Lemtingi sprendimai, kurie turi didelę įtaką kiekvieno žmogaus ateičiai, vis dažniau patikimi dirbtiniam intelektui (DI). Reaguodama į augančią DI įtaką ir galimas rizikas, Europos Sąjunga (ES) žengė istorinį žingsnį ir priėmė pirmąjį pasaulyje griežto reguliavimo dokumentą – Dirbtinio intelekto aktą. Kaip šis dokumentas nustatys ribas technologijų kūrėjams ir tiesiogiai paveiks kiekvieno europiečio gyvenimą, atsako prof. dr. Paulius Pakutinskas, „Telia“ DI teisės ekspertas. Nevaldomas DI gali sustiprinti senus, visuomenėje jau įsišaknijusius iššūkius ir kelia naujų. Modeliai, apmokyti naudojant istorinius duomenis, perima ir įtvirtina žmonėse slypinčius stereotipus, gilina išankstinį nusistatymą (angl. bias). Realių gyvenimo pavyzdžių daug, vienas iš jų garsiai nuskambėjęs – bendrovės „Amazon“ bandymas sukurti DI įrankį, kuris turėjo automatizuoti darbuotojų…
Ištrinti neįmanoma: kas nutinka informacijai, įkeltai į dirbtinio intelekto modelį?
Noras greičiau atlikti užduotis, rasti kūrybiškų minčių ar tiesiog sutaupyti laiko – motyvai, kurie kasdien daugybę darbuotojų paskatina atsiversti ne įmonės patvirtintą, o bet kokį viešai prieinamą dirbtinio intelekto (DI) modelį. Tačiau šis, atrodo nekaltas įprotis, gali suketi grėsmių visai organizacijai. Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas sako, kad vadinamasis „šešėlinis DI“ (angl. shadow AI), kai darbuotojai be įmonės žinios naudojasi neautorizuotomis programėlėmis, tampa vis rimtesniu iššūkiu. Deja, įmonėms jo pasekmės gali būti itin skaudžios. Situacijos mastą iliustruoja ir tarptautiniai tyrimai. IBM 2025 m. „Duomenų pažeidimo kainos ataskaitoje“ nustatyta, kad net 20 proc. tirtų organizacijų patyrė saugumo pažeidimų dėl to, jog darbuotojai užduotis atlikdami fone naudojo šešėlinį DI kaip „ChatGPT“,…
Jaunimas darbo rinkoje: nepasirengę dirbti, o pradėję – nepasirengę likti
Jaunoji karta kelia vis didesnį nerimą darbdaviams. Nauji tyrimai rodo, kad Z kartos pasirengimu dirbti abejoja ir atrankų specialistai, ir patys jaunuoliai. Be to, beveik trečdalis jų per artimiausius dvejus metus planuoja keisti darbą. Anot darbo rinkos specialistų, toks jaunų darbuotojų pasimetimas ir mobilumas rodo vertybinį darbuotojų poslinkį nuo lojalumo prie sąmoningumo. Organizacijoms – tai ženklas tapti dar lankstesnėms ir prisiimti didesnę atsakomybę už jaunų talentų ugdymą. Nauja personalo tyrimų kompanijos „Criteria“ pasaulinė ataskaita atskleidžia, kad tik vienas iš dvylikos samdančių specialistų mano, jog Z karta (iki 28 m.) turi reikiamų įgūdžių ir nusiteikimo darbui. Abejonių dėl savo gebėjimo sklandžiai įsilieti į profesinį gyvenimą turi ir patys jaunuoliai – tik…
Aukštas išsilavinimas – aukšta įtampa? Tyrimas atskleidžia, kas labiausiai slegia Lietuvos profesionalus
Atrodytų, sėkmė turėtų įkvėpti, tačiau tyrimas rodo – ji vis dažniau tampa emociniu išbandymu. Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad kuo aukštesnis žmogaus išsilavinimas ir kuo didesnės jo ambicijos, tuo sunkiau išlaikyti vidinę ramybę. Pasak Julijos Markeliūnės, „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovės, šiandien darbas daugeliui yra ne tik būdas save realizuoti. Tai ir erdvė, kur žmonės mokosi pasirūpinti savimi. „Darbas yra vienas didžiausių streso šaltinių mūsų gyvenime, o jautriausiai į tai reaguoja aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai ir didmiesčių gyventojai. Tai atspindi nuolat didėjančius lūkesčius, konkurenciją ir spartų profesinį gyvenimo tempą, o kartu siunčia aiškią žinutę – darbdavių atsakomybė yra ne tik pastebėti šias tendencijas, bet ir aktyviai kurti aplinką, kurioje darbuotojai…
Kai atstumas išnyksta: kaip bevielio ryšio technologija pranoko Teslos viziją?
