Ar tikrai užrakinau duris? Ar išjungiau lygintuvą? Tokie klausimai kasdien kamuoja daugelį žmonių – naujausias bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad beveik kas trečias Lietuvos gyventojas kiekvieną kartą pasitikrina, ar automobilis arba namai yra tikrai užrakinti. Didelė dalis žmonių kasdien rūpinasi savo namų ir turto saugumu, tačiau dar yra kur tobulėti – būsto draudimu pasirūpinęs ne kiekvienas. Draudimo bendrovės BTA Rizikų valdymo departamento direktorės Anos Variakojienės teigimu, dažnai kartojamas tikrinimas nėra vien nerimo ženklas – tai įprastu tampantis veiksmas, kuriuo žmonės bando susikurti kasdienį saugumo jausmą. „Žmonės nerimauja dėl labai paprastų dalykų – ar liko praviras langas, ar tikrai užrakinau duris, ar išjungiau lygintuvą. Vieni dėl to grįžta namo, kiti…
Lietuviai – tarp paštomatų naudojimo lyderių Europoje: siuntas į paštomatus renkasi net 78 proc. pirkėjų
Lietuvos gyventojai tampa vienais ryškiausių paštomatų naudojimo lyderių Europoje – naujausias tarptautinis „DPD“ „E. barometro“ tyrimas rodo, kad siuntų pristatymą į paštomatus renkasi net 78 proc. šalies e. pirkėjų. Tokie rodikliai gerokai lenkia Europos vidurkį, siekiantį vos 27 proc., ir įrodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi patogesnius ir lankstesnius pristatymo būdus. Ši tendencija ypač ryški visame Baltijos regione – Estijoje paštomatus renkasi 85 proc., o Latvijoje – 69 proc. pirkėjų, kai tuo metu Europos vidurkis siekia vos 27 proc. „Baltijos šalys šiandien aiškiai išsiskiria savo pasirinkimais – čia paštomatai tapo ne alternatyva, o pagrindiniu ir daugeliu atvejų patogiausiu ar kartais vieninteliu pristatymo būdu. Tuo metu Europoje vis dar dominuoja…
Kritimai iš aukščio, lūžiai ir sutraiškytos galūnės: įvardijo pavojingiausias Lietuvos profesijas
Nelaimingi atsitikimai darbe nutinka kur kas dažniau, nei daugelis įsivaizduoja – kasmet jie paliečia šimtus darbuotojų visoje Lietuvoje. Daugiausiai nelaimių nutinka statybos, gamybos, transporto ir sandėliavimo sektoriuose. Tačiau ekspertai įspėja, jog pavojai tyko net ir ten, kur rizika atrodo minimali, todėl apsauga reikalinga kiekvienam. „Žmonės dažnai mano, kad nelaimės darbe yra išimtis, tačiau realybė kitokia – rizikos veiksnių apstu beveik kiekvienoje darbo vietoje. Nors pavojingiausi išlieka statybų, gamybos, transporto ir sandėliavimo sektoriai, traumų pasitaiko ir biure“, – sako draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo žalų skyriaus vadovė Irina Paleckienė. Pavojingiausios Lietuvos profesijos Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad statybų sektorius yra viena rizikingiausių darbo sričių Lietuvoje. Čia kasdien dirbama aukštyje, su intensyviais…
Nuo pandemijos iki šiandien: kaip kurjeriai tapo viena svarbiausių šiuolaikinio gyvenimo dalių
Be kurjerio profesijos šiandien sustotų ne tik elektroninė prekyba, bet ir didelė dalis šiuolaikinio žmogaus kasdienio gyvenimo – nuo internetinių pirkinių iki vaistų ar siuntų artimiesiems. Per metus Lietuvoje pristatoma dešimtys milijonų siuntų, o už kiekvienos jų stovi konkretus žmogus – kurjeris, kasdien įveikiantis šimtus kilometrų ir dešimtis ar net šimtus sustojimų. Šiemet lapkričio 21-oji žymi kurjerių dieną – tai proga sustoti ir pažvelgti, kokią reikšmę ši profesija turi žmonėms, verslui ir šalies ekonomikai. LR Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pašto rinkos ataskaita rodo, kad 2024 m. Lietuvoje pristatyta 88,5 mln. siuntų. Lyginant su 2023 m., siuntų kiekis išaugo 9,5 proc. Šių skaičių nebūtų be kasdienio tūkstančių kurjerių darbo – nuo…
