Internetas, kokį jį pažinojome, nyksta. Vis dažniau kalbama apie mirusio interneto teoriją, kuri nebėra tik sąmokslo mėgėjų prasimanymas. Ši teorija sako, kad didžiąją dalį įrašų socialiniuose tinkluose pakeitė dirbtinis intelektas (DI). Skaičiai tai patvirtina: daugiau nei pusę viso interneto srauto dabar užima botai. Pasak „Telia“ DI teisės eksperto prof. Pauliaus Pakutinsko, tai nereiškia, kad žmonės dingo. Tiesiog jų balsas praranda svorį. „Tikriems žmonėms skaitmeninėje erdvėje lieka vis mažiau vietos. Juk dauguma žmonių internete nerašo agresyvių komentarų, nekuria šimtų įrašų per dieną ir neįsitraukia į konfliktus. Tačiau botai labiausiai mato ir mėgsta būtent tokį soc. tinklų triukšmą. Taip botai, kurie niekada nepavargsta ir visada greitai reaguoja, užgožia realius vartotojus. Todėl susidaro…
Tvarumas 2026-aisiais: ar pamirštos asmenukės „debesyse“ tirpdo ledynus?
Aplinkosauga nebeapsiriboja popieriniu maišeliu ar lapelio ženklu ant pakuotės. 2026 metais dėmesys krypsta į tai, ko nemato plika akis – skaitmeninę taršą. Kiek energijos kainuoja pamirštos asmenukės debesyse, neištrinti laiškai ar nenaudojamos programėlės? Pasak „Telia“ tvarumo vadovės Aurelijos Žėkienės, atsakomybė už skaitmeninį pėdsaką tampa tokia pat svarbi kaip ir atliekų tvarkymas. Metas daugiau kalbėti apie tai, kad tvarkytis reikia ne tik spintas, bet ir savo telefonus bei kompiuterius. 2025 m. „The Roadmap to Sustainable IT“ tyrimas atkreipia dėmesį, kad nesiėmus žalesnių technologinių sprendimų, iki 2040 m. skaitmeninė ekonomika gali būti atsakinga net už 14 proc. visų pasaulio emisijų. Nors skaitmeninė erdvė vartotojams dažnai atrodo nemateriali, kiekviena sena nuotrauka saugykloje ar…
DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams
Kompiuterių ir elektronikos kainas šiemet kels ne antroji pensijų pakopa, o dirbtinis intelektas. To priežastis – sparčiai brangstanti operatyvioji atmintis (RAM), kuri dar visai neseniai buvo laikoma vienu pigiausių kompiuterių komponentų. Nuo 2025 metų spalio RAM kainos pasaulyje išaugo daugiau nei dvigubai, o šis pokytis jaučiamas visoje elektronikos rinkoje. Pasak Marijono Baltušio, „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovo, operatyvioji atmintis šiandien naudojama beveik visur – nuo išmaniųjų telefonų iki buitinės technikos. „Didžiausią atminties dalį šiuo metu sunaudoja milžiniški dirbtinio intelekto (DI) serveriai. DI – tarsi ėdrus milžinas, kuris kas sekundę suvalgo labai daug pačios sparčiausios atminties. Tie patys RAM atminties komponentai, kurie reikalingi DI, naudojami ir vartotojų elektronikoje, todėl gamintojams nukreipus pajėgas…
Ar tikrai ginčijatės su žmogumi, ar su botu, kalbančiu lietuviškai? Ekspertai skaičiuoja: kas penktas įrašas – roboto
Viešojoje erdvėje verdančios aistros vis dažniau kyla nebūtinai dėl nesutampančių žmonių nuomonių, o įsikišant botui. „Telia“ DI teisės ekspertas, DI asociacijos valdybos narys, prof. Paulius Pakutinskas perspėja, kad botų technologijos pinga, o jų taikinys – pasikeitė. Skaičiuojama, kad net kas penkta žinutė socialiniuose tinkluose gali būti sugeneruota boto. Naujausi 2025 m. „Nature“ tyrimo duomenys atskleidžia, kad diskusijose apie svarbiausius pasaulinius įvykius socialiniuose tinkluose net 20 proc. dalyvių yra ne žmonės, o botai. Dar daugiau – skaičiuojama, kad iki 75 proc. viso interneto turinio jau gali būti sugeneruota dirbtinio intelekto (DI). Ekspertai įspėja, kad Lietuvoje ši pinganti botų technologija naudojama ne tik reklamai, bet ir sudėtingoms psichologinėms operacijoms, kurių tikslas –…
Kibernetinio saugumo prognozė 2026-iesiems: įspėja ruoštis programišiams su DI smegenimis
2026-aisiais kibernetinės grėsmės taps ne tik sudėtingesnės, bet ir sunkiau atpažįstamos. Laikai, kai saugumas apsiribodavo gynyba nuo pavienių įsilaužėlių, baigėsi. „Google Cloud“ prognozės rodo, kad vis dažniau žalą įmonėms daro ne žmonės, o automatinės sistemos, kurios savarankiškai priima sprendimus. Dėl to atskirti realų incidentą nuo techninės klaidos tampa vis sudėtingiau. „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis atkreipia dėmesį, kad šiemet svarbiausias iššūkis bus pasitikėjimas – kai technologijos veikia greičiau nei žmogus, nebegalima pasitikėti savo akimis ar intuicija. „Google Cloud“ kibernetinio saugumo prognozė 2026 m. rodo, kad piktavaliai vis plačiau naudos dirbtinį intelektą (DI) – ir įprastoms apgavystėms, ir automatizuotoms atakoms. Viena pavojingiausių tendencijų – bandymai „apnuodyti“ pačius DI modelius kenkėjiškomis…
Žiemos išdaigos technologijoms: paaiškino, kaip šaltis veikia ryšį
Nors balta žiema džiugina akį, Lietuvoje šis metų laikas garsėja nenuspėjamais orais. Staigūs temperatūros šuoliai, drėgmė ir sniegas tampa rimtu išbandymu ne tik automobiliams, bet ir išmaniesiems įrenginiams. „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas dalijasi įžvalgomis, kaip gamtos stichijos veikia mobiliojo ryšio kokybę. Orai diktuoja sąlygas „Lietuviška žiema pasižymi itin permainingais orais – pūgas keičia lijundra, o atlydį – staigus šaltis. Tokios dinamiškos sąlygos veikia fizikinius procesus: radijo bangoms sklisti per tirštą sniegą ar lietų yra sunkiau, todėl tam tikrose vietovėse ryšys gali suprastėti. Be to, esant prastam orui, žmonės telefonais naudojasi aktyviau, o tai lemia didesnę tinklo apkrovą“, – aiškina R. Mikalauskas. Ekspertas pabrėžia, kad ryšio operatoriai šiems sezoniniams…
Talentų atranka 2026-aisiais: kas bus kitaip?