Išradėjas Nikola Tesla kadaise sakė, kad bevielė technologija leis visam pasauliui dirbti ir bendrauti taip, tarsi jis būtų vienos didelės smegenys. Po daugiau nei 80 metų mokslininko vizija išsipildė. Pasak Ramūno Mikalausko, „Telia“ radijo tinklo vadovo, per šimtmetį radijo bangomis grįstos technologijos evoliucionavo nuo sprendimo, skirto išimtinai tik aukštuomenės atstovams, iki kasdienių akimirkų srauto, kuriuo dabar dalinasi milijardai. „Belaidė radijo technologija iš esmės priartino paprastą žmogų prie didžių asmenybių: karalių ar premjerų, kurių balsą iki tol buvo galima išgirsti tik gyvai ypatingomis progomis. Šiandien bevielis ryšys padeda ne tik girdėti vieną kalbėtoją, tačiau leidžia visiems internetu bendrauti bene akimirksniu. Tokia galimybė tarsi sumažina fizinius atstumus tarp skirtingų žmonių ar net…
Lietuviai ir toliau medžioja nuolaidas – prekybininkai ieško išmanesnių sprendimų
Lietuvoje akcijų ir specialių pasiūlymų paieška išlieka vienu svarbiausių pirkėjų įpročių, o kaina dažnai nulemia galutinį apsisprendimą. Naujausi tyrimai rodo, jog akcijų „medžioklė“ beveik pusei gyventojų jau virto sąmoninga ir nuolatine pirkimo strategija. Prekybos tinklams šis pirkėjų lūkestis virsta nuolatiniu iššūkiu: kaip efektyviai valdyti tūkstančius kainų pokyčių. Pasak „StrongPoint“ vadovo Rimanto Mažulio, šiandien technologijos siūlo būdą, kaip šiose lenktynėse laimėti ir pirkėjui, ir prekybininkui. Remiantis 2025 m. kovo mėnesį „Havas Group“ ir „Norstat LT“ atliktu reprezentatyviu Lietuvos visuomenės nuotaikų ir elgsenos tyrimu, ryškėja aiškus paveikslas: nors nerimas dėl finansinės padėties palaipsniui mažėja, Lietuvos vartotojų elgsenoje dominuoja racionalumas, o kainai ir nuolaidoms tenka lemiamas vaidmuo. Pusė (49 proc.) respondentų nuolat ieško…
Europos sandėlių darbuotojai nori daugiau saugumo: kur slypi sprendimas?