Gyvenimas senos statybos daugiabutyje – rizikos didesnės, tačiau suvaldomos
Dalis Lietuvos gyventojų iki šiol gyvena dar sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, kurių vamzdynai, radiatoriai ir kitos inžinerinės sistemos nebuvo atnaujintos dešimtmečius. Specialistai pastebi, kad tokiuose namuose inžinerinės sistemos jautresnės gedimams – nuo prakiurusių vamzdžių ar užsikimšusių nuotekų iki rečiau pasitaikančių dujų sistemos sutrikimų, todėl čia ypač svarbi reguliari priežiūra ir prevencija. „Senuose daugiabučiuose inžinerinės sistemos natūraliai yra labiau nusidėvėjusios, todėl gedimų tikimybė yra didesnė, ypač žiemą. Visgi, tai nereiškia, kad tokie namai yra nesaugūs – daug kas priklauso nuo priežiūros ir gyventojų elgesio. Pavojingiausi – dujų incidentai, tačiau jie fiksuojami retai, o dažniausiai pasitaiko paprastesnės vandens ar šildymo sistemų žalos, kurias, tinkamai pasiruošus, galima suvaldyti“, – sako draudimo bendrovės BTA turto…
Naujas kolekcionavimo būdas: istorinį „Porsche 911 Turbo“ dalimis įsigijo daugiau nei du šimtai pirkėjų
Automobilių kolekcionavimo platformoje „Commody“ užfiksuotas svarbus etapas – sėkmingai parduotas pirmasis automobilis, „Porsche 911 Turbo“ („Porsche 996“). Jo bendrasavininkais tapo daugiau nei 250 pirkėjų iš penkių Europos šalių. Pirmojo parduoto automobilio vertė siekia 128 500 eurų, o kiekvieno kolekcinio vieneto kaina – 25 eurai. Iš viso buvo pasiūlyta 2 500 vienetų, kuriuos įsigijo bendrasavininkai iš Lietuvos, Švedijos, Belgijos, Lenkijos ir Nyderlandų. „Nors sulaukėme nemažai dėmesio iš užsienio, lietuviai akivaizdžiai aktyviausi. Džiugu, kad tautiečiai nebijo naujovių ir pasitiki rinkoje dar nematytais produktais, kaip „Commody“. Sekantį automobilį pardavimui tikimės pasiūlyti dar iki didžiųjų metų švenčių ir artimiausiu metu tęsime tokiu pačiu tempu – po vieną kolekcinį automobilį per mėnesį. Neabejoju, kad „Porsche…
Juodojo penktadienio pinklės: ekspertai įspėja – per kelias minutes galite prarasti tūkstančius
Artėjant Black Friday, didžiausiam metų apsipirkimo maratonui, ekspertai įspėja apie tamsiąją nuolaidų medžioklės pusę – sukčiai šiuo laikotarpiu ypač suaktyvėja, o neatsargūs pirkėjai gali prarasti tūkstančius. Apgavikai vis dažniau į pagalbą pasitelkia naujausias technologijas bei dirbtinį intelektą (DI). Jie stebi mūsų įpročius, emocijas ir aktualijas, kad rastų lengviausią kelią prie mūsų piniginių. Draudimo bendrovės BTA draudimo produkto vadovas Ramūnas Jusas pastebi, kad vis daugiau nuo sukčių nukentėjusių žmonių kreipiasi pagalbos į draudimo bendrovę. Tokie atvejai rodo ne tik augantį sukčiavimo mastą, bet ir žmonių sąmoningumą – jie vis dažniau domisi galimybe apsidrausti nuo rizikos. Šie klientai buvo apsidraudę ir už patirtus nuostolius gavo kompensaciją. „Dažnai žmonės net nežino, kad tokie…
Nuo impulsyvių pirkinių iki planavimo: kaip lietuviai ruošiasi Juodajam penktadieniui?
