Nors siuntos siuntimas gali pasirodyti įprastas veiksmas, visgi šias klaidas daro ir tie, kurie siunčia reguliariai. „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila įvardija tris dažniausiai pasikartojančias klaidas ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti. „Kiekviena siunta – dalis milžiniško proceso, kurio sėkmę lemia aiškios taisyklės ir abipusė atsakomybė. Nuo tinkamo įpakavimo iki tikslios gavėjo informacijos – šios paprastos, bet svarbios taisyklės leidžia užtikrinti, kad siuntos kelias būtų sklandus“, – sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila. 1. Neteisingas adresas ar pašto kodas „DPD Lietuva“ duomenimis,…
Visa darbo diena per savaitę – vien kasdieniuose maršrutuose: kaip keičiasi būsto pirkėjų prioritetai?
Ar kada skaičiavote, kiek laiko per savaitę praleidžiate kelyje – vykdami į darbą, veždami vaikus į būrelius ar užsukdami apsipirkti? Įvertinus kasdienius maršrutus, miestas iš gyventojų gali „atimti“ net keletą valandų per savaitę. Šis laikas dažnai „ištirpsta“ spūstyse ar kelionėse per miestą, todėl vis daugiau žmonių pradeda atidžiau vertinti tai, kas anksčiau atrodė tik detalė – būsto vietą. „Eurostat“ duomenimis, vidutinė vienos krypties kelionė į darbą Europos Sąjungoje trunka apie 25–27 minutes. Vilniuje, ypač piko metu, šis laikas dažnai būna dar ilgesnis ir gali siekti 30–40 minučių į vieną pusę. Tai reiškia, kad kasdien kelionėms į darbą ir atgal vidutiniškai sugaištama apie 1–1,5 valandos. Per savaitę tai sudaro 5–7,5 valandos,…
„DPD Lietuva“ keičia žaidimo taisykles: siuntų kiekis auga, tačiau tarša mažėja
Logistikos sektorius šiandien susiduria su iš pažiūros neišsprendžiamu klausimu – kaip augti, nesudarant nepalankių sąlygų aplinkai. Visgi „DPD Lietuva“ skelbia rezultatus, rodančius, kad šis balansas įmanomas: 2025 metais siuntų kiekis augo beveik 10 proc., o CO2 emisijos sumažėjo beveik 3 procentais. Dar ryškesnis pokytis matomas vertinant vienai siuntai tenkančias emisijas – per metus jos sumažėjo daugiau nei 11 proc., o per penkerius metus – daugiau nei trečdaliu. Pasak „DPD Lietuva“ tvarumo vadovės Jurgitos Čestauskaitės, tai rodo ne pavienius sprendimus, o nuoseklią veiklos transformaciją. „Augantis siuntų kiekis nebūtinai turi reikšti augantį poveikį aplinkai. Mūsų siekis – nuosekliai atsieti verslo augimą nuo emisijų didėjimo, investuojant į efektyvesnius sprendimus, transporto elektrifikaciją ir visos…
Ne pamesti lagaminai ir atšaukti skrydžiai: kas iš tikrųjų dažniausiai sugadina atostogas?
Lagaminai sukrauti, maršrutas suplanuotas, o galvoje – pirmųjų šeimos atostogų idilė. Tačiau vos prasidėjus kelionei planus neretai pakoreguoja visai ne atvirukus primenančios situacijos: netikėtai sukarščiavęs vaikas, visos šeimos apsinuodijimas ar nelaimingi atsitikimai. Draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad tokie scenarijai – dažnesni nei galima pagalvoti, tačiau gera žinia ta, jog dalies jų galima išvengti tinkamai pasiruošus. BTA draudimo duomenimis, 2025 m. iš viso buvo fiksuota daugiau nei 3,6 tūkst. kelionės draudimo žalų, o beveik 2,6 tūkst. iš jų – sveikatos sutrikimai. Tai sudaro daugiau nei 70 proc. visų registruotų atvejų. „Šie skaičiai labai aiškiai parodo, kad didžiausia kelionių rizika slypi ne pamestuose lagaminuose ar atšauktuose planuose, o būtent sveikatos sutrikimuose.…
Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
Lietuvoje sparčiai augant elektroninės prekybos apimtims, o kasdienėms finansinėms operacijoms persikeliant į skaitmeninę erdvę, aktyviau savo veiklą vykdo ir internetiniai sukčiai. Specialistai pastebi, kad sukčių naudojami metodai darosi sudėtingesni, o aukomis dažnai tampa ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jauni, technologijose puikiai nusimanantys gyventojai. Remiantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per 2025 m. sukčių pasikėsinta suma išaugo iki beveik 60 mln. eurų – tai 68 proc. daugiau nei 2024 m., kai ji siekė 35 mln. eurų. Dažnu atveju pinigai prarandami itin greitai – vos per kelias minutes, patikint iš pirmo žvilgsnio patikimu skambučiu ar žinute. Situaciją dar labiau komplikuoja technologijų pažanga. Viešojoje erdvėje pastebimi atvejai, kai sukčiai…
Per metus – šimtai sužeistųjų: kokie pavojai pavasarį tyko dviratininkų ir paspirtukų vairuotojų?