Daugiau saugumo – šis lūkestis vis garsiau skamba Europos sandėliuose. Tai nebėra tik pageidavimas, o esminė sąlyga, lemianti darbuotojų pasitenkinimą ir lojalumą. Naujausi tyrimai tik patvirtina šią tendenciją. Pasak Rimanto Mažulio, „StrongPoint“ vadovo Baltijos šalims, kol verslas ieško būdų didinti efektyvumą, patys darbuotojai aiškiai nurodo, kur slypi sprendimas. Atsakymas – technologijose, kurios pavojingą fizinį darbą gali paversti saugiu ir išmaniu. Technologijos – darbuotojų pusėje Remiantis 2025 m. vasario mėn. paskelbtu „Zebra Technologies“ tyrimu „Warehousing Vision Study“, net 93 proc. sandėlio darbuotojų Europoje ir visame pasaulyje mano, kad automatizacija padėtų pritraukti naujų darbuotojų ir išlaikyti esamus. Beveik visi (96 proc.) jaučiasi labiau vertinami, kai gauna tinkamas saugos priemones. Pasak R. Mažulio,…
5G tampa Švedijos gynybos dalimi: kariuomenė pradeda bendradarbiauti su „Telia“
Švedijos ginkluotosios pajėgos prisijungė prie „Telia“ ir „Ericsson“ vykdomos 5G inovacijų programos. Taip švedų kariuomenė sieks sustiprinti karinę komunikaciją, logistiką, saugumą ir gerinti bendradarbiavimą Aljanso viduje. Kadangi civilinę įrangą galima panaudoti ir gynybos tikslais, Arūnas Strolia, „Telia“ tinklo vadovas, sako, kad svarbu rinktis patikimų partnerių techniką. Ryšys, jungiantis sąjungininkus „NATO kontekste itin svarbus tampa skirtingų šalių privačių tinklų suderinamumas. Turi būti užtikrinta, kad, pavyzdžiui, per bendras pratybas ar realius veiksmus Lenkijos kariuomenės padalinys galėtų sklandžiai susisiekti su Švedijos padaliniu. Nors jie naudoja skirtingus, bet technologiškai suderinamus tinklus“, – teigia A. Strolia. A.Strolia pabrėžia, kad kalbant apie gynybą, esminis 5G privalumas yra ne didesnis duomenų atsisiuntimo greitis, o kiti technologiniai aspektai.…
Išmanus pasirinkimas: kaip sutaupyti pinigų ir tausoti gamtą renkantis telefoną?
Naujo daikto žavesys stiprus, tačiau suteikti senam antrą progą – nereiškia rinktis prasčiau. Šis požiūris pamažu ateina ir į technologijų pasaulį. Vis dar daug žmonių rizikuoja pirkdami naudotus telefonus tiesiog iš kitų asmenų įvairiuose portaluose, nors šalia yra ir patikima galimybė. Kaip pastebi Aurelija Žėkienė, „Telia“ tvarumo vadovė, šiandien atsiveria daugiau kelių vartoti tvariau ir praktiškiau. Jausmas tas pats, poveikis aplinkai – kitas Tyrimų kompanijos „Counterpoint Research“ ir „International Data Corporation (IDC)“ nuolat fiksuoja pasaulinės atnaujintų išmaniųjų telefonų rinkos augimą. Prognozuojama, kad iki 2027 metų rinka pasieks beveik 100 mlrd. JAV dolerių vertę, o metinis augimas sieks apie 10 proc. „Nors daugelio mūsų išmaniojo telefono poreikiai nesikeičia jau kurį laiką,…
Net sienos turi ausis: ar jūsų kolegos nesiklauso per paliktas ausines ar telefoną?
Atrodo, nieko ypatingo – kolega paliko telefoną ar ausines ant stalo. Bet ar tikrai galite būti ramūs, kad šie įrenginiai negirdi daugiau nei norėtumėte? Išmaniosios ausinės jau seniai neapsiriboja vien muzikos klausymu – jos tampa vis galingesniu įrankiu, galinčiu fiksuoti aplinkos garsus. Marijonas Baltušis, „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas, teigia, kad dalį ausinių išmaniųjų funkcijų pasiklausymui gali naudoti ir ausinių savininkai, ir programišiai. Jūsų antros ausys Dirbtinį intelektą šiandien pasitelkia net ir ausinių gamintojai – šiuolaikinės ausinės ne tik atkuria garsą, bet ir pačios jį analizuoja. Jos geba fiksuoti ir apdoroti aplinkos triukšmą, slopinti vėjo ar kitus foninius garsus ir išryškinti kalbančiojo balsą. Pasak M. Baltušio, kai kurios ausinės turi ir…