Rekordinis apsipirkimų savaitgalis – „Black Friday“ – ir jį lydinčios akcijos, per pastarąjį dešimtmetį jau spėjo tapti viena laukiamiausių nuolaidų dienų Lietuvoje. Per šį laikotarpį lietuviai įprato juodąjį penktadienį išnaudoti didesniems pirkiniams ir kalėdinėms dovanoms, o ekspertai pastebi, kad keičiasi ne tik tai, ką gyventojai perka, bet ir jų apsipirkimo įpročiai – daugiau dėmesio skiriama planavimui, tvarumui ir patogiam pristatymui. „DPD Lietuva“ pardavimų ir marketingo direktorius Baltijos šalimis Gabrielius Bilevičius pastebi, kad „Black Friday“ jau seniai nereiškia vienos išpardavimų dienos. „Siuntų skaičius pradeda nuosekliai augti dar likus kelioms savaitėms iki oficialios akcijų dienos ir išlieka gerokai didesnis iki pat Kalėdų, todėl šiam laikotarpiui ruoštis turime kaip atskiram, intensyviam sezonui. Tai…
Lietuviškam prekės ženklui „The Knotty Ones“ vadovaus Sergio Azzolari
Lietuviškas aprangos prekės ženklas „The Knotty Ones“ skelbia apie reikšmingą pokytį – įmonei nuo šiol vadovaus Sergio Azzolari, turintis daugiau nei trijų dešimtmečių patirtį aukštosios mados industrijoje. Prieš prisijungdamas prie „The Knotty Ones“, jis vadovavo tokiems pasaulyje žinomiems prekių ženklams kaip „Roberto Cavalli“, „Dsquared2“ ir „Hogan“. S. Azzolari karjerą pradėjo Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, tačiau ilgainiui tapo tarptautinės mados rinkos dalimi – vadovavo komercinėms ir strateginėms funkcijoms Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Pastaruosius kelerius metus jis vadovavo Italijos prabangos grupės „Tod‘s“ prekių ženklams, vėliau buvo paskirtas „Dsquared2“ generaliniu direktoriumi. 2023 m. S. Azzolari ėmė eiti „Roberto Cavalli“ vadovo pareigas, kur jo užduotis buvo sustiprinti prekės ženklo pozicijas tarptautinėje rinkoje.…
Netekus darbingumo: ką padengtų valstybė ir kiek iš tiesų reikia santaupų susirgus?
Ar kada susimąstėte, kiek laiko galėtumėte išgyventi iš turimų santaupų, jeigu dėl ligos ar traumos netektumėte galimybės dirbti? Draudimo bendrovės BTA užsakymu įmonės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, jog vos penktadalis Lietuvos gyventojų tvirtina, jog santaupų turi tiek, kad padengtų 4–6 mėnesių išlaidas, o beveik kas šeštas sukauptų lėšų neturi visai. Tiesa, tokiu atveju išmokas suteikia valstybė, tačiau ar jos pakankamos, kad padengtų visus kasdienius poreikius ir finansinius įsipareigojimus? Finansų ekspertai teigia, kad norint jaustis saugiai, reikėtų turėti santaupų, kurios be pajamų leistų išsilaikyti mažiausiai 3–6 mėnesius, tačiau realybėje net ir toks laikotarpis dažnai pasirodo per trumpas. Pavyzdžiui, sudėtingesnių traumų, tokių kaip kaulų lūžiai, kelio ar peties operacijos, gydymas ir reabilitacija…