Pirmosiomis šiltesnėmis pavasario dienomis miestai prisipildo gyvybės – į gatves grįžta dviratininkai ir paspirtukų vairuotojai. Po žiemos pertraukos trumpi pasivažinėjimai dažnai atrodo nekalti ir saugūs, tačiau būtent šiuo laikotarpiu fiksuojama daugiausia klaidų. Draudimo bendrovės BTA ekspertai įspėja: viena neapgalvota sekundė kelyje gali kainuoti net gyvybę. BTA draudimo duomenimis, sezono pradžioje dažniausiai fiksuojami įvykiai, susiję su neatidumu, neteisingai įvertintu kitų eismo dalyvių greičiu ar staigiais, neapgalvotais manevrais. „Prie to prisideda ir vis sparčiau augantis elektrinių paspirtukų populiarumas. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai važiuojama ne ten, kur leidžiama, neįvertinamas saugus greitis ar nesulėtinama lenkiant pėsčiuosius. Tokios, atrodytų, smulkios klaidos dažnai tampa eismo įvykių priežastimi“, – sako BTA draudimo draudimo Žalų departamento…
Velykų tradicijos keičiasi: lietuviai skrenda ieškoti šilumos ir vis rečiau skambina
Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2” didieji duomenys rodo, kad šventiniu Velykų laikotarpiu lietuviai aktyviai keliavo: vieni atostogoms rinkosi šiltesnius kraštus, kiti ilgąjį savaitgalį nusprendė praleisti kaimyninėse šalyse, o dalis tautiečių grįžo į Lietuvą švęsti su artimaisiais. Velykų sekmadienį taip pat fiksuoti bendravimo įpročių pokyčiai – tradicinius skambučius keitė trumposios SMS žinutės. „Tele2” didieji duomenys rodo, kad švenčių metu labiausiai augo keliautojų srautai į Graikiją ir Turkiją – šios kryptys išsiskyrė kaip populiariausios. Keliautojų srautai į šias šalis išaugo daugiau nei dvigubai, lyginant su įprastomis savaitėmis. Tai rodo, kad dalis gyventojų pavasario šventes ir vaikų atostogas išnaudojo kaip progą pabėgti į šiltesnius kraštus ir pailsėti. Kaimyninės šalys taip pat sulaukė lietuvių dėmesio…
Sprendimų reikia kartai, ne kadencijai: neišgelbėsime šalies demografijos nepakeitę situacijos su širdies ir kraujagyslių ligomis
Kasmet Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) per anksti netenkame beveik 5 tūkst. žmonių. Širvintos, Zarasai ar Molėtai – maždaug tokio dydžio miesto gyventojų skaičius kasmet per anksti išnyksta dėl ŠKL. Nors ši problema tęsiasi dešimtmečius, situacija gerėja per lėtai, iki šiol taikytos priemonės kovoje su ŠKL nėra pakankamos. Sveikatos ir ekonomikos ekspertai sako, kad Lietuvai reikia aiškios ambicijos pakeisti situaciją, tad kviečia telktis ilgalaikiams sprendimams bei tarpsektoriniams įsipareigojimams. Būtinos ilgalaikės priemonės Yra problemų, kurias galima išspręsti per metus ar kelis, tačiau yra tokių, kurioms reikia dešimtmečio. Būtent tokioms priklauso ŠKL. Pasak Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko prof. Daliaus Jatužio, širdies ir kraujagyslių ligos nėra tik sveikatos sistemos klausimas. „Širdies…
Perkame būstą kartu: ką poros turi žinoti prieš prisiimdamos finansinius įsipareigojimus?
Vis daugiau porų sprendimą įsigyti pirmąjį būstą priima ne pagal formalų santykių statusą, o pagal savo finansinį pasirengimą ir gyvenimo planus. Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai pastebi, kad toks modelis tampa vis dažnesnis ir atspindi besikeičiančius jaunų žmonių prioritetus. Pasak NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ direktorės Elinos Mesengiser-Garber, šiandien būstas daugeliui tampa natūraliu žingsniu į savarankišką ir stabilesnį gyvenimo etapą. „Matome, kad vis daugiau porų sprendimą įsigyti pirmąjį būstą kartu priima vadovaudamosi ne formaliu santykių statusu, o savo finansiniu pasirengimu ir gyvenimo planais. Jauni žmonės šiandien nori stabilumo, savo erdvės ir aiškumo dėl ateities, o būstas tampa natūraliu šio etapo žingsniu“, – sako E. Mesengiser-Garber. Vis dėlto prieš priimant sprendimą…
Po žiemos – į trasą, po savaitės – pas gydytoją: kokios dažniausios bėgikų klaidos pavasarį?
Pirmas šiltesnis rytas, sportiniai batai ir pažadas sau – šįkart tikrai pradėsiu bėgioti. Po žiemos pertraukos daugelis į trasas grįžta su dideliu užsidegimu, tačiau jau po kelių treniruočių jį dažnai pakeičia nemalonūs pojūčiai kūne bei traumos. Draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad pavasarį bėgimo traumos retai būna atsitiktinės, mat dažniausiai jos – per didelio krūvio pasekmė. „Pavasarį pastebime išaugusį su aktyvumu susijusių traumų skaičių. Dažniausiai jos nutinka ne dėl nelaimingų atsitikimų, o dėl per didelio krūvio ir neįvertintų galimybių. Tipiškas scenarijus – po žiemos pertraukos žmogus nori greitai sugrįžti į buvusią formą ir iš karto renkasi ilgesnius atstumus ar intensyvesnes treniruotes. Tokiais atvejais organizmas tiesiog nespėja prisitaikyti“, – sako BTA…