Vis daugiau ženklų rodo, kad 2026-ieji taps metais, kai darbo rinka įžengs į naują etapą: darbo jau netrukus žmonės ieškos nebe per skelbimus, o su dirbtinio intelekto (DI) pagalba. Iki šiol kandidatai pildydavo savo CV, atnaujindavo „LinkedIn“ profilį, atsirinkdavo tinkamus skelbimus, siųsdavo kruopščiai parengtus motyvacinius laiškus. Tačiau jau ateinančiais metais beveik visus šiuos procesus bus galima automatizuoti. Ekspertai sako, kad keisis ir tai, kaip žmonės kandidatuos, ir tai, kaip darbdaviai atrinks talentus. Apie tokius artėjančius pokyčius signalizuoja didžiųjų darbo paieškos platformų kryptis: „LinkedIn“, „OpenAI“ ir kitos technologijų bendrovės sparčiai diegia sprendimus, kurie keičia tiek kandidatavimo, tiek atrankų logiką. DI tendencijų analitikai teigia, kad netrukus kandidatams nebereikės siuntinėti dešimčių CV –…
Apgaulių pūga gruodį: sukčių aktyvumas metų pabaigoje šoktelėjo beveik 4 kartus
Dar prieš dešimt metų buvo manoma, kad kibernetiniai nusikaltėliai turi labai gerai mokėti programuoti. Dabar situacija visai kitokia. Sukčiavimas tapo lengvai prieinama paslauga. Sukčiai veikia kaip industrija, kuri planuoja savo veiksmus taip pat kruopščiai, kaip tai daro teisėtas verslas. Tai rodo ir skaičiai: vien per 2025 metus „Telia“ jau užblokavo apie 15 milijonų skambučių. „Šiandien sukčiai dažniausiai nedirba po vieną. Jie veikia didelėse tarptautinėse grupėse. Šios grupės veiklą vykdo panašiai kaip didelės įmonės. Jos turi labai daug darbuotojų, kuria naujus sprendimus, ieško skirtingų pajamų šaltinių ir komandai stiprinti net išlaiko personalo skyrius, motyvuoja darbuotojus, kurie pasiekia aukštų rezultatų sukčiaudami“, – sako Vytautas Bučinskas, Verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovas. Sukčiai…
„Telia“ pradeda 26 mln. eurų vertės duomenų centro statybas: Lietuvai – daugiau skaitmeninės nepriklausomybės
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ Vilniaus pašonėje, Raisteniškėse, pradeda naujo duomenų centro statybas, į kurias investuoja 26 mln. eurų. Planuojama, kad 2027 metų antroje pusėje veiklą pradėsiantis centras verslui atvers galimybę duomenis saugoti itin patikimoje aplinkoje čia pat, Lietuvoje. Taip įmonės galės pasirūpinti ne tik būtinu veiklos greičiu ir stabilumu, bet ir strategine nepriklausomybe. „Lietuva turi tai, kas šiandien svarbiausia – stiprų technologinį pagrindą, IT talentus ir galimybes kurti žaliąją energiją. Laikas tapti švarios skaitmeninės ekonomikos centru Šiaurės Europoje ir tikra kūrėjų šalimi, o naujasis duomenų centras yra aiškus žingsnis to link“, – sako „Telia“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters. Naujasis objektas taps integruota „Telia“ ekosistemos dalimi ir optinio ryšio žiedu susijungs su dviem…
Pusė lietuvių tai žino, bet daro kitaip: ar Kūčias praleisite telefone?
Kūčių vakarą dauguma lietuvių norėtų daugiau ramybės ir artumo, tačiau telefonai nuo šventinio stalo vis dar nedingsta. Naujausia „Telia“ statistika atskleidžia paradoksą: nors kas antras lietuvis (50 proc.) įsitikinęs, kad Kalėdos būtų geresnės be telefonų, retas kuris ryžtasi juos atidėti bent vakarui. Artėjant didžiausioms metų šventėms, ekspertai kviečia padaryti tai, kas sunkiausia – padovanoti artimiesiems ne tik dovanas, bet ir nedalomą dėmesį. Tyrimo duomenimis, visuomenės lūkestis šventėms yra aiškus – absoliuti dauguma (75 proc.) sutinka, kad naudotis telefonu prie Kūčių stalo yra tiesiog nemandagu. Dar daugiau – net 7 iš 10 žmonių atvirauja pasiilgę paprastų, gyvų pokalbių, kurių nepertrauktų be perstojo pypsintys pranešimai. Tačiau realybė dažnai prasilenkia su norais: net…
