Dirbtinis intelektas (AI) per pastaruosius kelerius metus tapo viena dažniausiai minimų technologijų pasaulyje ir žmogaus kasdienybės dalimi – nematomu pagalbininku, padedančiu sutaupyti laiko ir pastangų. Tačiau norint pasiekti geriausius rezultatus, būtina suprasti, kaip dirbtinis intelektas veikia ir kaip jį naudoti darbe, moksluose ar asmeniniame gyvenime. „Kiekvienas iš mūsų jau yra vienaip ar kitaip susidūręs su AI: kai telefonas automatiškai pasiūlo tinkamiausią nuotraukos redagavimo variantą, ar kai balso asistentas padeda suplanuoti dienotvarkę. Nors šie procesai atrodo savaime suprantami, už jų slypi pažangūs algoritmai, kurie nuolat mokosi iš mūsų įpročių ir poreikių“ – sako Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje. Kad žmonės šias galimybes suprastų ir išmoktų pritaikyti praktiškai, „Samsung“ pristatė projektą…
Ekskursija su dirbtiniu intelektu vietoje gido: galimybė pažinti savo miestą iš naujo
Rudenį orai sparčiai vėsta ir žmonės vis dažniau nosį leidžia žemyn į šiltą šaliką, todėl rečiau pastebi praeinamus pastatus ar gatves. Kiekvienas jų mena savo istoriją, o ją vartotojui gali visur ir visada papasakoti skaitmeninis „Gemini“ dirbtinio intelekto (DI) gidas. Pasivaikščiojimas gimtajame mieste gali netikėtai virsti personalizuota ekskursija, kuriai tereikia turėti išmanųjį kišenėje. Rutina dažnai užgožia miesto grožį – praeiname pro memorialines lentas, paminklus ar istorinius pastatus net nepakeldami akių. Tačiau dirbtinio intelekto įrankiai leidžia vos kelioms valandoms vėl pasijusti turistu gimtajame mieste – atrasti gatves, kuriose užaugote, naujomis akimis. Net ir tie, kurie norėtų savarankiškai tyrinėti pažįstamas gatves, dažnai randa priežasčių planus atidėti – ekskursijos kainuoja, vyksta nepatogiu metu…
Patarė, kaip stiprinti tarpusavio ryšius namuose: nuo itališko stiliaus vakarienės iki filmų vakarų
Kiek laiko skiriate bendram vakarui su artimaisiais ar draugais? Italai jau seniai suprato, kad ryšį kuria ne tik pokalbiai, bet ir bendros patirtys – nuo lėtų vakarienių iki ilgo buvimo kartu. Lietuviai pamažu atranda šią vertę, o ją galima dar labiau sustiprinti pasitelkus kūrybiškus sprendimus. „Italijoje mes apie maistą kalbame tiek valgydami, tiek nevalgydami. Jis mus sujungia. Nesvarbu, ar dienos metu ginčijomės ar pykomės, prie stalo vakarienė mus sutaiko. Toks kasdienis ritualas kuria artimą ryšį, nesvarbu, kaip toli bebūtume vieni nuo kitų“, – sako Lietuvoje gyvenantis italų šefas Matteo Covacci. Ši mintis atsiskleidė „Samsung“ ambasadorių renginyje „La Dolce Vita“, kur nuomonės formuotojai kartu su šefu Matteo gamino makaronus ir dalinosi…
Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
Kiekvieno žmogaus namų ruošos taisyklės gali kardinaliai skirtis, tačiau psichologai pastebi, kad susiformavę įpročiai gali atspindėti tam tikrus charakterio bruožus. Net ir skalbimo rutina gali parodyti, kaip žmogus jaučiasi ar koks jo santykis su kitais. Siekiant palengvinti namų ruošą, svarbu atpažinti savo charakterio bruožus ir atrasti, kokie sprendimai buityje jiems geriausiai tinka. 2025 metų mokslininkų tyrimai rodo, kad įprotis yra automatinis atsakymas į žmogaus aplinką, o ne apgalvotas sprendimas. Tai atsispindi ir kasdieniuose namų ruošos darbuose, dėl to dauguma žmonių skalbia ne todėl, kad taip nusprendžia. Jie susirūpina pamatę išaugusią nešvarių drabužių krūvą ar neradus norimo megztinio spintoje. „Skalbiniai yra visiems įprasta gyvenimo dalis, tačiau žmonių švaros įpročiai gali kardinaliai…
Sporto inovacijos: kaip technologijos transformuoja sportą ir kokių naujovių dar galime tikėtis?
Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai, išmanieji įrenginiai, virtualios platformos ir duomenų analitika sportą daro ne tik išmanesnį, bet ir socialiai atviresnį, patogesnį bei labiau prieinamą skirtingoms visuomenės grupėms. Ekspertė atsako, kaip šie pokyčiai keičia mūsų sportavimo įpročius ir ar dar liko erdvės naujoms inovacijoms. Skaitmeninė sporto transformacija Inovacijos keičia sporto ekosistemą iš esmės. Vis daugiau startuolių ir įmonių kuria sprendimus, kurie padeda ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir kiekvienam žmogui lengviau sportuoti, rasti bendraminčių, dalyvauti treniruotėse ar stebėti savo progresą realiu laiku. Technologijos naikina fizinius atstumus – sportuoti su treneriu šiandien galima iš bet kurios pasaulio vietos. „Matome augantį sprendimų, kurie jungia sporto bendruomenes, skaičių – platformos padeda rasti treniruočių partnerių,…
Valandą ilgesnio miego sukeliamos bėdos pasiveja vėliau: kokią įtaką mums daro laiko persukimas ir kaip to išvengti?
Nors žadintuvas suskamba tuo pačiu metu, tačiau pramerkti akis ir žvaliai pradėti dieną – gerokai sunkiau. Pažįstama situacija? Paprastai su tokia realybe susiduriame persukant laiką. Atrodytų, vos valanda, bet toks pokytis gali ilgam sutrikdyti miegą, pabloginti nuotaiką ir fizinį pajėgumą. Svarbiausia žinoti, jog sprendimų, kaip to išvengti, tikrai yra. Spalio pabaigoje persukdami laikrodžio rodyklę valanda atgal, pagalvojame, kad tai tik į naudą – juk pavyks pamiegoti ilgiau. Tačiau iš tiesų susiduriama su problema – persukant laiką, paveikiamas žmogaus cirkadinis ritmas. Vidiniu kūno laikrodžiu dar vadinamas procesas diktuoja, kada turėtume būti budrūs, o kada mieguisti, o tai veikia ir kitus svarbius procesus, tokius kaip reakcijos laikas, virškinimas ir medžiagų apykaita. Sutrikdžius…
Namuose – nei dulkelės: tik lietuviams būdingas bruožas ir tik prieš apsilankant svečiams?
