Nors įprastai kalėdinių dovanų karštinė prasideda likus porai savaičių iki švenčių, 63 proc. Lietuvos gyventojų teigia šiemet dovanomis besirūpinantys gerokai iš anksto, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. 50 proc. dovanas planuoja įsigyti nelaukdami paskutinių savaičių iki Šv. Kalėdų, 13 proc. jas įsigijo lapkričio mėnesį, ir tik 10 proc. jų pirkimą paliks paskutinei minutei. Moterys dovanomis rūpinasi anksčiau Apklausos duomenimis, 13 proc. planuojančių dovanas iš anksto, jas jau įsigijo – 7 proc. teigia dovanas pirkę „Juodojo penktadienio“ išpardavimų metu, 6 proc. dar iki jo. Taip pat net 50 proc. apklaustųjų neplanuoja kalėdinio apsipirkimo palikti paskutinei minutei – dovanomis rūpinsis dar neįsisiūbavus kalėdinei karštinei. Planuoti ir iš anksto pirkti dovanas labiau…

Ateities tendencijų rodikliai atskleidžia kontrastingas Baltijos regiono ekonomikos prognozes. Lietuvoje ekonominis aktyvumas pradėjo didėti daugiausia dėl stiprėjančio optimizmo gamybos sektoriuje. Latvijoje priešingai – pastaraisiais mėnesiais ekonominės nuotaikos išliko stabilios, o Estijoje spalio mėnesio ekonominių nuotaikų indekso rodiklis buvo silpniausias per 40 mėnesių. Baltijos regionas jau išgyvena nedidelę recesiją Infliacija, didelės energijos kainos, mažėjančios realiosios pajamos, silpna išorinė paklausa apdirbamosios pramonės sektoriuje ir didėjančios palūkanų normos smogė Baltijos šalių BVP augimui. Latvijos BVP 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, sumažėjo 0,1 proc., Lietuvos – nepakito, o Estijos BVP 2023 m. antrąjį ketvirtį sumenko net 3 proc. Dėl silpnos išorinės paklausos pramonės sektoriaus produkcija mažėjo visose Baltijos…

Pastaraisiais metais drastiškai besikeičiant ekonominei situacijai, būsto pirkimą planuose turėję lietuviai neskuba daryti sprendimų. Visgi, išaugusią palūkanų normą kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios atideda paskolą būstui, Lietuvoje įvardino tik 15 proc. respondentų. Tuo metu šią priežastį paminėjo 30 proc. Latvijos ir 35 proc. Estijos apklaustųjų, rodo „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa. Kitaip nei kaimynai, lietuviai paskolą būstui atideda labiau dėl kitų priežasčių. Pagrindinės įvardintos priežastys, dėl kurių gyventojai atideda skolinimąsi būstui Baltijos šalyse panašios – tai šeimos finansinė padėtis, išaugusios būsto paskolų palūkanos, taip pat sunkumai taupant pradiniam įnašui. Tačiau pačios svarbiausios priežastys, kurias įvardino lietuviai skiriasi nuo kaimynų. Sprendimą lemia finansinė padėtis Daugiau nei 30 proc. lietuvių pagrindinę priežastį,…

Remiantis naujausiais rodikliais, panašu, kad euro zonos verslo nuotaikos stabilizavosi, o vangumas JAV būsto rinkoje ir kiti veiksniai slopina JAV ekonomikos augimą. Kodėl JAV ekonomikos augimas praranda tempą ir kokią įtaką šiam procesui daro automobilių darbuotojų streikas? Verslo nuotaikos Europoje pradeda stabilizuotis Nepaisant nuosmukio euro zonoje, verslo nuotaikos lapkritį pagerėjo tiek gamybos, tiek paslaugų sektoriuose pesimizmas sumažėjo. Be to, verslo nuotaikos euro zonos gamybos sektoriuje lapkričio mėnesį pasiekė aukščiausią lygį per šešis mėnesius, daugiausiai įtakos tam turėjo pagerėję rodikliai Vokietijoje. Nors paklausa abiejuose sektoriuose išlieka silpna, naujų užsakymų euro zonoje lapkritį sumažėjo mažiausiai per keturis mėnesius. Tuo pat metu įmonių vadovai lapkritį pranešė apie pirmąjį nedidelį laisvų darbo vietų skaičiaus…

Baltijos šalyse per pastaruosius metus vis daugiau žmonių nerimauja dėl savo darbo vietos, įmonės stabilumo bei galimybių darbo rinkoje, rodo „Citadele“ banko užsakymu 2022 m. ir 2023 m. atliktų apklausų duomenys. Tiesa, Lietuvos gyventojai šiemet išlieka optimistiškiausi. Lietuviai labiausiai užtikrinti įmonių stabilumu Ekonomikai kasdien patiriant iššūkius, tik 40 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi saugūs savo darbo vietoje ir yra įsitikinę savo darbdavio įmonės stabilumu – tai yra 8 proc. mažiau nei prieš metus (48 proc.), rodo 2022 m. ir 2023 m. atliktų apklausų palyginimas. Optimistiškai nusiteikę šiuo klausimu dažniausiai yra 30–39 metų gyventojai, taip pat tie, kurių mėnesinės pajamos viršija 1250 eurų. Šiais metais tarp Baltijos šalių gyventojų pasitikėjimas įmonės stabilumu…