Tvarkymosi maratonas, švytintys namai ir nė dulkelės net sunkiausiai pasiekiamose vietose – turbūt daugeliui pažįstamas scenarijus sezoninio tvarkymosi metu ar prieš namuose apsilankant svečiams. Bet ar kada susimąstėte, ar toks požiūris į švarą būdingas tik lietuviams? Galbūt panašių įpročių turi ir Pietų Europos gyventojai? Įvairūs tyrimai rodo, kad tvarka namuose europiečiams nėra svetima. Internetinės parduotuvės „Galaxus“ užsakymu atlikta rinkos tyrimų bendrovės „YouGov Switzerland“ apklausa atskleidė, kad 3 iš 8 namų ūkių Vokietijoje ir Šveicarijoje grindys valomos bent kelis kartus per savaitę. Dar geresni rezultatai – Prancūzijoje ir Austrijoje, kuriose taip dažnai namų tvarka rūpinasi kas antras. Tačiau labiausiai tvarką dievina italai – net 3 iš 5 namų ūkių grindys valomos…
Pergalės – ne tik krepšinio aikštelėje: „Žalgirio“ ir „Samsung“ partnerystė ir vėl suteiks galimybę būti arčiau komandos
Dar arčiau „Žalgirio“ komandos. Su tokiu šūkiu daugkartiniai šalies čempionai ir technologijų bendrovė „Samsung“ pratęsė tarptautinio dėmesio sulaukusį bendradarbiavimą ir vėl peržengė jam įprastas ribas. Dviejų visame pasaulyje puikiai žinomų prekės ženklų partnerystės centre – ištikimiausi komandos sirgaliai ir noras sujungti aistrą krepšiniui su naujausiomis technologijomis. Kaip pastebi Kauno „Žalgirio“ partnerysčių pardavimo vadovas Donatas Norkevičius, jau kelerius metus besitęsianti žalgiriečių ir „Samsung“ partnerystė itin teigiamai įvertinta krepšinio aistruolių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tai neturėtų stebinti – abu prekių ženklai pasižymi atsidavimu, siekiu nuolat tobulėti bei išlaikyti stiprias lyderio pozicijas, kas atkreipia dėmesį. Visa tai sulaukė dėmesio ir tarptautiniu mastu, o korėjiečių kompanija inicijavo įkvepiančio šio bendradarbiavimo vaizdo įrašo…
Ekspertas paaiškino, kodėl dar mokykloje įgytas įprotis sportuoti yra tiek pat svarbus, kiek kasdienis dantų valymas
Neretai sportuoti ar sąmoningai rūpintis fizine sveikata žmonės pradeda pilnai subrendę, o jaunystėje įgyti judėjimo įpročiai daro ilgalaikę įtaką tiek fizinei, tiek emocinei gerovei. Ekspertai pastebi, kad fiziškai aktyvūs jaunuoliai ne tik atrodo sveikesni, bet ir yra labiau pasitikintys savimi, geba lengviau įveikti stresą bei dažniau renkasi produktyvias veiklas. Sostinės sporto centro vadovas ir „Samsung“ moksleivių programos „Solve for Tomorrow“ partneris Mantas Marcinkevičius sako, kad judėjimas turėtų tapti tokia pačia kasdiene būtinybe kaip dantų valymas ar tinkama mityba: „Minimalus fizinis aktyvumas – bent 10 tūkstančių žingsnių per dieną – yra lyg higiena. Galima to nedaryti, bet pasekmės neabejotinai pasijus. Visuomenėje jau dabar matome daug jaunimo su viršsvorio problemomis, silpnu raumenynu…
G. Verbickaitė apie verslumo galimybės moksleiviams: jauni talentai galėtų sėkmingai klestėti Lietuvoje, tačiau tam reikia pokyčių
Šiandien jauni žmonės turi daugiau technologinių galimybių nei bet kada anksčiau – dirbtinio intelekto (DI) įrankiai leidžia generuoti idėjas ir kurti prototipus net neturint IT žinių, o mokyklos vis dažniau imasi iniciatyvų ugdyti antreprenerystės kompetencijas. Tačiau ar to pakanka, kad moksleiviai Lietuvoje drąsiai kurtų verslus? „Situacija po truputį gerėja, tačiau tiek verslumo, tiek skaitmeninio raštingumo įgūdžių mokymas Lietuvos švietimo sistemoje dar nėra pakankamai išplėtotas. Nors ankstyvojo antreprenerystės ugdymo iniciatyvų daugėja, jų įgyvendinimas išlieka netolygus, o sisteminė integracija į nacionalinę ugdymo programą vis dar labai ribota. Pavyzdžiui, konkrečiai į praktinį verslumo ugdymą orientuotos ir plačiausiai šalies mastu vykdomos NVO „Lietuvos Junior Achievement“ programos pasiekia išties puikius rezultatus, tačiau jose kasmet sudalyvauti…