Tarp Baltijos šalių didžiausią pirmenybę vietinės gamybos maisto produkcijai teikia lietuviai, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. 25 proc. respondentų nesvarbi produktų kilmės šalis – jų sprendimą įsigyti prekę labiausiai lemia kainos ir kokybės santykis. Apklausos duomenimis, 14 proc. lietuvių respondentų nurodė visada teikiantys pirmenybę lietuviškai produkcijai, taip pat 21 proc. apklaustųjų teigia dažniausiai besirenkantys Lietuvoje pagamintus produktus. Lietuvoje pagamintus maisto produktus dažniausiai renkasi 40-ies metų ir vyresni apklaustieji. Latvijoje pirmenybę savo šalyje gamintiems maisto produktams teikia 27 proc. apklaustųjų, Estijoje – 29 proc. „Gyventojai vertina ir mielai renkasi vietinę produkciją, tačiau kadangi išlaidos maistui yra viena svarbiausių kiekvieno namų ūkio biudžeto dedamųjų, svarbi ir produktų kaina bei kokybė. Rinkdamiesi…

Juodojo penktadienio nuolaidas taikant vis daugiau prekybininkų, gyventojų susidomėjimas jomis yra santūresnis – beveik pusė lietuvių teigia neįsigyjantis prekių ir paslaugų per šiuos išpardavimus. Tuo tarpu kiek mažesnė dalis – daugiau nei 40 proc. respondentų – nurodė, kad per didžiausią metų išpardavimų dieną perka tik iš anksto suplanuotus pirkinius, rodo tyrimo duomenys. Susidomėjimas nuolaidomis – mažiausias Baltijos šalyse Kasmet vykstant Juodojo penktadienio išpardavimams tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse prekybininkai skelbia įvairaus dydžio nuolaidas įvairioms prekėms ir paslaugoms. Tačiau panašu, kad jomis susidomi tik dalis gyventojų – 47 proc. lietuvių per didįjį išpardavimą nieko neperka, tuo tarpu Latvijoje taip atsakiusiųjų procentas siekė 31, Estijoje –30 proc. Per išpardavimus tik būtiniausius arba…

Šiais laikais keliaujant užsienyje beveik visur galima atsiskaityti kortele, nesirūpinant pinigų išgryninimu ar valiutos keitimu. Tačiau yra tam tikrų finansinių niuansų, apie kuriuos daugelis keliautojų nesusimąsto ir kuriais vertėtų pasirūpinti iš anksto. „Citadele“ banko ekspertė dalinasi patarimais, kurie gali padėti ne tik pasilengvinti kelionę, bet ir sutaupyti. Skirtingi pinigų išgryninimo mokesčiai Nors daugelis žmonių kelionių metu beveik visur įpratę atsiskaityti kortelėmis, užsienyje vis dar pasitaiko vietų, kur priimami tik grynieji. Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, sako, kad bent dalį grynųjų pinigų prieš keliones verta išsigryninti dar Lietuvoje. Ekspertė taip pat rekomenduoja pasidomėti, kokį fiksuotą procentą nuo išimamos sumos gali tekti susimokėti išsigryninant pinigus…

Rudens pradžią pasaulio ekonomikoje paženklino keletas tendencijų – JAV gyventojų perkamoji galia ir gamybos dinamika išliko stiprios, sulėtėjimą buvo galima matyti tik nekilnojamo turto rinkoje. Pastaroji – šiuo metu didžiausias iššūkis ir Kinijai – šalies ekonomikos augimo tempą stipriai stabdo pokyčiai būtent nekilnojamojo turto sektoriuje. JAV ekonomika išlaiko atsparumą JAV ekonominė veikla prasidėjus rudeniui buvo stebėtinai atspari – mažmeninė prekyba nominaliąja verte, neįskaitant automobilių ir degalų rinkos rodiklių, augo šeštą mėnesį iš eilės, rugsėjį pakildama 0,6 proc. JAV pramonės gamyba po rugpjūtį vyravusios stagnacijos rugsėjį taip pat išaugo 0,3 proc., karjerų bei kasybos pramonės gamyba kilo 0,4 proc., o energijos išteklių gamybos apimtys, po stipraus augimų vasaros mėnesiais, rudens pradžioje…

Bankams ir teisėsaugai pavyksta sulaikyti vis didesnę dalį finansinių sukčių ir jų mėgintas išvilioti lėšas sugrąžinti gyventojams, tačiau nusikaltėlių aktyvumas nepaliauja augti. Trečiąjį šių metų ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai išviliojo 5,1 mln. eurų – tai 21 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Šaltuoju sezonu dar labiau aktyvėjant kibernetinėms atakoms, „Citadele“ banko ekspertas atskleidžia pagrindinius finansinių sukčių bruožus ir manipuliacijų metodus, kuriuos verta išmokti atpažinti. „Atėjus šaltajam sezonui ir prasidėjus mokslo metams sukčiai vėl darosi aktyvesni. Natūralu – daugiau laiko būname namuose, naršome internete, mokiniai ir studentai praleidžia daugiau laiko prie ekranų mokslo ir laisvalaikio tikslais. Nusikaltėliams atsiveria daugiau galimybių visus pasiekti, tad vertėtų įsiminti esminius…